Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.
Aušrinė Armonaitė
2019 m. birželio 1 d. Liberalų sąjūdį palikę ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius su bendražygiais įsteigė liberalios krypties Laisvės partiją. Per šiuos penkerius metus Laisvės partija buvo gerai matoma: pateko tarp valdančiųjų, pati A. Armonaitė tapo ministre, partijos remiamas kandidatas Dainius Žalimas pateko į Europos Parlamentą, o dabar Laisvės partija ir vėl bandys laimę Seimo rinkimuose.
Sąrašą veda A. Armonaitė, už jos – Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, Seimo narė Morgana Danielė, Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska ir kiti.
Nemalonumai dėl Olego Šurajevo
2023 m. kovą A. Armonaitė susilaukė nemalonumų išrašydama vienkartinį leidimą patekti į parlamentą visuomenininkui, humoristui Olegui Šurajevui, bet jo nelydėdama Seimo rūmuose.
Pažeidimą vienbalsiai konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
„Procedūrine prasme mūsų kolegė, užsakiusi vienos dienos leidimą O. Šurajevui kaip paprastam lankytojui ir Seimo rūmuose jo nelydėjusi bei neįgaliojusi tai padaryti jokio asmens, pažeidė Seimo kanclerio 2022 metų birželio 3 dienos įsakymą ir patvirtintas taisykles“, – sakė išvados rengėja parlamentarė Dovilė Šakalienė.
Seimo rūmų vidaus tvarkos apraše numatyta, kad asmenys, kuriems išduotas vienos dienos leidimas, išskyrus akredituotus žurnalistus, visą laiką būdami Seimo rūmuose privalo būti lydimi leidimą užsakiusio arba jo įgalioto Seimo kanceliarijos darbuotojo.
O. Šurajevas Seime lankėsi kovo viduryje, A. Armonaitei atsakant į Seimo narių klausimus dėl per Vilniaus knygų mugę pašalintos Sveikatos teisės instituto COVID-19 pandemijos valdymą kritikuojančios knygos reklaminės instaliacijos. Ji pašalinta, kai į „Litexpo“ vadovybę dėl šios instaliacijos bei knygos kreipėsi O. Šurajevas.
Po A. Armonaitės kalbos visuomenininkas Seime filmavo kai kuriuos parlamentarus, uždavinėjo jiems klausimus ir komentavo jų veiksmus ar žodžius, atsistojęs šalia žurnalistų filmuojamo Petro Gražulio laikė telefoną su LGBTQ+ vėliava, bandė perduoti šokoladą parlamentarei Agnei Širinskienei.
Po šio incidento humoristui neterminuotai apribota galimybė patekti į Seimą. Vilniaus policija pripažino O. Šurajevą Seime pažeidus viešąją tvarką, įžeidinėjus kai kuriuos politikus.
„Lietuvos geležinkeliuose“ įdarbinta ministrės bendraklasė
2023 m. kovą Laisvės partiją sudrebino nepotizmo skandalas. Partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė buvo įdarbinta „Lietuvos geležinkeliuose“ su atlyginimu didesniu nei 4000 eurų į rankas.
Negana to, ji yra A. Armonaitės vadovaujamos partijos valdybos nario viceministro Vinco Jurgučio žmona, o „Lietuvos geležinkeliai“ yra pavaldūs Susisiekimo ministerijai, kurios vadovą Marių Skuodį į postą delegavo ta pati Laisvės partija.
„Laisviečiai“ įtikinėjo, kad A. Armonaitės vaikystės draugė įsidarbino pati, be jų protekcijų, tačiau opozicija rėžė tiesiai – tai panašu į naujuosius bebrus, kurie kol dar yra valdžioje, savus skuba susodinti į šiltas valstybines vietas.
„Agnė Belickaitė buvo mano klasiokė, mokėmės ir politikos mokslus kartu. Bet yra labai daug žmonių, su kuriais mokėmės ir nevertinu, kad čia ypatingi ryšiai“, – TV3 žinioms sakė A. Armonaitė.
