aušrinė armonaitė

Finansų ministrei Gintarei Skaistei ketvirtadienį Seime teikiant ateinančių metų šalies biudžetą, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen projekto pristatymo procesą vadina „konservatoriška“ tendencija neišdiskutuoti svarbių klausimų su partneriais. Tokios nuomonės laikosi ir „laisviečių“ lyderė Aušrinė Armonaitė – ji pati tikina apie biudžetą sužinojusi trečiadienį.

2025 metų valstybės biudžeto projekte trūksta ambicijos Lietuvos ekonomikos augimui skatinti, sako koalicinės Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Manau, kad, viena vertus, (biudžeto projekte – BNS) matome daug augimo (...), bet yra stokojama ambicijos augimo darbotvarkėje. Visos tos sritys, kurios realiai galėtų kelti Lietuvos ekonomiką, joms iš esmės palaikomos tokios gyvybinės funkcijos, bet daugiau ambicijų neplanuojama.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Vyriausybės pristatytas 2025-2027 m. Lietuvos biudžetas – konservatorių nesugebėjimo dirbti koalicijoje įrodymas. Pasak jos, apie biudžeto projektą partneriams nebuvo iškomunikuota iki vakaro, o pačiame biudžete neatsižvelgiama į poreikį auginti ekonomiką.   „Vakar pristatytas biudžetas yra tik dar viena (konservatorių – ELTA) nemokėjimo dirbti kartu išraiška. Niekas apie jį nežinojo, niekas apie jį negirdėjo.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo už socialdemokratų nugarų likusiems konservatoriams neskubant pripažinti pralaimėjimo, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) viltys formuoti koaliciją išblėso su nesėkmingu jos vadovaujamų „laisviečių“ pasirodymu. „Mane stebina ta viltis, neva konservatoriai dar turi kažkokių šansų formuoti valdančiąją daugumą.

Seimo rinkimų pirmajame ture neiškovojus nė vieno mandato, išaugo į Laisvės partiją stojančių žmonių skaičius, sako šios politinės jėgos lyderė Aušrinė Armonaitė. „Narių stojimas į partiją išaugo, vadinasi progresyviai mąstančios Lietuvos gretose yra tikėjimo, kad Laisvės partijos reikia“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė. „Kai kažkas klausė, ar jau bėgate, tai priešingai – dabar žmonės stoja į partiją“, – akcentavo ji.

 Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo Rinkimų kodekso pataisas, kurios leistų kitiems Seimo rinkimams išsaugoti Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą. Kaip teigiama trečiadienį išplatintame Laisvės partijos pranešime, pirminiai šių metų Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kituose rinkimuose gali būti panaikinta dėl per mažo balsavusiųjų skaičiaus.

Laisvės partijai nesėkmingai pasirodžius Seimo rinkimuose, jos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad po antrojo turo nuspręs ar turėtų trauktis iš politinės jėgos vadovės pozicijos. Anot jos, reikia palaukti ir pamatyti, ar „laisviečiams“ pasiseks iškovoti kelias pergales vienmandatėse apygardose. „Šie rinkimai Laisvės partijai, kaip matome, nepasisekė. Ir čia yra puikus klausimas (ar turėtų trauktis iš partijos pirmininkės posto – ELTA), į kurį aš atsakysiu pasibaigus Seimo rinkimams.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, vertindama „laisviečių“ nesėkmę Seimo rinkimuose teigia esanti įsitikinus, kad partnerystės klausimas būsimame parlamente nebus sprendžiamas. „Tų klausimų nebus“, – pirmadienio rytą ELTA spaudos konferencijoje sakė A. Armonaitė. Laisvės partijos pirmininkei antrino ir jos kolega Tomas Vytautas Raskevičius. „Prašome rinkėjų palaikymo ir delegavimo mus į Seimą tam, kad tie klausimai galėtų atsidurti politinėje darbotvarkėje.

