Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas šį balsavimą, kuris surengtas negavus Madrido leidimo, pavadino „visiška sėkme“, kai didžioji dauguma žmonių, dalyvavusių simboliniame plebiscite, palaikė regiono atsiskyrimo idėją.
Balsavimas „labai aiškiai parodė, kad norime patys save valdyti“, - sakė A.Masas.
Barselonoje ir kituose šiaurės rytinio regiono miestuose dar prieš atsidarant balsavimo apylinkėms prie jų nusidriekė ilgos įvairaus amžiaus rinkėjų eilės. Kai kurie lūkuriavę žmonės ėmė ploti, kai prasidėjo balsavimas, kuris surengtas po ne vieną savaitę vykusių įtemptų teisinių ginčų su centrine valdžia.
Rinkėjų buvo prašoma atsakyti į du klausimus: „Ar norite, kad Katalonija būtų valstybė?“, o jeigu atsakymas į šį klausimą buvo teigiamas, reikėjo atsakyti į antrąją: „Ar norite, kad ta valstybė būtų nepriklausoma?“
Preliminarūs rezultatai rodo, kad 80,7 proc. iš maždaug 2 mln. žmonių, kurie dalyvavo balsavime, į abu klausimus atsakė teigiamai, o kiek daugiau negu 10 proc. dalyvavusiųjų teigiamai atsakė į pirmąjį klausimą, bet neigiamai į antrąjį, per spaudos konferenciją pranešė Katalonijos viceprezidentė Joana Ortega (Žoana Ortega).
Į abu klausimus neigiamai atsakė maždaug 4,5 proc. referendumo dalyvių.
Oficialūs rinkėjų sąrašai nebuvo parengti, tačiau Katalonijos vyriausybė anksčiau nurodė, kad teisę balsuoti referendume, kurį organizuoti padėjo tūkstančiai savanorių, turi 5,4 mln. katalonų ir regione gyvenančių užsieniečių nuo 16 metų amžiaus.
„Žmonės tikėjo, jog gali nulemti savo ateitį, ir masiškai balsavo“, - sakė 44 metų Xavieras Bardoletas (Šavjeras Bardoletas), balsavęs už maždaug 90 km į šiaurę nuo Barselonos esančiame Sant Pere de Toreljo mieste.
Katalonijos regiono vyriausybė šį balsavimą surengė nepaisydama to, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas antradienį nurodė jį sustabdyti, sutikęs nagrinėti Ispanijos vyriausybės užginčijimą, kad šis balsavimas yra nekonstitucinis.
“Bevaisis ir nereikalingas“
Ispanijos teisingumo ministras Rafaelis Catala (Rafaelis Katala) atmetė šį plebiscitą kaip „bevaisį ir nereikalingą“.
„Vyriausybė mano, jog tai buvo politinės propagandos, kurią suorganizavo nepriklausomybę remiančios jėgos ir kuri neturi jokio demokratinio teisėtumo, diena“, - pažymėjo jis išplatintame pareiškime.
Valstybės prokurorai toliau atlieka tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar Katalonijos valdžia nepažeidė teismo draudimų, atidariusi balsavimo apylinkes mokyklose ir kituose visuomeninės paskirties pastatuose ir ar „gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, pridūrė ministras.
Katalonijos lyderiai pripažįsta, kad sekmadienį vykęs balsavimas neturės jokių tiesioginių teisinių pasekmių, tačiau viliasi, kad didžiulis žmonių aktyvumas sustiprins jų pozicijas reikalaujant iš Madrido galimybės surengti oficialų referendumą dėl atsiskyrimo ir padės pelnyti didesnę tarptautinę paramą jų nepriklausomybės siekiui.
A.Masas sakė, kad dabar jo vyriausybė sieks surengti oficialų referendumą dėl nepriklausomybės ir prašys tarptautinės bendrijos padėti jai įtikinti Madridą leisti jį organizuoti.
„Nusipelnėme balsuoti teisėtame ir teisiškai įpareigojančiame referendume, ir būtent tai mėginsime padaryti“, - pabrėžė Katalonijos lyderis.
A.Masas iš pradžių planavo surengti oficialų patariamąjį plebiscitą dėl nepriklausomybės, kurį sušaukti jį paskatino rugsėjį Škotijoje vykęs referendumas dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės, nors jame buvo nubalsuota už sąjungos su Anglija išsaugojimą.
Tačiau Madridui teismuose užginčijus šiuos planus, buvo nuspręsta organizuoti simbolinį balsavimą dėl atsiskyrimo.
Katalonija, kurios ekonomika panašaus dydžio kaip Portugalijos ir kuri turi 7,5 mln. gyventojų, sudarančių 16 proc. visos Ispanijos populiacijos, seniai yra visos šalies ekonomikos variklis.
Regionas turi savo katalonų kalbą, kurios vartojimas generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) diktatūros metais buvo suvaržytas, ir savo kultūrą, kuria didžiuojasi dauguma katalonų.
1992 metais vykusios vasaros olimpinės žaidynės, kurių organizavimą iš dalies finansavo nacionalinė vyriausybė, padėjo paversti Katalonijos sostinę Barseloną vienu iš labiausiai lankomų Europos miestų.
Tačiau vis daugiau katalonų jaučiasi apgaudinėjami Madrido vyriausybės, kuri perskirsto jų mokesčius, ir galvoja, kad regionui būtų geriau tvarkytis savarankiškai.
Reikalavimai suteikti didesnę autonomiją čia reiškiami jau daug metų, bet naujausias A.Maso bandymas pastūmėjo šį klausimą kaip niekada toli.
M. Rajoy „nevadovauja“
Šis balsavimas yra „santykinė nepriklausomybės šalininkų pergalė“, mano politologas Fernando Vallespinas (Fernandas Valjespinas) iš Madrido autonominio universiteto.
„Jis rodo, kad katalonai nori balsuoti. Tačiau jo negalima laikyti įrodymu, kad katalonai nori nepriklausomybės“, - sakė jis agentūrai AFP.
Sėkmingai užsitikrinęs teismo nurodymą sustabdyti balsavimą, tačiau nesiėmęs veiksmų, kad būtų įvykdyta ši teismo nutartis, Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) parodė, kad „jis nevadovauja“, pridūrė politikos analitikas Josepas Ramoneda (Žozepas Ramoneda).
„Tai jam kainuos, nes kai kas iš dešiniojo sparno ir verslo sluoksnių laikys jį praradusiu įtaką“, - pažymėjo jis.
Visuomeniniai nepriklausomybės šalininkų judėjimai „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANS) balsavimo apylinkėse rinko parašus po peticija, kuri bus nusiųsta Jungtinėms Tautoms ir Europos Komisijai ir kurioje prašoma jų padėti įtikinti Ispaniją leisti Katalonijai surengti oficialų referendumą.
Įtakingas visuomeninis nepriklausomybės šalininkų judėjimas „Katalonijos nacionalinė asamblėja“, reikalavęs oficialaus plebiscito, sekmadienį balsavimo apylinkėse rinko parašus po peticija, kuri bus nusiųsta Jungtinėms Tautoms ir Europos Komisijai ir kurioje prašoma jų padėti įtikinti Ispaniją leisti Katalonijai surengti oficialų referendumą dėl atsiskyrimo.
Galutiniai simbolinio balsavimo rezultatai bus paskelbti tik šio mėnesio pabaigoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