Ministrė dievagojosi, neva išvis nežinojo apie klasiokės planus dirbti „Lietuvos geležinkeliuose“, o viceministras vyras, nors ir buvo žmonos informuotas, esą jai visai nepadėjo.
„Sužinojau, kai tai tapo vieša informacija. Aš nesikišu net į savo pavaldžių ministerijų konkursus, net nežinau, kokių pozicijų jie ieško, politikas neturėtų žinoti detalių, kaip valdoma valstybės įmonė, jie patys geriausiai žino“, – tikino A. Armonaitė.
Už tai ji susilaukė ir prezidento Gitano Nausėdos kritikos.
„Manau, kad tai yra apgailėtinas žemos politinės kultūros pavyzdys. Mums 2020 m. žadėjo kitokią politinę kultūrą.Tačiau įvertinus jau virtinę tam tikrų istorijų ir nepotizmo atvejų, tenka daryti išvadą, kad politinė kultūra menkai tepasikeitė.
Visiškai nesvarbu, kad šitai bebrų kartai neauga ūsai ar barzdų trūksta. Bebras yra bebras – tai yra, sakyčiau, gyvenimo būdas. Su tokiu gyvenimo būdu politikoje tikrai negalima taikstytis. Dėl tos priežasties manau, kad pati ministrė arba premjerė turėtų padaryti sprendimą“, – TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalbėjo prezidentas, paminėdamas ir galimą A. Armonaitės atsistatydinimą.
Tą patį mėnesį A. Belickaitė pasitraukė iš „Lietuvos geležinkelių“ grupės korporatyvinių reikalų direktorės pareigų. Po kilusio skandalo dėl A. Belickaitės paskyrimo iš pareigų pasitraukė ir jos vyras, viceministras V. Jurgutis.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), atlikusi tyrimą, paskelbė neradusi interesų konflikto požymių.
Dirbdama taryboje išleido 4,5 tūkst. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė per porą metų, kuriuos dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, išleido apie 4,5 tūkst. eurų arba vidutiniškai 248 eurus per mėnesį, parodė skelbiamos tarybos narių ataskaitos.
Laisvės partijos lyderė Vilniaus taryboje dirbo 2015–2016 metais, prieš tapdama Seimo nare.
Savivaldybės duomenimis, tarybos nariai per mėnesį maksimaliai galėjo išleisti 300 eurų per mėnesį.
Didžioji dalis jos išlaidų minėtais laikotarpiais buvo skirta transportui. Jos per ketvirtį siekdavo nuo 394 iki 900 eurų. Kitas ministrės išlaidas sudarydavo kelios dešimtys eurų ryšių paslaugoms.
Vilniaus savivaldybė nėra pateikusi tarybos narių išlaidų duomenų už trečiąjį 2015-ųjų ketvirtį, tad ministrės išlaidos už šį laikotarpį taip pat nėra įskaičiuotos.
BNS A. Armonaitė nurodė, kad dirbdama sostinės savivaldybės taryboje pagal galiojančią tvarką buhalterijai pateikė visas išlaidas pagrindžiančias sąskaitas.
„Didžiąją dalį tarybos nario veiklai skirtų lėšų išleidau pavėžėjimo paslaugoms. Kadangi nuo darbo savivaldybėje praėjo jau nemažai laiko, esu pasikreipusi į savivaldybę dėl galimybės iš naujo susipažinti su patirtomis išlaidomis. Grynų pinigų praktiškai nenaudoju, dėl to būtų nesunku atkurti išlaidas iš banko išrašų, jeigu to prireiktų“, – teigė ministrė.
Marius Matijošaitis
Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas vasarį paskelbė, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.
Pats M. Matijošaitis teigė, kad įranga buvo tikslingai naudojama darbui Seime. „Laisviečio“ teigimu, už tai, kas bus įvertinta kaip netikslinga įranga, jis lėšas Seimo kanceliarijai grąžins. Taip pat M. Matijošaitis nurodė po kadencijos parlamente visą pirktą įrangą jis paliksiantis Seimo nuosavybei.
