aušrinė armonaitė

Seime žlugus Vytauto Gapšio apkaltai, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė mano, kad nuteistų parlamentarų mandatai turėtų būti naikinami automatiškai. Visgi „laisviečių“ lyderė tikina nepritarianti iniciatyvoms dėl slapto balsavimo procedūros Seime naikinimo. „Iš tikrųjų neliečiamybės klausimais mes jau eilę matėme, kaip kartais žmonės slepiasi nuo baudžiamosios atsakomybės, dabar turime dar vieną tokį ekstraordinarų atvejį.

Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė skeptiškai vertina svarstymus dėl rusiškų mokyklų uždarymo ir ragina politikus nenaudoti šio klausimo politinių dividendų rinkimuisi. Pasak ministrės, tarptautiniai tyrimai rodo žemesnius tautinių bendrijų mokinių pasiekimus, tačiau orientuotis ji siūlo į ugdymo kokybės užtikrinimą, kad vaikams būtų užtikrintas geriausias mokymas.

Kompetencijų centrų rengimui ir unikalių produktų kūrimui bendradarbiaujant universitetams ir verslui skirtas 94,7 mln. eurų finansavimas, pranešė Inovacijų agentūra. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog stiprūs konsorciumai įgyvendins visuomenei reikšmingus projektus – bus įkurti trys kompetencijų centrai, įgyvendinta daugiau kaip 20 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, sukurta apie 30 unikalių produktų bei įkurtos 22 naujos inovatyvios įmonės.

Prieš dvejus metus Kinijai įvedus prekybos apribojimus Lietuvai dvišalės prekybos padėtis stabilizuojasi, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. Vis dėlto Aušrinė Armonaitė perspėja, kad tas stabilumas yra trapus. „Šiuo metu situacija stabilizuojasi, bet, kaip ir visada, kai darai verslą su komunistiniais režimais ar kitokias, negali būti tikras nei dėl savo nuosavybės, nei dėl tos partnerystės stabilumo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.

Laisvės partija liks valdančiosios koalicijos sudėtyje tol, kol partija bus arčiau sprendimų, sako jos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Kol mes matysime, kad esame arčiau sprendimų, tol ir dalyvausime šitoje valdančiojoje koalicijoje ar ateities valdančiosiose koalicijose“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.

Premjerė Ingrida Šimonytė tiki, kad Civilinės sąjungos įstatymas gali būti priimtas dar šioje kadencijoje. Ji taip pat nesureikšmina laisviečių pasisakymų apie koalicinės sutarties sulaužymą. Premjerė nemano, kad Civilinės sąjungos projektas jau šioje kadencijoje padėtas į stalčių: „Niekas nieko nereiškia. Darbas vyko, vyksta ir vyks toliau.“ „Čia ne tikėjimo klausimas, čia darbo klausimas. Jeigu jūs apie emociją klausiate, tai aš noriu, kad jis būtų priimtas.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė konstatuoja, kad Civilinės sąjungos projektas neturi pakankamo palaikymo Seime. Politikės teigimu, tai reiškia koalicijos sutarties sulaužymą ir laisviečiai ateityje patys gali nuspręsti nesilaikyti koalicijos sutarties sąlygų.  „Partijos įsipareigojo, sudariusios koaliciją, 5.2 sutarties punkte dėti maksimalias pastangas, kad eilė žmogaus teisių sprendimų būtų įgyvendinti.

Prieš antradienį Seimui balsuojant dėl kitų metų biudžeto priėmimo, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė nupiešė, kokia šiuo metu yra situacija dėl Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo ir konstatavo, kad įvertinus visą padėtį neužtenka balsų priimti šiam įsipareigojimui, todėl Laisvės partija mano galinti atsitraukti nuo tam tikrų savo duotų įsipareigojimų.