Valdančiųjų laikotarpiu kilusios krizės apsunkino Laisvės partijos rinkimų kampaniją, o strateginis rinkėjų balsavimas pirmojo Seimo rinkimų turo metu nebuvo naudingas šiai politinei jėgai, sako šios politinės jėgos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Naujai partijai – Laisvės partijai – iš karto teko išbandymas valdžia – keturios, penkios krizės.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Inovacijų agentūra pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kūrybinių industrijų srityje yra didelis žingsnis į priekį. Anot jo, tai Lietuvai leis daugiau uždirbti iš kūrybinio sektoriaus. „Susitarimas parodo, kad valstybės institucijos gali bendradarbiauti, suvokdamos ne tik savo sritis, bet ir tikslus, kuriuos reikia pasiekti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad Lietuva galėtų būti dar inovatyvesnė autonominio transporto srityje. Anot jos, mūsų šalis yra vienai labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje, be to turi teisinį pagrindą testuoti tokias transporto priemones. „Mes buvome vieni pirmųjų Europoje, kurie sudarė teisinę bazę testuoti autonominėms transporto priemonėms.

Išankstiniuose Seimo rinkimuose savo balsą atidavusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė tikina – artėjant balsavimui pasirodo tikrasis politikų veidas. Anot ministrės, kitaip nei kitos partijos, „laisviečiai“ yra vieninteliai, kurių žodžiai ir darbai iš esmės sutampa. „Artėjant rinkimams ir artėjant prie balsadėžių pasirodo tikrasis politikų veidas. Socialdemokratai nori įlįsti į kiekvieno žmogaus kišenę ir paskui paimti, perdalinti ir išleisti nežinia kam.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako balsavusi už ateitį bei drąsą ir priduria mananti, kad jos vadovaujama partija rinkimuose į Seimą gaus daugiau palaikymo nei Liberalų sąjūdis. „Mes ką kalbame, tą ir darome. Mums gal pavyko ne viskas, bet mes nuoširdžiai dirbome ir turime planą ateičiai“, – trečiadienį Lukiškių aikštėje žurnalistams sakė A. Armonaitė. „Tai aš už ateitį, už drąsą ir balsavau“, – teigė partijos lyderė.

Lietuvių išeivius norinčios įdarbinti šalies įmonės gaus specialų ženklelį, rodantį jų vertybinę poziciją – atvirumą, tarptautiškumą bei siunčiantį žinią potencialiems darbuotojams, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Labai svarbu išsiųsti signalą ir ženklą visiems, kas gyvena užsienyje, kad Lietuvoje yra daugybė galimybių dirbti, augti, mokytis, kurti gyvenimą“, – konferencijoje antradienį sakė A. Armonaitė.

Antradienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė diasporai draugiško darbdavio iniciatyvą, kuria siekiama paskatinti užsienyje gyvenančius lietuvius rinktis karjerą Lietuvoje. Kaip aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen, tai komunikacinė priemonė kuri geriau parodytų, kurie darbdaviai turi galimybę ir yra pasiruošę įdarbinti užsienyje gyvenančius lietuvius. „Iniciatyvos priemonės tikslas yra komunikacinės. To tikslas yra suvesti vienus su kitais.

Pirmadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitikusi Aušrinė Armonaitė tikina iš šalies vadovo išgirdusi lūkestį, kad jos vadovaujama Laisvės partija kitame Seime bus svarbi politinė jėga – nesvarbu, ar dirbs valdančiųjų, ar opozicijos gretose.

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimų su parlamentinių partijų lyderiais ciklą – pirmadienį Prezidentūroje lankysis Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Pati politikė BNS yra teigusi šalies vadovo susitikimų iniciatyvą sveikinanti. „Aš sveikinu prezidento iniciatyvą bendrauti su politinių partijų lyderiais, būtų gerai, kad tų konfliktų būtų mažiau ir prezidentas gali pakilti virš tų visų konfliktų. Tikiuosi, kad gali“, – sakė A. Armonaitė.

Šios kadencijos Seime trūkstant palaikymo lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančiam Civilinės sąjungos įstatymui, kaltinimus dėl žlugusios iniciatyvos Laisvės partijos atžvilgiu žeria ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis. Šeštadienio vakarą LGBT naktiniame klube „SOHO Club“ vykusių debatų metu liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartojo, kad „laisviečiai“ padarė klaidą, susiedami partnerystės klausimą išskirtinai tik su savo politine jėga.