Visgi, jau kitą dieną politikas paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš „laisviečių“ sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose.
Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė tokį kolegos elgesį įvertino labai blogai: „Situaciją vertinu labai blogai. Kaip ir savo kolegos Mariaus Matijošaičio elgesį.“
Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.
Tomas Vytautas Raskevičius
Savivaldybių išlaidų tyrimas parodė, kad T. V. Raskevičius, būdamas Vilniaus miesto tarybos nariu, itin dažnai už mokesčių mokėtojų pinigus važinėjosi naktimis iš LGBT bendruomenės mėgstamo baro „Soho“, Vytautas Mitalas irgi dažnai vyko iš barų ar kavinių, Ewelina Dobrowolska buvo įsigijusi „Apple“ laikrodį, Vincas Jurgutis keliones į oro uostą pateikdavo ir savivaldybei, ir ministerijai.
Visi šie politikai po paskelbtos informacijos grąžino dalį lėšų: T.V. Raskevičius – 226 eurus, V. MItalas – 105 eurus, V. Jurgutis – 200 eurų, E. Dobrowolska – apie 1044 eurus.
„Aš gal tų atskirų pirkinių nekomentuosiu, tik keletą dalykų pasakysiu: politinė veikla yra tokia veikla, kuri yra labai plati. Ir tai, kad pas vieną iš jūsų išvardintų žmonių kelionė iš barų buvo susitikimas su į Vilnių atvykusiais kino industrijos profesionalais, kurie žiūrėjo, kad Vilnius kaip kino industrijai draugiškas miestas būtų perspektyvus jiems čia veikti, tai kas čia buvo – darbas ar malonumas? Aš sakyčiau darbas, bet dabar jau visame šitame triukšme tai tapo nebesvarbu. Man atrodo kad turime ir tą įsivertinti. Pinigų įsisavinimo schemos nėra tas pats kas vienas kvitas, kai tu iš tikrųjų vakarieniauji“, – pabrėžė A. Armonaitė.
T. V. Raskevičius tikino, kad klube, į kurį vykdavo valstybės sąskaita, jis bendraudavo su rinkėjais. Tai jis laiko normalia politiko darbo praktika.
„Politikai turi bendrauti su savo rinkėjais įvairiose vietose. Tas konkretus klubas, ten renkasi mano bendruomenė, kuri už mane balsuoja rinkimuose. Mano, kaip politiko pareiga yra su jais bendrauti. <...> Anksčiau lankydavausi dažniau, dabar lankausi žymiai rečiau dėl darbo pobūdžio“, – aiškino Seimo narys.
Kadangi „čekučių“ skandalas palietė visas politines partijas, Seimas nusprendė atsisakyti kanceliarinių išmokų savivaldybių tarybų nariams ir skirti kiekvienam tarybos nariui po 20 proc. nuo tos savivaldybės mero algos. Tai reikš, kad tarybų nariai kas mėnesį gaus apie 600–750 eurų atskaičius mokesčius kaip darbo užmokestį ir nebeturės pristatyti čekiukų į buhalteriją. Šio pakeitimo priėmimas numatomas antradienį.
Kaltinimai priekabiavimu
2023 m. birželį per LGBT eitynes Vilniuje pasirodė už finansinius nusikaltimus teistas maištininkas Antanas Kandrotas-Celofanas. Kovingai nusiteikęs A. Kandrotas tądien perspėjo, kad neleis iš savęs tyčiotis.
„Man puls į akis, aš tai tikrai į snukį duosiu. Neleisiu... Kaip rodo Amerikoje, ten tie LGBT žviegia, rėkia, seilėmis drabstosi, tai tikrai neleisiu savęs taip žeminti“, – sakė A. Kandrotas.
Tačiau įvykiai pakrypo kiek kitaip. Linksmai nusiteikęs T. V. Raskevičius Celofaną pasveikino bučiniu į skruostą. Šis tik pasišypsojo, bet vėliau pranešė, kad rašys pareiškimą policijai dėl seksualinio priekabiavimo.
