antarktida

Nuo Antarktidos atskilęs didžiausias pasaulyje ledkalnis A23a pradėjo judėti po 37 metų dreifavimo ir „įstrigimo“ Vedelio jūroje. Mokslininkai baiminasi, kad 2,5 tūkst. kv. kilometrų pločio ledo luitas gali sutrikdyti laivybą Pietų Atlanto vandenyno dalyje. Lapkričio 24-ąją CNN paskelbė britų mokslininkų išvadas: ledkalnis A23a atsiplėšė nuo Vedelio jūros dugno ir juda žemynų link 5 km/h greičiu.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pareiškė, kad klimato konferencijoje COP28, kurioje šalys kalbės apie savo įsipareigojimus mažinti planetą šildančių dujų išmetimą, būtina imtis aktyvių veiksmų. Jis tai pareiškė, lankydamasis sparčiai savo ledo dangą prarandančioje Antarktidoje. „Esame liudininkai, kaip sparčiai tirpsta ledas ir tai yra siaubinga“, – sakė A. Guterresas apie ledo tirpimo greitį Antarktidoje, kuri kartais pavadinama miegančia milžine.

„Daugelis pasaulio ledynų sparčiai tirpsta. Taip, šis reiškinys vyksta dėl sparčios klimato kaitos. Ne, tai Lietuvos nepaskandins. Lietuvos pajūris nepaskęs, o Žemaitija sala netaps“, – pranešama „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paskyroje „Facebook“ tinkle. Pasak jų, taip yra dėl vienos priežasties – Baltijos jūros vanduo kyla per lėtai, todėl krantai turi marias laiko adaptuotis toliau saugant giliau esančią sausumą nuo užliejimo.

Praėjusių metų pabaigoje ne vienoje Vakarų Antarktidos veisimosi vietoje žuvo bejėgiai imperatoriškųjų pingvinų jaunikliai, kurie nuskendo arba sušalo, kai dėl visuotinio atšilimo įlūžęs jūros ledas įtraukė jų kojytes, ketvirtadienį pranešė mokslininkai. Iš penkių stebėtų vietų Belingshauzeno jūros regione visose, išskyrus vieną, jauniklių sumažėjo 100 proc., rašoma pranešime „Nature“ žurnale „Communications: Earth & Environment“. Jie tai pavadino katastrofiška veisimo nesėkme.

Pietų vandenyno plotas, kurį dengia ledas, dabar yra rekordiškai mažas, todėl Antarktidos ledo sluoksnį paremiančius šelfinius ledynus veikia bangos ir aukštesnė temperatūra, pranešė mokslininkai. JAV nacionalinio sniego ir ledo informacijos centras (NSIDC) ketvirtadienį pranešė, kad šią savaitę Pietų vandenyno ledo plotas sumažėjo iki 1,91 mln. kvadratinių kilometrų, o tai yra mažiausias ledo plotas nuo 1979-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys.

1550 kvadratinių kilometrų ploto ledkalnis sausio 22-ąją, sekmadienį, atskilo nuo Antarktidos ledyno, Brunto ledo šelfo. Apie tai pirmadienį pranešė „British Antarctic Survey“ mokslininkai. Ledkalnis atskilo visai netoli esančios mokslininkų tyrimų stoties. Šis procesas Brunto ledo šelfe prasidėjo dar prieš dešimtmetį – tąkart mokslininkai aptiko didžiulį plyšį 150 metrų storio lede. Dabar ledkalnis pilnai atskilo.

Įspūdžiais iš sudėtingos ir išbadymų kupinos kelionės į Antarktidą dalijasi ekstremalaus sporto entuziastas Darius Vaičiulis. Į ekstremalią kelionę leidęsis ne tik savęs išbandyti, bet ir turėdamas kilnią misiją. Iš paties piečiausio žemės rutulio taško – Pietų ašigalio linkėjimus siunčia ekstremalaus sporto entuziastas Darius Vaičiulis.