Penktadienį Laisvės partijos renginyje Vilniuje įvyko nemalonus incidentas. Tiesioginės transliacijos metu į sceną, nuo kurios kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susisiekimo ministras Marius Skuodis ir verslo atstovai, piktas praeivis paleido skardinę alaus, piniginę. Renginys vyko Vilniaus gatvėje, buvo tiesiogiai transliuojamas internete. Iš pradžių viskas prasidėjo nuo riksmų – vienas praeivis ėmė įžeidinėti ant scenos buvusį svečią.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad maitinimo versle, kuriam nuo šių metų panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata, dramatiško bankrotų bumo nėra.  „Dramatiško bankrotų bumo mes nematome dar. Bet sakyti, kad sektoriuje viskas gerai, irgi negalime“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė A. Armonaitė.  Pasak jos, šio sektoriaus fenomenas yra tas, kad įmonės bankrutuoja, tačiau jų savininkai kuria naujas.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pritarti siūlymui keisti Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ būsimai artilerijos amunicijos gamyklai numatyto sklypo paskirtį, ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad Lietuva jau atliko būtinus pasiruošimo gamyklos statyboms darbus. Ministrės teigimu, įmonė jau galės pasirašyti sklypo nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). „Iš mūsų pusės, iš esmės, namų darbai padaryti, dabar įmonė galės pasirašyti sutartį su NŽT dėl nuomos.

Siekiant pagerinti būstų didžiuosiuose miestuose prieinamumą ir įperkamumą reikalinga vientisa institucijų strategija, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Taip pat, anot jos, norint palengvinti skolinimąsi pirmam būstui, reikia įtikinti bankus sumažinti skolinimosi sąlygų griežtumą, reikalauti mažesnio pradinio įnašo. „Dabar institucijos yra atsakingos už viską ir nieką.

Politinių oponentų kritikos dėl neįvykdytų pažadų sulaukusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako per kadenciją parlamente išmokusi pamoką nepasiduoti koalicijos spaudimui.

Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl aktyvių įvairių protestų dalyvių Andrejaus Lobovo ir Antano Kandroto, pravarde Celofanas, veiksmų teisme prieš parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių. A. Armonaitė prašo prokuratūros pradėti A. Lobovo ir A. Kandroto-Celofano atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, T. V. Raskevičių pripažinti nukentėjusiuoju.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė garsiai pasisako už kvalifikuotų informacinių technologijų specialistų iš Baltarusijos ir Rusijos kvietimą į Lietuvą. Apie tai, ar Lietuvai reikia imigrantų iš Rytų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė. Žmonės, išgirdę, kokie skaičiai imigrantų iš Baltarusijos yra Lietuvoje (jų yra apie 60 tūkst.), sako, kad jų įsileidome per daug.

Prezidentui Gitanui Nausėdai iškėlus Regionų ministerijos steigimo idėją Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia atsargiai vertinanti šį sumanymą, nes kyla rizikos išplėsti biurokratiją šioje srityje. „Regionų ministeriją rezervuotai vertinu, kad tai netaptų biurokratijos plėtimu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė. A. Armonaitės teigimu, dėmesio regionų reikalams reikėtų daugiau, tačiau tam nebūtina kurti naują ministeriją.

Gynybos ir saugumo verslo įmonės galės gauti Europos Sąjungos (ES) fondų paramą eksportui skatinti, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jos teigimu, Europos Komisija pritarė, kad mažos ir vidutinės gynybos įmonės galėtų pretenduoti į finansavimą ieškant naujų užsienio rinkų bei plečiant veiklą jose, pavyzdžiui, rinkos tyrimams arba rinkodarai.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie civilinę sąjungą. Šįkart studijoje svečiuojasi „Laisvės partijos“ steigėja ir pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Vyriausybės atstovams anksčiau skelbus apie planus jau spalį pradėti statyti 180 mln. eurų vertės Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamyklą, šiuos ketinimus gali tekti koreguoti.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad dar reikia išspręsti su žeme bei finansais susijusius „paralelinius procesus“.  „Yra labai daug paralelinių procesų ir svarbu juos išspręsti.