Valdančiosios koalicijos partneriams nepavyko užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, Laisvės partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Lapkričio 20 dieną koalicijos susitikime mes kėlėme ir biudžeto, ir Civilinės sąjungos klausimą, partneriai pažadėjo dar paieškoti balsų. Šiandien po dviejų savaičių jie sugrįžo.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pakvietė Japonijos informacinių technologijų įmonės „NTT Data“ vadovu investuoti Lietuvoje.  „Investuoti mūsų šalyje pakvietėme dar vieną pasaulinio lygio IT kompaniją, kuri įgyvendina skaitmeninės transformacijos, dirbtinio intelekto, duomenų analizės ir kitus sprendimus. Bendrovė, įvertinusi palankią Lietuvos investicinę aplinką, galėtų sėkmingai įsikurti mūsų šalyje ir plėsti savo veiklą“, – pranešime ketvirtadienį teigė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vokietijoje susitiko su automobilių komponentų pramonės milžinės „Continental“ vadovybe ir aptarė plėtros Lietuvoje planus. Susitikime aptartos įmonės galimybės investuoti į mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, taip pat naujų technologijų kūrimą transporto srityje, pranešė ministerija.

Koalicijos taryboje valdantieji apsisprendė skirti papildomų lėšų keliams, nes šiuo metu suplanuotas finansavimas nepatenkina jokių poreikių. Pasak premjerės, šiam tikslui bus paankstinta 115 mln. eurų europinių pinigų ir dar dalis lėšų bus perorientuota iš vadinamojo vinječių mokesčio, o biudžeto deficitas bus ne minus 2,9 procento, o minus 3 procentai. Tai reiškia, kad daugiau išlaidų biudžete būti negali.

Koalicijos partneriai pažadėjo paieškoti papildomų balsų Seime priimti Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę, pirmadienį sakė Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo ji žurnalistams teigė neišgirdusi, kiek balsų liberalai ir konservatoriai garantuoja minėto įstatymo priėmimui, tačiau išgirdo pažadą padirbėti savo frakcijose, kad balsai būtų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vilniuje susitiko su vienos didžiausių Pietų Korėjos farmacijos įmonių „SK Biopharmaceuticals“ vadovu Lee Dong Hoonu aptarti tolesnio bendradarbiavimo gyvybės mokslų srityje. „Bendraujame su Pietų Korėjos verslo milžinėmis ir aptariame jų galimybes plėsti savo veiklą Lietuvoje. Šįkart ieškojome būdų, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą ir padidinti investicijas gyvybės mokslų srityje“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį Vilniuje susitiks su Pietų Korėjos verslo milžinės „SK Group“ vadovu Chey Tae-wonur aptars korporacijos galimybes plėsti veiklą Lietuvoje.  Susitikime taip pat dalyvaus kiti „SK Group“ atstovai, turintys planų užmegzti partnerystę Lietuvoje. „SK Group“ valdo daugiau nei 120 įmonių energetikos, gyvosios gamtos mokslų, pažangių medžiagų, mobilumo ir puslaidininkių pramonės srityse.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo kitų metų  formuotų valstybės informacinių išteklių politiką, ji būtų atsakinga už patikimas elektroninės atpažinties ir e. operacijų paslaugas. Iki šiol už jas buvo atsakingos Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos. Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybės informacinių išteklių kūrimo, valdymo ir tvarkymo principai iš esmės nesikeitė nuo 2011 metų, juos būtina atnaujinti.

Vyriausybė siūlo dalį dabar esančių mokesčių didinti ir įvesti naujus. Vienas iš plačiausiai aptariamų klausimų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maitinimo įstaigoms. Verslininkai prašo lengvatą palikti, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atskleidžia, kad nuo naujų PVM lengvatos maitinimo įstaigoms tikrai nebeliks. Tai reiškia, kad nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM.

Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė sako, kad partiečio Tomo Vytauto Raskevčiaus pozicija, jog Vyriausybė vertybiniais klausimais neturi valdančiosios daugumos palaikymo, yra jo asmeninė nuomonė. „Tai – asmeninė Tomo Vytauto nuomonė, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė politikė. – Labai apmaudu, kad įstatymas atmestas patekimo stadijoje. Man atrodo, svarbiausia neužsiimti kažkokiu politologiniu konstatavimu, o pažiūrėti į įstatymo esmę.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos verslui nori išdalinti milijonus eurų, jei šis sugebės nereikalingas šiukšles ir atliekas perdirbti ir pavers jas naujais produktais. Pasak valdžios, per mažai Lietuvos įmonių gamyboje naudoja šiukšles. Patys verslininkai neneigia perdirbtų atliekų naudos, tačiau akcentuoja, kad europinių pinigų panaudojimo mechanizmai per daug sudėtingi, lėti ir verslui nepatrauklūs.

Iki prezidento rinkimų liko kiek daugiau nei pusmetis. Po truputį visos partijos kelia ir skelbia savo kandidatus, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda žinią, apie savo sprendimą kandidatuoti ar nedalyvauti rinkimuose, vis dar laiko po paslapties šydu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto politologai – Rima Urbonaitė ir Virgis Valentinavičius.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viešai susipliekė Vyriausybės susitarime. Ar tai rodo vis aštrėjančius Laisvės partijos ir konservatorių santykius? Ar tai rinkimų kampanijos pradžia? Ar vis dar egzistuoja valdančioji koalicija?  Į visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsako Mykolo Romerio universiteto politologai – Rima Urbonaitė ir Virgis Valentinavičius.

Ministrei Aušrinei Armonaitei teigiant, kad ji neprivalėjo rūpintis jai pavaldaus „Litexpo“ pirkimo sandoriais ruošiantis NATO susitikimui, socialdemokratai atkreipia dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvados adresuotos būtent laisvietės A. Armonaitės vadovaujamai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. VPT išvadose pirkimai pripažįstami neteisėtais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Neregėta įtampa – Vyriausybės posėdyje viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pirmadienį pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. A. Armonaitė posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko I. Šimonytei.

Lietuvoje artėjant prezidento rinkimams, politinėje arenoje išnyra vis daugiau kandidatų pavardžių. Savo ruožtu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė užsiminė, kad artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kas bus jų partijos kandidatas. Tiesa, politiniuose užkulisiuose minima buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pavardė, o šio fakto paneigti neskuba nė viena iš pusių. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Iki prezidento rinkimų likus vos kiek daugiau nei pusmečiui, aiškėja pirmieji kandidatai. Tarp jų – ir gerai žinomi politikai, ir margos asmenybės. Tačiau savo kandidato dar nepaskelbė viena jauniausių – Laisvės partija.  Apie tai, kaip Laisvės partija rinks savo kandidatą į prezidentus ir kas juo galėtų būti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Kibirkštys tarp konservatorių ir Laisvės partijos koalicijos viduje žyra jau seniai. O Ingridos Šimonytės ir Aušrinės Armonaitės apsižodžiavimas Vyriausybės posėdyje tik vienas paskutinių pavyzdžių. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako nejaučianti jokių nuoskaudų, kad konservatoriai juos laiko jaunesniais broliais ir tikina, kad mažieji partneriai yra gyvybiškai svarbūs koalicijai ir nėra Tėvynės Sąjungos taburetės.    Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad toliau nepalaikys Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos, net jeigu diskusijos šiuo klausimu atgimtų dėl rizikos negauti europinės paramos. Pasak jos, nors Lietuvoje mokesčių sistema galėtų būti teisingesnė, geriau netvirtinti jokios pertvarkos, nei pritarti tokiai, kokia dabar yra siūloma. „Mokestinė sistema galėtų būti teisingesnė.

Neregėta įtampa – Vyriausybės pasitarime viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leido ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. Armonaitė pirmadienio posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko Šimonytei.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesureikšmina premjerės Ingridos Šimonytės bei ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės apsižodžiavimo dėl ekonomikos gaivinimo plano ir sako, kad aštresnės diskusijos galimos ir tarp koalicijos partnerių.