Antarktidoje gyvena tūkstančiai pingvinų. Anot mokslininkų, būtent šie gyvūnai labiausiai jaučia šiltėjančio klimato padarinius. Tačiau toli gražu ne visoms pingvinų rūšims kyla pavojus išnykti. Ketvirtadienį pasaulyje minima Pingvinų diena, tad žvalgytis į juos geriausia ten, kur pingvinų įvairovė didžiausia – Antarktidoje. Besidarbuojantys mokslininkai sako, kad pingvinai vieni pirmųjų savo kailiu pajaučia klimato kaitos padarinius.

Ji atskriejo iš kosmoso. Ir buvo labai maža. Bet jos laukė ne tik IceCube, bet ir visa fizikų bendruomenė. 2021 metų kovo mėnesį, po ilgų analizių ir duomenų tikrinimų, astrofizikai pranešė, kad Pietų ašigalio lede įkasta IceCube neutrinų laboratorija, 2016 metais užfiksavo neįprastą signalą. Jis rodė, kad neutrino antidalelė – antineutrinas – prieš trenkdamasis į Antarktidą ir sukeldamas dalelių srautus, radosi toli už mūsų galaktikos ribų, rašo Ornesastronomy.com.

Galingos vandenynų srovės daro didelį poveikį Žemės klimatui, ir galbūt daugiausia įtakos turi Antarktidos cirkumpoliarinė srovė (ACS). Dabar, net kai nerimaujame, kad dėl kylančios pasaulinės temperatūros viena didelė srovė lėtėja, turime įrodymų, kad ACS spartėja, kaip ir prognozavo dauguma klimato modeliavimų. Antarktidą supantys vėjai pučia į rytus su tokia jėga, kad yra žinomi kaip riaumojantys keturiasdešimtieji.

Pasaulyje vienoje vietoje dviem minutėms diena virto naktimi. Kodėl vienintelį šių metų visišką saulės užtemimą stebėti galėjo vos mažiau nei pusšimtis žmonių? Snieguotą dieną Antarktidoje keičia naktis. Vyksta visiškas Saulės užtemimas – vienintelis šiais, jau besibaigiančiais metais. Užtemimas tęsiasi mažiau nei dvi minutes ir šį kartą jį stebi itin nedaug žmonių. Tai – Antarktidoje besidarbuojantys mokslininkai. Iš viso apie 40 jų. Tamsa trumpam apgaubia jų palapinių miestelį.

Praleidęs devynias dienas Antarktidoje ir sulaukęs tinkamų oro sąlygų, alpinistas Darius Vaičiulis pasiekė pradinį ekspedicijos tašką – vietą, kurioje kontinentas išlenda iš užšalusios Roso jūros. Ant 150 metrų storio ledo nusileidęs lėktuvas D. Vaičiulį ir tris jo bendražygius paliko taške, kur paskutinius dvejus metus nėra buvęs nei vienas žmogus. Dabar iki Pietų ašigalio teks įveikti didesnį nei 600 kilometrų atstumą, o jį pasiekus bus iškelta „Gelbėkit vaikus“ vėliava.

Dėl kylančio vandens lygio jūrose didėja audrų padaryta žala, o tai daro įtaką maždaug 700 milijonų žmonių, gyvenančių žemose pakrantės zonose, kurioms gresia potvyniai. Mokslininkai tikisi, kad jūros lygio kilimas dar labiau padidins audrų ir pakrančių potvynių žalą ateinančiais dešimtmečiais. Tačiau prognozuoti, kiek ir kaip greitai jūra pakils per šį šimtmetį, sunku, daugiausia dėl nežinomybės, kas atsitiks Antarktidos ledo sluoksniui, rašo theconversation.com.