Europos Komisija (EK) skirs finansavimą Lietuvos parengtam reformų projektui, kuriuo siekiama paspartinti žaliąją šalies pramonės pertvarką, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). „Tiek Lietuva, tiek visa Europa žengia žaliąja kryptimi – turime kuo anksčiau tapti klimatui neutralia ekonomika.

Ne tik žinoma pasauliui, sparčiai auganti, bet ir labai konkurencinga – taip galima būtų drąsiai vadinti Lietuvos startuolių sistemą. Stabiliai kylanti Europos bei pasauliniuose reitinguose, o skaičiuojant pagal vienaragių vertės ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį – prilygstanti net JAV. Kas lemia tokį startuolių augimą ir plėtrą?   Pasaulio dvidešimtuke  Lietuvos startuolių ekosistema sudaro trečdalį (31 proc.) bendros Baltijos šalių regiono vertės.

Kėdainiuose atidaryta Nyderlandų holdingo „Pon Holdings“ valdomos didžiausios pasaulio dviračių gamintojos „Pon.Bike“ 57 mln. eurų vertės gamykla. „Pačiame Lietuvos centre turime itin iškilių objektą, kuriame bus pagaminama dešimtys, šimtai tūkstančių dviračių, skirtų ne tik Lietuvos ar Europos rinkoms, bet ir visam pasauliui“, – gamyklos atidaryme antradienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako nepalaikanti mokesčių reformos tokios, kokia šiuo metu yra pateikta parlamente bei ragina šiuo klausimu sustoti ir po Seimo rinkimų. Anot jos, šalis negali nuolat gyventi mokesčių keitimo sąlygomis, ypatingai, kai kaimyninės šalys patiria recesiją. „Mokesčių reformos tokios, kokia ji yra Seime pateikta (...), nepalaikau. Manau, kad reikia sustoti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vokietijos banko „Commerzbank“ sprendimas ateiti į Lietuvą dar nerodo lūžio taško šalies sektoriuje. Anot jos, lūžis įvyks tada, kai atvyks dar vienas žaidėjas, teikiantis finansines paslaugas. „Lūžis Lietuvos bankų sektoriuje bus tada, kai ateis dar vienas žaidėjas su finansinių paslaugų teikimu.

Socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei penktadienį pareiškus, kad su Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ bendrą darbą koalicijoje įsivaizduotų sunkiai, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, jog politikė nėra nuosekli. Anot jos, siekdami aukštesnių reitingų socialdemokratai nuolat blaškosi. „Vieną dieną Vilija yra būsima premjerė – kitą dieną vietoje jos Lietuva gauna Palucką.

LGBT bendruomenės teisės ir narkotikų dekriminalizavimas – tai pirmieji žodžiai, kurie šauna į galvą išgirdus Laisvės partijos pavadinimą. Tačiau ši partija savyje turi kur kas daugiau, tiesa, nebūtinai gerų dalykų. Prieš Seimo rinkimus kviečiame pasižiūrėti, kokie skandalai lydėjo ryškiuosius „laisviečius“. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Ketvirtadienį Klaipėdos rajone, Dirvupių kaime, atidarytas didžiausias Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkas „VMG Technics R&D Park“. Pranešama, kad 30 mln. eurų vertės parke bus kuriami ir diegiami inovatyviausi robotikos, automatikos, dirbtinio intelekto ir kiti technologiniai sprendimai, skirti Baltijos, Skandinavijos, JAV, Japonijos, Australijos bei kitų šalių pramonės lyderiams.

Ketvirtadienį Laisvės partija pristatė programą Seimo rinkimams, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus teisėms ir ekonomikos plėtrai. Politinės jėgos pirmininkė Aušrinė Armonaitė akcentuoja, kad ypač svarbu siekti šalies augimo visose kryptyse. „Dažnai Laisvės partijai buvo klijuojamos įvairios etiketės (...), tačiau nesutinkame, kad esame iš kitos planetos. Taip pat partija niekada nebuvo dviejų klausimų partija, ji yra atsakymų partija.

