„Tvirtinu, kad Katalonija turi likti Ispanijos sudėtyje, nes negaliu įsivaizduoti Ispanijos be Katalonijos ar Katalonijos, nepriklausančios Ispanijai ir Europai“, - prieš balsavimą parlamente sakė vyriausybės vadovas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus).
Jo konservatyvi Liaudies partija, didžiausia opozicinė socialistų frakcija ir centristinės pakraipos Sąjunga už pažangą ir demokratiją (UPD) buvo ryžtingai nusiteikusios blokuoti peticiją, todėl balsavimo baigtis buvo iš anksto aiški.
Tuo tarpu Katalonijos valdžia iš karto suskubo pareikšti, kad tęs kovą už galimybę surengti referendumą.
Per balsavimą, surengtą po septynias valandas trukusių debatų, 299 deputatai balsavo prieš katalonų regiono prašymą surengti plebiscitą dėl atsiskyrimo, 47 jį parėmė, o vienas Deputatų Kongreso narys susilaikė.
Šiaurės rytinis Ispanijos regionas, kuris jau daug metų siekia didesnės autonomijos nuo Ispanijos, siekė parlamento leidimo lapkričio 9 dieną surengti referendumą dėl nepriklausomybės.
M.Rajoy pakartojo savo argumentą, kad toks plebiscitas būtų neteisėtas, nes Ispanijos konstitucija numato, kad referendumai dėl suvereniteto gali būti rengiami tik nacionaliniu, o ne regioniniu lygiu.
Premjeras įspėjo, kad regiono atsiskyrimas būtų ekonominė katastrofa tiek Ispanijai, tiek ir pačiai Katalonijai, kuri yra vienas produktyviausių, bet tuo pat metu ir vienas labiausiai įsiskolinusių šalies regionų.
„Būdami drauge laimime visi, pasukę skirtingais keliais visi pralaimėsime“, - sakė M.Rajoy įstatymų leidėjams.
Kovo pabaigoje Ispanijos Konstitucinis teismas Katalonijos referendumą dėl nepriklausomybės paskelbė nekonstituciniu, nurodęs, jog pagal šalies konstituciją joks regionas „negali vienašališkai sušaukti referendumo dėl apsisprendimo ... integracijos į Ispaniją“ klausimu.
Tačiau Katalonijos vyriausybė tvirtina, kad 2006 metų Katalonijos autonomijos įstatymas, kurį priėmė Ispanijos parlamentas, suteikia regionui teisę rengti referendumus.
Katalonijos prezidentas Arturas Masas visuomet tvirtino, jog nori surengti referendumą teisėtai, ir po antradienio balsavimo pabrėžė, jog šis parlamento žingsnis dar nėra galutinis sprendimas.
„Po skausmingo „ne“ katalonų institucijos sieks parengti teisinius pagrindus, o tokių esama, kad šis lapkričio 9-osios balsavimas įvyktų“, - sakė jis.
Regiono vyriausybė jaučia didžiulį spaudimą surengti referendumą dėl atsiskyrimo.
Įtakingas pilietinis judėjimas - Katalonijos nacionalinė asamblėja - surinko dešimtis tūkstančių parašų po peticija, raginančia vietos valdžią „pasinaudoti visais keliais“ referendumui organizuoti.
Judėjimas šeštadienį pristatė „kelio gaires“, kuriose numatyta iki ateinančių metų balandžio 23-iosios, kai minima šv. Jurgio, Katalonijos globėjo, diena, paskelbti nepriklausomybę nuo Ispanijos.
Daugelis katalonų, kurie didžiuojasi savo atskira kalba bei kultūra ir yra pavargę nuo penkerius metus trunkančios recesijos, jaučiasi apgaudinėjami mokesčius perskirstančios centrinės vyriausybės.
Katalonijoje gyvena 7,5 mln. iš 46 mln. visos Ispanijos gyventojų. Regione sukuriama daugiau kaip penktadalis Ispanijos ekonomikos produkcijos ir ketvirtadalis šalies eksporto.
Europos Sąjunga (ES) ir NATO įspėjo Kataloniją, kad ji neteks narystės, jei atsiskirs nuo Ispanijos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