Šimtams milijonų žmonių, gyvenančių šalia pakrančių, jūros lygio kilimas yra ganėtinai pavojingas, ypač, kai ledo sluoksniai Antarktidoje sparčiai nyksta ir galiausiai gali sugriūti. Jūros jau ir taip sparčiai kyla, grasindamos užlieti tokius miestus kaip Majamis.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pripažino naują Antarktidos žemyno šilumos rekordą, patvirtinusios, kad praeitais metais termometro stulpelis buvo pakilęs iki 18,3 Celsijaus laipsnio. Rekordinė šiluma buvo išmatuota 2020 metų vasario 6 dieną Argentinai priklausančioje Esperansos tyrimų stotyje Antarktidos pusiasalyje, informavo Pasaulio meteorologijos organizacija.

Paskelbti tyrimai vėl įrodė, kad pasaulio valstybės turi rimtai žiūrėti į Paryžiaus klimato susitarime nustatytus tikslus. Modeliai parodė, kad jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą nesumažės, o pasaulio temperatūros nepavyks išlaikyti žemiau sutarto rodiklio, dėl tirpstančių Antarktidos ledynų kylančio jūros lygio sustabdyti nebepavyks. Du modeliai šią problemą vertino iš dviejų skirtingų pusių. Žurnale „Nature“ publikuotame tyrime, kuriam vadovavo dr.

Vienas žemės palydovas užfiksavo, kaip teritorija, didesnė už turistų pamėgtą Maljorkos salą, atskyla nuo Antarktidos ledyno. Užfiksuota iš skrendančio lėktuvo – šimtus kilometrų besidriekianti praraja. O paskui – vandenyje tyvuliuojantis ledkalnis. Ir šis, savo forma primenantis Manhataną, 4320 kv. metrų dydžio ledkalnis tapo didžiausiu laisvai plaukiojančiu ledo luitu planetoje. Neilgai trukus šis Vedelio jūroje plūduriuojantis ledo luitas pasidalins į kelias dalis.

Nuo Antarktidos šelfinio ledyno atskilo milžiniškas – didžiausias pasaulyje – ledkalnis, šiuo metu plūduriuojantis Vedelio jūroje, trečiadienį pranešė Europos kosmoso agentūra. Ledkalnis A-76 savo forma šiek tiek primena Manhataną, bet yra daugiau nei 70 kartų už jį didesnis. Jis pastebėtas iš palydovo darytose nuotraukose ir „šiuo metu yra didžiausias ledkalnis pasaulyje“, sakoma pranešime. A-76 yra maždaug 170 km ilgio ir 25 km pločio, 4 320 kv.

Naujame Redingo universiteto tyrime pateikiama niūri prognozė – jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils ir pakils 4 laipsniais Celsijaus virš globalinės temperatūros lygio, daugiau nei trečdalis Antarktidos šefinio ledyno gali sugriūti į jūrą. Dėl to vandenynuose gali pakilti vandens lygis. „Šefinis ledynas yra svarbus buferis, neleidžiantis ledynams sausumoje laisvai tekėti į vandenyną ir prisidėti prie jūros lygio kilimo.

Antarktidoje matomi žali ledkalniai daugelį dešimtmečių žavėjo poliarinius keliautojus ir mokslininkus. Keletas straipsnių bandė paaiškinti šį įdomų reiškinį, tačiau jų egzistavimo priežastis liko nesuprantama. Mokslininkai pasiūlė naują idėją, kodėl atsiranda šie žalsvi ledkalniai. Jei šią idėją patvirtins, mįslė bus pagaliau įminta.

Pramintas „Teismo dienos“ ledynu, Thwaiteso ledynas Antarktidos vakaruose gali nuniokoti visą planetą. NASA skaičiuoja kad šiam, maždaug Britanijos dydžio ledynui ištirpus, jūros lygis pakiltų 0,5 m. Tačiau didesnį nerimą kelia tai, kad jeigu jo nebeliktų, galimai pradėtų sparčiai tirpti ir kiti ledynai, kuriuos dabar nuo šiltėjančio vandenyno apsaugo Thwaiteso ledynas. Jeigu tai įvyktų, jūra pasiglemžtų visą Niujorko miestą, Majamį ir Nyderlandus.