Pirmadienį per Vyriausybėje pasitarimą kilo ginčas tarp premjerės Ingridos Šimonytės ir ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės. Nesutarimų kilo dėl patikslinto Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pavadinto „Naujos kartos Lietuva“. Savo ginčą abi ministrės įvardijo kaip „lėkščių daužymą“. Nepaisant to, Vyriausybė pirmadienį pritarė teigiamai Europos Komisijos (EK) įvertintam „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymui naujomis investicijomis bei teikimui t...

Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra sukūrė Lietuvos verslininkų, norinčių įgyvendinti Ukrainos atstatymo projektus, duomenų bazę, pranešė ministerija. Joje užsiregistravusios įmonės gaus naują tikslinę informaciją, susijusią su Ukrainos atstatymo projektais, finansavimo šaltiniais ir bus viešai matomos didžiausios eksporto duomenų bazės Lietuvoje „B2Lithuania“ puslapyje.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį lankysis Jonavos trąšų gamybos bendrovėje „Achema“ ir su jos atstovais aptars įmonei valstybės siūlomą 122,7 mln. eurų paramą vandenilio technologijos įrengimui.  „Norėdami didinti šalies konkurencingumą, turime sudaryti galimybes įmonėms atsinaujinti, investuoti į tvaresnius ir mažiau taršius sprendimus“, – ministerijos pranešime teigia A. Armonaitė.

Narkotinių medžiagų vartojimo dekriminalizavimui reikėtų platesnės paramos iš specialistų, dirbančių su priklausomybių turinčiais žmonėmis, sako Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Ji pripažįsta, kad visuomenėje tvyrant baimei dėl narkotikų vartojimo mokyklose palaikymas šiai temai menkai tikėtinas, nors pabrėžia, jog padėtų spręsti šią, jos žodžiais, milžinišką problemą.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei pasiūlius parlamente svarstomo nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelio korekcijas, tarp jų ir nedidelį tarifą pagrindiniam būstui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai nekeičia pataisų „bazinio varianto“.  „Laisvės partija visada nuosekliai nepalaikė nekilnojamo turto mokesčio, mūsų programoje jo nėra, koalicijos programoje jo nėra.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė laisvietė Aušrinė Armonaitė turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad ministerijai pavaldi įstaiga „Litexpo“ dalį pirkimų NATO viršūnių susitikimui vykdė neteisėtai, pranešime žiniasklaidai sako socialdemokratai. Pasak partijos atstovų, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvada, kurioje konstatuojama, kad bemaž 9 mln. eurų vertės pirkimai renginiui organizuoti pažeidžiant įstatymą, turėtų sulaukti ir premjerės Ingridos Šimonytės įvertinimo.

 Į Lietuvą ateinant JAV startuolių akceleratoriui „Plug & Play“ ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvos startuolių rinka domisi ir daugiau tarptautinių vardų. „Mes nesustosime. Ne tik šis vardas („Plug & Play“ – BNS), bet ir daugiau vardų dabar domisi Lietuva.

Žiniasklaidai skelbiant, kad Lietuva šiemet tapo pagrindine vyno tiekėja Rusijai, pralenkdama Italiją ir Ispaniją, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad problemą padėtų spręsti naujos sankcijos Maskvai. „Sankcijos, tiktai sankcijos, kurios yra įgyvendinamos vieningai Europoje, gali išspręsti šitą klausimą. Ir tų sankcijų paketų dar reikės ne vieno“, –  LRT radijui pirmadienį teigė A. Armonaitė.

Siekiant partnerystės įteisinimo, Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viliasi trūkstamų balsų rasti valdančiojoje koalicijoje. „Aš vis dar matau rezervų pačioje valdančiojoje koalicijoje, jos viduje, kad dalis abejojančių Seimo narių galėtų balsuoti už“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministrė. „Kai pasižiūri, į konkrečias pavardes, kurios susilaikė, kyla klausimas, ar tikrai mobilizacija koalicijoje buvo maksimali“, – teigė A. Armonaitė.

