arija

Sutvarkytas ir išlaisvintas iš 20 tonų šiukšlių „Lietuvos“ kino teatras jau paruoštas pirmą kartą po penkerių metų vėl įsileisti meno gerbėjus. Šį šeštadienį apleistas patalpas prikels elektroninė operos fantazija „XYZ“. „XYZ“ režisierė ir antro gyvenimo „Lietuvos“ kino teatrui įkvėpėja Dalia Ibelhauptaitė galimybę čia rengti pasirodymą vadina didžiule pergale.

Šią savaitę į Vilnių iš Londono trumpam sugrįžęs operos solistas Edgaras Montvidas neturėjo laiko ilsėtis. Karčiausiomis vasaros dienomis jis kartu su „Silence“ šeimos nariu Leon Somov užsidarė studijoje, kur maišė operos arijas su elektronika.

Solinio dainavimo profesionalas Danielius Sadauskas užima ypatingą vokalo nišą. Jis vadinamas giedamosios lietuvių klasikinės poezijos atlikėju, prikeliančiu balsus iš amžinybės. Mažvydo „Katekizmo“ giesmės, „Anykščių šilelis“, dainos pagal A. Strazdo, A. Vienažindžio, P. Vaičaičio, V. Kudirkos, Vydūno tekstus šio dainininko dėka šiandien skamba gyvai. Jo repertuare – apie 1500 kūrinių, per 5000 koncertų, 20 valandų radijo įrašų, apie 20 kompaktinių plokštelių.

Mano arbatos puodelyje teliuskavo arbatžolės. Gulėjau pas Viltę namuose ant kilimo ir sklaidžiau praeitų metų „Cosmopolitan“ žurnalą. Pati namų šeimininkė susisukusi į apklotą karaliavo ant sofos, o Vakaris tuo metu buvo pradingęs virtuvėje. Mes vėl rengėmės žiūrėti filmą. – Noriu siaubo filmo, – sugergždė Viltė. – Ne… Komedija, – paprieštaravau. – Siaubo. – Nori, kad per langą iššokčiau? Be to, tie filmai ne tiek baisūs, kiek šlykštūs… – pasiskundžiau.

Stovėdama eilėje prie rūbinės, fojė pamačiau besižvalgantį Eriką. Lengviau atsikvėpusi, ėmiau artintis prie jo. Mintyse jau buvau parengusi pasiteisinimą dėl vakaro klube, troškau greičiau viską paleisti juokais. – Ei, Erikai, – nusišypsojau, kai iki mūsų beliko vos keli metrai. Jis pažvelgė mano pusėn, tačiau neišgirdau nei pasisveikinimo, nei išvydau šypsenos, kuria jis visada mane pasitikdavo. Jis susikišo rankas į kišenes ir žvelgė man pro šoną.

Po pusvalandžio stovėjau prieš savo namą. Už nugaros girdėjau nuvažiuojančio taksi garsą. Džiaugiausi, kad buvau pasiėmusi šiek tiek pinigų. Važiuodama keliskart perverčiau prieš akis įvykius ir pasijutau nesmagiai. Kvailas išgąstis sugadino vakarą. Dabar buvau beveik tikra, kad tai buvo nesusipratimas ir ne taip supratau Eriko žodžius. Tikėjausi, kad pirmadienį abu smagiai iš to pasijuoksime. *** Deja, pirmadienis nebuvo toks giedras.

Kelis kartus apsisukau prieš veidrodį. Trumpas sijonėlis dailiai pabrėžė kojas, plonytė palaidinė gulė nelyginant antra oda. Šįkart susigundžiau lengvu makiažu, tačiau netgi prie jo teko paplušėti valandą, kol viskas atrodė būtent taip, kaip įsivaizdavau. Plaukus paleidau laisvai kristi bangomis, šiek tiek supurškusi laku, kad atrodytų puresni. Žvilgtelėjau į laikrodį – be penkių aštuonios. Po dešimties minučių buvau susitarusi su Eriku susitikti kieme.

Ketvirtadienis. Žingsniavau link kavinės, kurioje turėjau susitikti su Dariumi. Gniaužiau rankas kišenėse, su kiekvienu žingsniu vis labiau jaudindamasi. „Ir kokią kvailystę aš sumaniau?!“, koneveikiau save mintyse. Darsyk perkračiau mintyse visus už ir prieš, o likus vos keliems metrams iki kavinės, stabtelėjau. Juk aš visai to nenorėjau, viduje kažkas gniaužėsi, tačiau tai tikrai nebuvo kokie nors malonūs jausmai tam žmogui.

Lapkričio 16 d., Vilniuje, Forum Palace klube „Balsas.lt“, koncertuos legendinė Rusijos roko grupė „Kipelov“. Koncerte bus atliekami ne tik geriausi grupės hitai bet ir naujos kompozicijos. „Dviejų valandų koncertas neprailgs“, - žada grupės lyderis, vokalistas, Valerij Kipelov. Grupė „Kipelov“ susikūrė 2002 m. rugsėjo mėn. po grupės „Arija“ skilimo.