Giliai po Antarktika, maždaug 260 km nuo atviro vandenyno, buvo atrastos po ledu įkalintos keistos gyvybės formos. Šiuos gyvius atrado organizacijos „British Antarctic Survey“ mokslininkai Filchnerio-Rionės šelfiniame ledyne, bandydami iš po ledo išgauti įvairių nuosėdų mėginius. Pasiekus maždaug 900 m. gylį, jų grąžtas netikėtai atsitrenkė į akmenį. Tačiau mokslininkus dar labiau nustebino tai, ką užfiksavo grąžte įtaisyta kamera – keistų gyvūnų, prikibusių prie akmens, bendruomenę.

Antarktidoje palydovo užfiksuoti vaizdai kelia nerimą. Matyti, kaip nuo vieno greičiausiai tirpstančio ledyno atskyla bene 300 kvadratinių kilometrų ledkalnis. Negana to, mokslininkai pranešė, kad Antarktidoje, Simoro saloje, užfiksavo rekordinę kiek aukštesnę nei 20 laipsnių šilumą. Tokios aukštos temperatūros apledėjusiame žemyne dar niekada nebuvo.

Antarktidoje dirbantys mokslininkai užfiksavo naują šio žemyno šilumos rekordą – 20,75 Celsijaus laipsnio temperatūrą, ir tai yra pirmasis kartas, kai žemyne buvo išmatuota aukštesnė kaip 20 laipsnių temperatūra, ketvirtadienį pranešė tyrėjai.

Kruopšti analizė parodė, kad milžinišku balionu Antarktidoje užfiksuotų dalelių dabartinėmis mūsų fizikos žiniomis paaiškinti negalima. Tad, prasidėjo aiškinimosi, kas jos yra, lenktynės. 2006 metais ir paskui dar 2014, NASA mokslininkai, naudodami oro balioną su dalelių detektoriumi Antarctic Impulsive Transient Antenna (ANITA), užfiksavimo neaiškius signalus.

Tyrėjai Antarktidoje po vandeniu užfiksavo tai, ko tikrai nesitikėjo. Rausvas monstras vadinamas jūros agurku ar begalviu viščiuku – itin retas radinys. Mokslininkus nustebino, kad keistos išvaizdos gyvis pasirodė vėsiuose Antarktidos vandenyse. Jo rausvas, perregimas kūnas, keisti pelekai iki šiol buvo užfiksuoti tik vieną kartą ir šiltuose Bahamų vandenyse 1984 metais. Begalvis jūros viščiukas gyvena visai prie jūros dugno ir aukščiausiai pakyla vos 50 metrų.

Besikeičiant klimatui ir plonėjant sniego sluoksniui Antarktidoje galima rasti įdomių radinių. Plonėjantis sniegas leido pažvelgti į didžiulį miestą, kuris galėjo būti palaidotas ten daugybę metų. Nuotrauka, kurioje matomos grėsmingai atrodančios konstrukcijos, sukėlė didelį sąmokslo teorijų mėgėjų susidomėjimą. Maždaug 1,5 km ilgio konstrukciją „Google Earth“ pastebėjo paranormalių reiškinių tyrėjas, žinomas „Conspiracy Depot" slapyvardžiu.

Mokslininkų grupė, šiuo metu tyrinėjanti povandeninį pasaulį po Antarktidos ledo šelfu, aptiko jūros gyvūnų rūšis, kurios šioje teritorijoje anksčiau negyveno. Jie mano, kad dramatiškus pokyčius galėjo sukelti visuotinis atšilimas.  Tyrėjai, kurie prieš aštuonerius metus pirmą kartą tyrinėjo jūros dugną po Rosso ledo šelfu, nustatė, kad praeityje jūrinių gyvūnų čia buvo nedaug, nes vieta buvo apgaubta aklinos tamsos.