Laisvės partija išsirinko kandidatą į prezidentus, jį pristatyti žada lapkričio pradžioje, sako partijos vadovė Aušrinė Armonaitė. „Turim (savo kandidatą – BNS)“, – pirmadienį LRT radijui sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė. „Bus pristatymas lapkričio pačioje pradžioje“, – pridūrė ji. Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė naująja viceministre skirs dabartinę savo patarėją Neringą Morozaitę-Rasmussen – ji kuruos talentų politikos ir inovacijų klausimus. N. Morozaitė-Rasmussen pakeis atsistatydinusią viceministrę Eglę Markevičiūtę, pranešė ministerija. „Talentų pritraukimas ir inovacijų skatinimas yra vieni iš ministerijos prioritetų, padedančių stiprinti Lietuvos ekonomiką ir kurti daugiau galimybių šalies verslams.

JAV technologijų milžinės „Google“ atstovas palaiko Lietuvos iniciatyvą trinti paskyras, skleidžiančias netikras naujienas apie karą, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Su „Google“ atstovu aptarėme keletą svarbių dalykų – tai ir šiuo metu mūsų Seime iniciatyvą trinti paskyras, kurios skleidžia netikras naujienas apie karą, neapykantą ir taip toliau.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį su „Google“ politikos vadovu Levente Juhaszu aptars dirbtinio intelekto, saugumo klausimus, inovacijas viešajame sektoriuje.  Be to, ji pristatys greitai Lietuvoje startuosiančią skaitmeninės rinkodaros ir analitikos programą, pranešė ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo 122,65 mln. eurų Europos Sąjungos paramą Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“, kuri įdiegtų vandenilio technologiją ir taip mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pakeičiant jas vandeniliu.

Norėdama pasivyti Europos Sąjungos vidurkį, Lietuva turi tris kartus padidinti atliekų perdirbimą ir jų panaudojimą naujų produktų gamybai, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Viso labo 4 proc. mūsų ekonomikos yra žiedinė – ką tai reiškia? Tai reiškia, kad atliekos, kurias įmonės savo gamybos procese pagamina, šiukšlės, jos vis dar nepakankamai sugrįžta atgal į ekonomiką. (...) Siekiame, kad žiedinė ekonomika sudarytų bent 12 proc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, jog Lietuva kandidatuotų į Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomosios tarybos pirmininko postą, o tam nepavykus pretenduotų užimti jo pavaduotojo pareigas.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog ši pozicija nėra individuali ir priklauso valstybei.   „Mes su komanda pamanėme, kad Lietuva galėtų išbandyti savo jėgas šituose rinkimuose, metams papirmininkauti tarybai.

Į Seimą atkeliauja kitų metų biudžeto projektas. Kitąmet laukia net treji rinkimai, tad parlamentarai tikrai pasiūlys ne vieną idėją, kaip būtų galima renovuoti vieno ar kito rajono mokyklą, ragins savo vienmandatėje esančiai bažnyčiai nupirkti naują altorių ar pateiks kitą siūlymą. Idėjų, kaip patobulinti biudžetą, turi ir valdančiųjų atstovai, ir šalies vadovas. Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą.

Valdančiosios Laisvės partijos frakcija Seime nepalaikys nei Biudžeto ir finansų komiteto, nei Vyriausybės siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantų, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Ką tik turėjome frakcijos pasitarimą, kuriame vis tik akivaizdu, jog Laisvės frakcija daugiau nepalaiko šito mokesčio ir tas atsispindės balsavime“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

Valdančioji Laisvės partija svarsto siūlyti kitais metais didinti valstybės kompensacijas vaikų būreliams, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Kol kas mes dar neregistravome savo pasiūlymo, norime atkreipti daugiau dėmesio į vaikų būrelius, nes nerimą kelia tos tendencijos dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo mokyklose. Vienintelis kelias, kaip valstybės išsprendę tas problemas, ypač, Islandija, tai per vaikų užimtumą.