„Raskevičius čia puolė mane bučiuoti prieš mano valią. Jeigu ne pareigūnai, tai būtų gavęs į dantis“, – piktinosi Celofanas.
Visgi policija nusprendė tyrimo dėl galimo seksualinio priekabiavimo nepradėti, nes nėra nusikaltimo sudėties požymių. A. Kandrotas pagrasino kreiptis į teismą.
Pats T. Raskevičius į TV3 žinių skambučius neatsiliepė, tik „Facebook“ parašė trumpą komentarą, kad „iš didelio debesies – maža lietaus“. O komentaruose pridūrė, kad Celofanas nėra jokia auka ir bučinyje jokios seksualinės potekstės nebuvo.
T. Raskevičiaus bučinį Celofanui iš karto sukritikavo keletas LGBT bendruomenės atstovų, pareiškė, kad tai seksualinis priekabiavimas. Tą patį pakartojo ir Seimo kontrolieriaus įstaigoje dirbantis žmogaus teisių ekspertas Vytautas Valentinavičius.
„Jeigu jam patinka žmogus, kad ir Kandrotas, ir jis norėjo pabučiuoti, tai galima ir atsiklausti, galima pakviesti ir kavos, galima pakviesti ir į tą patį „Soho“ klubą, jeigu žmogus jam kaip vyras patinka. Yra etiškų, korektiškų priemonių su žmogumi bendrauti, o ne prievarta įsiskverbti į jo seksualinio apsisprendimo laisvę“, – tvirtino žmogaus teisių ekspertas V. Valentinavičius.
Savo ruožtu T. Raskevičius išsiuntė raštą į Seimo kontrolieriaus tarnybą – pareikalavo, kad Valentinavičius jo atsiprašytų ir viešai paneigtų žodžius apie seksualinį priekabiavimą bei pagrasino teismu.
„Traktuoju, kad Seimo narys daro tam tikrą spaudimą, galbūt nori užtildyti sau nepatinkančią kritiką. Tai jau tam tikra tendencija Lietuvoje, kai mėginama vienokiu ar kitokiu būdu užgniaužti kritiką“, – sakė V. Valentinavičius.
Morgana Danielė
Ketvirtuoju numeriu sąraše žengianti parlamentarė Morgana Danielė geriausiai žinoma kaip narkotikų prevencijos klausimais pasisakanti politikė. Tačiau ji neslepia, kad ir pati yra vartojusi narkotinių medžiagų, dėl ko neretai susilaukia kritikos strėlių. Kartą jai pareikštas nepasitikėjimas Seime.
Pernai dėl prisipažinimo, kad narkotikus vartojo paauglystėje, o ir dabar tuo pasimėgauja išvykusi į užsienį, Laisvės partijos narkotikų politikos vėliavnešė Morgana Danielė sulaukė bandymo ją išversti iš priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės pareigų. „Laisvietė“ dėl narkotikų teisinosi iš Seimo tribūnos.
„Žinoma, kad jokio heroino ten nebuvo, jokio heroino aš niekada asmeniškai nebandžiau ir jokia priklausomybės liga irgi niekada nesirgau“, – teigia M. Danielė.
Televizijos laidoje laisvietė kalbėdama apie patirtį su narkotikais, pareiškė, kad buvo visko. To pakako, kad jos vadovaujamos komisijos nariai išreikštų nepasitikėjimą. M. Danielei teko teisintis ir įrodinėti, kad ji verta toliau kuruoti narkotikų politiką parlamente.
„Eksperimentai su medžiagomis tikrai buvo, bet jie buvo pavieniai, visą savo vaikystę ir paauglystę aš buvau puiki moksleivė ir studentė“, – tvirtina M. Danielė.
Dėl Morganos Danielės buvo surengtas slaptas balsavimas, tačiau jį boikotavo valdantieji. Iš jų atėjo tik Seimo narys Arūnas Valinskas, bet panašu, kad biuletenį jis sugadino.