Tūkstančiai Adelės pingvinų jauniklių miršta iš bado Antarktidoje. Besikeičiančios oro sąlygos verčia jų tėvus iškeliauti į ilgas ir varginančias keliones per Antarktidą ieškant maisto kintančioje aplinkoje. Pasak Pasaulinio gamtos fondo (WWF), apie 40 tūkst. Adelės pingvinų, įsikūrusių Adelės žemėse, Antarktidoje, per pastaruosius metus patyrė katastrofišką veisimosi nuosmukį. Tai įvyko dėl to, kad susiformavęs neįprastai platus jūros ledas privertė tėvus keliauti vis toliau ieškant maisto.

Didžiulis, keturis kartus didesnis už Londoną ledkalnis, pradėjo dreifuoti į jūrą iš Antarktidos. Mokslininkai tai pastebėjo naujausiuose palydoviniuose vaizduose.  Kuomet A68 ledkalnis atitrūko nuo Larseno C ledyno, mokslininkams nebuvo aišku, kas nutiks po to. Ledkalniai užsilika vienoje vietoje ir dešimtmečius, priklausomai nuo jūros srovių ir jūros dugno topografijos. Tačiau, panašu, kad didysis ledkalnis juda.

Edinburgo universiteto mokslininkų grupė po Antarktidos vakarinę dalį dengiančiu ledynu aptiko 91 ugnikalnį – ši jų juosta gali būti didžiausia pasaulyje, rašo britų laikraštis „The Guardian“. „Buvome apstulbę. Mes nesitikėjome aptikti ten tiek daug ugnikalnių. Apie kai kuriuos jų buvo žinome seniai, o dabar žinomų ugnikalnių skaičius ten beveik padvigubėjo“, – pareiškė vienas tyrinėtojų Robertas Binghamas. Iki šiol šiame Antarktidos regione buvo žinomi 47 ugnikalniai.

Antarktidoje pirmą kartą istorijoje įvyko jungtuvės. Amžiną meilę vienas kitam ten britų pora. Vestuvių ceremonijos jiems negadino nei vėjas, nei sniegas. Jaunikis laukia sužadėtinės nedidelėje, išpuoštoje patalpoje tyrimų bazėje Antarktidoje. Nė nepagalvotum, kad už palapinės – atšiauri sniego dykynė. Kukli jungtuvių ceremonija Žemės pakraštyje ne veltui pirma tokia istorijoje.

Kaip paaiškėjo naujame tyrime, Antarktidoje esančius didžiulius šelfinius ledynus suskaido banga, kuri juda perpus greičiau, nei kulka. Tokia banga paskatino ir praėjusią savaitę įvykusį ledkalnio atsiskyrimą. Pasak mokslininkų, Antarktidoje užfiksuotos bangos, kurios gali judėti didesniu nei 690 km/h greičiu ir apiplaukti visą žemyną per mažiau nei dvi dienas. Jos stumia šiltą vandenį ant ledo šelfų, kurie yra Antarkties pusiasalio vakariniuose krantuose, kaip rašoma independent.

Vienas didžiausių, kada nors užfiksuotų ledkalnių, atskilo nuo Antarktidos žemyno. Remiantis MIDAS project, Jungtinės Karalystės Antarkties tyrimų projektu, kurio metu buvo nagrinėjamas klimato kaitos poveikis Larsen C ledo šelfui, esančiam Antarktidoje, paaiškėjo, kad didžiulis ledkalnis nulūžo nuo bendro ledo šelfo. Tai įvyko tarp pirmadienio ir trečiadienio.

Australijos mokslininkų grupė nustatė, kad blogiausiu atveju, iki 2100 metų sausio daugiau nei 17 tūkst. kvadratinių kilometrų Antarktidoje liks be ledo. Jau dabar yra 68 tūkst. kvadratinių kilometrų neužšalusios žemės, kurioje gyvuoja 99 procentai žemyno augalijos ir faunos. Šio ploto išsiplėtimas turėtų rimtų padarinių biologinei įvairovei.

