„Katalonija vėl parodė, kad ji nori valdyti save“, - sakė jis Barselonoje po to, kai Ispanijos šiaurės rytuose esančiame regione užsidarė balsavimo apylinkės.
Tuo tarpu kiek anksčiau Ispanijos teisingumo ministras Rafaelis Catala (Rafaelis Katala) atmetė šį plebiscitą kaip „bevaisį ir nereikalingą“.
„Vyriausybė mano, jog tai buvo politinės propagandos, kurią suorganizavo nepriklausomybę remiančios jėgos ir kuri neturi jokios demokratinio teisėtumo, diena“, - pažymėjo jis išplatintame pareiškime.
„Piliečiai buvo skatiname dalyvauti bevaisėje ir nereikalingoje priemonėje“, - pridūrė jis pirmojoje vyriausybės reakcijoje į balsavimo, kuris buvo rengiamas nepaisant Konstitucinio teismo sprendimo jį suspenduoti, aktyvumo duomenis.
„Ispanija yra konsoliduotas demokratinis režimas, kuriame egzistuoja žodžio laisvė ir kuriame referendumai rengiami laikantis griežtų taisyklių, užtikrinančių nešališkumą ir neutralumą. Nei vienas iš šių reikalavimų šiandien nebuvo patenkintas“, - pabrėžė R.Catala.
Ministras pridūrė, kad valstybės prokurorai toliau atlieka tyrimą, siekdami įsitikinti, ar Katalonijos valdžia nepažeidė teismo draudimo atidaryti balsavimo apylinkes.
Likus dviem valandoms iki balsavimo pabaigos Katalonijos viceprezidentė Joana Ortega (Žoana Ortega) žurnalistams pranešė, kad simboliniame plebiscite dalyvavo 1 977 531 žmogus.
J.Ortega nepatikslino, koks buvo referendumo aktyvumas, nes nebuvo parengtas oficialus rinkėjų sąrašas, bet Katalonijos valdžia anksčiau buvo nurodžiusi, jog balsavimo teisę turi 5,4 mln. katalonų ir regione gyvenančių užsieniečių nuo 16 metų amžiaus.
Katalonijos, vieno turtingiausių, bet labiausiai įsiskolinusių Ispanijos regionų, senas didesnės autonomijos troškimas pastaraisiais metais buvo kurstomas ekonominių problemų ir Madrido priešinimosi.
„Tai galimybė, kurios negalime praleisti ... Mes jos labai ilgai reikalavome“, – sakė 16-metis Martinas Arbaizaras (Martinas Arbaisaras), laukęs eilės balsuoti prie vienos mokyklos Barselonoje.
Katalonijos regiono vyriausybė balsavimą surengė nepaisydama to, kad Ispanijos Konstitucinis Teismas antradienį nurodė jį sustabdyti, sutikęs nagrinėti Ispanijos vyriausybės užginčijimą, kad šis balsavimas yra nekonstitucinis.
Balsalapiuose rinkėjams pateikiami du klausimai: „Ar norite, kad Katalonija būtų valstybė?“, ir jei taip, „Ar norite, kad ta valstybė būtų nepriklausoma?“.
„Nors tai gal ir neoficialu, aš galvoju, jog svarbu tai, kad jie mūsų klausytųsi, – sakė M.Arbaizaras. – Kuo daugiau žmonių balsuos ir kuo didesnį triukšmą kelsime, tuo geriau“.
Premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) vadovaujama Ispanijos konservatorių vyriausybė žadėjo ginti šalies, atsigaunančios po didelio ekonominio smukimo, vienybę.
Tačiau katalonai nieko nepaisydami siekė savo, padrąsinti referendumo dėl nepriklausomybės, kurį rugsėjo mėnesį surengė Škotija, net jei škotai ir nusprendė neatsiskirti nuo Didžiosios Britanijos.
M.Rajoy sako, kad jo šalis negali rengti nepriklausomybės referendumo kaip Škotija, nes, skirtingai nuo Didžiosios Britanijos, turi rašytinę konstituciją, kuri tai draudžia.
Ispanijos vyriausybė konkrečiai nenurodė, kokias teisines pasekmes, jeigu išvis tokių bus, patirs Katalonijos lyderiai, savanoriai rinkimų darbuotojai ar rinkėjai.
7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija, kuri didžiuojasi sava kalba ir kultūra, nulemia beveik penktadalį Ispanijos ekonomikos.
Reikalavimai suteikti didesnę autonomiją čia reiškiami jau daug metų, bet naujausias A.Maso bandymas pastūmėjo šį klausimą kaip niekada toli.
Katalonija žingsnį didesnės autonomijos link žengė 2006 metais, kai oficialiai priėmė chartiją, kuria jai buvo priskirtas „nacijos“ statusas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