18-kai Lietuvos pramonės įmonių, kurios planuoja perdirbdamos atliekas kurti inovatyvius, aplinkai palankius produktus ir technologijas, skirta 7,6 mln. eurų parama, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, artimiausiu metu, sulaukus Europos Komisijos (EK) pritarimo, dar trims projektams bus skirtas papildomas 800 tūkst. eurų finansavimas.

Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) atsisakius siekio priimti vienos lyties partnerystę įteisinantį įstatymą, Civilinės sąjungos įstatymo projekto priėmimas yra nebeįmanomas, sako Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Planuojant, jog šiemet gynybos finansavimas pasieks 3,2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad išlaidos krašto apsaugai toliau turėtų būti didinamos ne keliant mokesčius, o iš ekonomikos augimo, skolintų lėšų. „Su mokesčiais jau reikėtų sustoti. Buvo pakeltas ne tik pelno mokestis, buvo pakelti ir akcizai, ir t. t. Ekonomika auga, šiemet 2,2 proc., kitąmet 2,8 proc. prognozuojama.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės siūlymas įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams taptų mokesčiu valstybei ir verslams, investuojantiems į automatizaciją ir inovacijas. Anot jos, šis pasiūlymas gali atgrasyti užsienio investicijas į Lietuvą.

Danijos sostinėje vykstančiame Šiaurės ir Baltijos šalių forume dalyvaujanti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad siekdama spartesnės dirbtinio intelekto plėtros viešajame ir privačiame sektoriuose Lietuva pasirengusi glaudžiau bendradarbiauti su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalių valstybėmis. „Dirbtinio intelekto technologijų vystymas per ateinantį dešimtmetį paskatins ženklų šalies ekonomikos augimą ir padidins Lietuvos BVP 5 proc. Tad Lietuva turi į tai investuoti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) iniciatyva keturi ministrai patvirtino papildomų gynybos ir saugumo pramonės veiksmų planą. Jo įgyvendinimui numatyta skirti daugiau nei 36,3 mln. eurų. „Per pastaruosius penkerius metus darbuotojų skaičius gynybos srities įmonėse padidėjo apie 14 proc., o bendra gynybos sektoriaus verslo apyvarta šiuo laikotarpiu išaugo beveik dvigubai.

Rudenį Seimui planuojama teikti įstatymo pataisas, kuriomis nereikalingu pripažintą valstybės turtą gyventojams būtų leidžiama naudoti pakartotinai, juo dalinantis stotelių „DĖK‘ui“ tinkle, praneša ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvos konkurencingumas talentų pritraukimo srityje auga: Pasauliniame 2023 m. talentų reitinge Lietuva pateko į 23 vietą tarp 64 išsivysčiusių šalių. Tai – aukščiausias rezultatas per pastaruosius kelerius metus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį Vilniuje susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ekonomikos ministru Abdullah Bin Touq Al Marri. Susitikime ministrė pažymėjo, kad stebint tarp šalių išaugusią prekybą ir toliau labai svarbu stiprinti ekonominį bendradarbiavimą. „Ekonominiai santykiai su JAE kyla į naują lygį.

Veiklą šalyje pastaraisiais mėnesiais stabdant daliai siuvimo ir tekstilės įmonių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sudėtingas rinkos sąlygas sieja su darbuotojų trūkumu bei Lietuvoje sparčiausiai tarp išsivysčiusių šalių augančiu darbo užmokesčiu. „Lietuva negali būti pigios darbo jėgos šalimi ir jau nebėra ja. Mes, matyt, nebesukonkuruosime su tomis šalimis, kur daug visada galima bus pasisamdyti žmonių pigiau.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai, jog „Commerzbank“ šiemet nusprendė atidaryti atstovybę Vilniuje yra puiki naujiena, dėl kurios reikėjo padaryti daug darbo kalbantis su minėto banko atstovais. Anot jos, nors norėtųsi, kad bankas įsitvirtintų Lietuvoje dar stipriau ir neturėtų tik reprezentacinio biuro, tačiau ir šiuo metu esančios naujienos nuteikia teigiamai.