Dėl klimato kaitos kilęs didelis ledo tirpimas vakarų Antarktidoje gali sukelti sniego gniūžtės efektą, t.y. spartesnį ledo praradimą. Iš tiesų, 2016 m, dėl neįprastai aukštos temperatūros, jau ištirpo didesnis, nei Teksaso valstija ledo regionas. Nors ledas Antarktidoje ir tirpsta ne pastoviai, tačiau jis vis vien gali pagreitinti atšilimą, kuris jau vyksta vandenyne. Jei tai tęsis, vien vakarų Antarktida prie jūros lygio kilimo gali pridėti maždaug 3 metrais.

Nuo Antarktidos ledo masyvo netrukus gali atskilti beveik 5 tūkst. kv. km ploto ledynas, suformuosiantis didžiausią pasaulyje ledkalnį, ketvirtadienį pranešė regioną stebintys Didžiosios Britanijos Svonsio universiteto mokslininkai. „Atskilimas įvyks, tikėtina, labai greitai, (...) ir nematome jokių būdų užkirsti kelią visiškam ledkalnio atsiskyrimui“, – pareiškė tyrėjų komandos narys Adrianas Luckmanas.

Mokslininkai ištyrė, kad Antarktida tampa žalia, nes kylanti temperatūra, turi didžiulį poveikį samanų augimui. Nuo 1950 metų temperatūra Antarktidos pusiasalyje kiekvieną dešimtmetį padidėjo apie pusę laipsnio. Tai daug greičiau už likusio pasaulio vidurkį, kaip rašoma independent. Remiantis britų mokslininkais, kurie ištyrė tris pusiasalio vietoves, pastebėta, kad samanų augimo tempai maždaug po 1950 metų padidėjo keturis - penkis kartus.

Antarktidą tyrinėjantys mokslininkai neseniai pastebėjo retą jūros ledo rūšį, kuri vadinama „drakono oda“. Manoma, kad ji susidarė dėl tvyrančio chaoso ledu apsitraukusiuose žemės plotuose. 27 mokslininkai ledlaužiu – mokslinių tyrimų laivu neseniai išplaukė į Antarkties atviro vandens sritis, kurias supa jūrų ledas (angl. polynya). Jų tikslas buvo ištirti ledo formavimosi procesus rudens - žiemos sezono metu, kaip rašoma livescience.

Mokslininkai sako, kad per paskutiniuosius du mėnesiu įtrūkimas Antarktidos ledyne paaugo dar 27 km. Properša, dabar yra ilgesnė nei 160 km ir artimiausiu laiku gali visiškai atskirti nuo ledyno. Bet kurį mėnesį, ledkalnis sulig Velsu gali atitrūkti nuo Antarktidos, ir mokslininkai siekia išsiaiškinti, kada ši diena ateis. Remiantis naujais duomenimis paskelbtais New York Times, per paskutiniuosius du mėnesius Larsen C properša paaugo dar 27 km. Dabar jos ilgis siekia daugiau nei 160 km.

Antarktidos ledyne kilęs įtrūkimas didėja ir toliau. Properša, pavadinta Larsen C, nuo sausio pirmos dienos prasiplėtė dar 10km. Jei įtrūkimas išplis dar 20km, ledkalnis, kurio dydis siekia ketvirtadalį Velso ploto, atitrūks. Atitrūkęs šis ledkalnis taptų vienu iš didžiausių, kada nors užfiksuotų ledkalnių, remiantis Swansea ir Aberystwyth universitetų mokslininkais bei britų mokslininkų Antarktidoje surinktais duomenimis.

Maždaug 150 tūkst. pingvinų žuvo, kai netoli jų kolonijos Antarktidoje ant sausumos užplaukė didžiulis ledkalnis, dėl kurio jie, ieškodami maisto, turi leistis į ilgas keliones, sakoma neseniai paskelbtoje mokslininkų studijoje. Maždaug 100 kv. km dydžio ledkalnis B09B 2010 metų gruodį užplaukė ant seklumos Sandraugos įlankoje Rytų Antarktidoje, žurnale „Antarctic Science“ rašo tyrėjai iš Australijos ir Naujosios Zelandijos.

