Kuomet A68 ledkalnis atitrūko nuo Larseno C ledyno, mokslininkams nebuvo aišku, kas nutiks po to.
Ledkalniai užsilika vienoje vietoje ir dešimtmečius, priklausomai nuo jūros srovių ir jūros dugno topografijos.
Tačiau, panašu, kad didysis ledkalnis juda.
Apie 5800 kvadratinių kilometrų dydžio ir milijardą tonų sveriantis A68 ledkalnis yra vienas didžiausių žinomų ledkalnių. Tiesa, jis yra tik pusės rekordininko dydžio, kuris 2000 m. nuskilo nuo „Ross" ledo šelfo.
Paskelbė twitter
Profesorius Stefas Lhermitte iš Delfto universiteto Nyderlanduose paskelbė kai kuriuos naujausius palydovinius vaizdus savo Twitter paskyroje sakydamas: „Po tam tikro pradinio judesio, jau tampa aišku, kad nuo Larseno C atskilęs ledkalnis A68 dreifuoja.”
Atskilęs ledkalnis A68 (soc tinklų foto)
Gali pakenkti laivybai
Susirūpinta, kad ledkalnis gali suskilti į mažesnius gabalus, kurie nuplauks į laivybos takus.
Jei jie bus per maži, kad juos pastebėtų palydovai, jie galėtų kelti didelę riziką laivams.
Mokslininkai sakosi nemanantys, kad pasaulinis atšilimas labiausiai paveikė šį reiškinį.
Naujosios Zelandijos Nacionalinio vandens ir atmosferos tyrimų instituto jūrų fizikas Dr Natalie Robinsonas teigė, kad tai yra normalu, jog ledynai skyla.
Tačiau kitas ekspertas, profesorius Nancy Bertler iš Velingtono Viktorijos universiteto Antarkties tyrimų centro teigė, kad visuotinis atšilimas ir ozono sluoksnio skylė sukėlė staigų daugelio ledo šelfų susilpnėjimą ir nutrūkimą šiame regione, buvo įrodyta, kad kai kurie iš jš egzistavo 10 tūkst. ar daugiau metų.