Kai kurios egzotiškos pasaulio vietos gali pateikti ir dar vieną netikėtumą – išties bauginančius pakilimo takus oro uostuose. Daugelis tokių takų yra neįtikėtinai trumpi, tiesiog per trumpi lėktuvui nusileisti ar pakilti. Kai kurios vietos nepasižymi ir geru oru bei yra gana izoliuotos. Štai ir turime sąrašą baugiausių, kokius tik kada nors kam nors teko patirti nusileidimų. Ledinis pakilimo takas, Antarktida. Šiame take – nė metro asfalto, tik sniegas ir ledas.

Po ištiso amžiaus, kai buvo įšalusi į ledą, rasta užrašų knygelė iš nesėkmingos Roberto Scotto ekspedicijos Antarktyje, paskelbė Naujosios Zelandijos nepriklausomas Antarkties paveldo fondas „Antarctic Heritage Trust“. Ta užrašų knygelė priklausė mokslininkui George`ui Murray Levickui ir pernai vasarą per atlydį buvo rasta prie R. Scotto 1911 metų bazės „Terra Nova“. Raštas knygelėje tebėra įskaitomas, bet įrišimas dėl ledo ir vandens poveikio išsileido, sakė fondo vykdomasis direktorius Nigelas...

Lidso universiteto (D. Britanija) mokslininkai priėjo išvadą, kad kiekvienais metais Antarktidos ledo danga praranda apie 159 mlrd. tonų ledo. Savo tyrimo rezultatus jie paskelbė žurnale „Geophysical Research Letters“. Tyrimo autoriai rėmėsi Europos kosmoso agentūros palydovo „CryoSat-2“ surinktų duomenų analize. „CryoSat-2“ skirtas Antarktidos ledo dangos storiui ir plotui matuoti.

Besileidžiančiai saulei nušvietus debesuotą dangų ir akinamai baltą užšalusį gamtovaizdį, vorele einantys turistai grožėjosi melsvais ledynais Antarktidoje – naujoje populiarioje atostogų vietoje. Lėktuvu atskridusios grupės nariai sumokėjo nemenką sumą – po 3 tūkst. JAV dolerių (7,5 tūkst. litų) – už galimybę vos penkias valandas pabūti užšalusiame žemyne.

Sudėtinga tarptautinė operacija, per kurią buvo siekiama išlaisvinti Antarktidos leduose įstrigusį Rusijos laivą, baigta trečiadienį, kai abu laivai išplaukė į atvirus vandenis, o pareigūnai atšaukė prašymą, kad į pagalbą atplauktų Jungtinių Valstijų ledlaužis. Su Rusijos vėliava plaukiojantis laivas „Akademik Šokalskij“ įstrigo leduose gruodžio 24-ąją, todėl buvo pradėta gelbėjimo operacija, koordinuojama Australijos pareigūnų.

Rusijos mokslinių tyrimų laivas, kuriam įstrigus prie Antarktidos krantų keleivius teko evakuoti sraigtasparniu, dabar išsivadavo ir lėtai plaukia tarp ledo lyčių, antradienį pranešė laivo kapitonas. Laivas „Akademik Šokalskij“, kuris buvo įstrigęs užšalusioje jūroje nuo gruodžio 24-osios, dabar pradeda lėtai plaukti, atsiradus properšai leduose, kapitonas Igoris Kiseliovas sakė naujienų agentūrai ITAR-TASS. „Pagaliau vėjas atsisuko iš vakarų, ir dėl to leduose atsirado properša.

Australijos ledlaužis, gabenantis 52 keleivius, evakuotus iš vieno netoli Antarktidos leduose įstrigusio laivo, šeštadienį pasuko namo, palikdamas kitus du ledlaužius, kuriuos irgi įkalino ledo lytys. Laivas „Aurora Australis“ pirmiausiai nugabens atsargų į Antarktidoje veikiančią Australijos Casey (Keisio) stotį, o maždaug sausio viduryje grįš į Australijos pietinę Tasmanijos valstiją, parplukdydamas namo išgelbėtus mokslininkus, žurnalistus ir turistus.