antano smetonos

Pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-ųjų gimimo metinių progą Ukmergės rajone atidengtas paminklas. Ceremonijoje dalyvavo ir dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda su žmona Diana. Tačiau didžiausio dėmesio iš prezidento viešnagės Ukmergės rajone sulaukė jo susitikimas su garsiąją Kotryna iš Pabaisko. G. Nausėda užsuko į 90-metį švesiančios senjorės namus, vaišinosi sumuštiniais ir aplankė įspudingąją Pabaisko bažnyčią.

Pirmojo šalies vadovo Antano Smetonos atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir sostinėje Vilniuje, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Vilniuje daug kas turėtų būti įamžinta. Kaip žinote, neatsirado vietos Vyčiui, neatsiranda vietos A. Smetonai, bet negaliu pasakyti, kad viskas yra taip blogai, nes atsirado puikus paminklas Jonui Basanavičiui.

Žinomus mokslo, meno, kultūros, politikos atstovus vienijanti asociacija „Mūsų tautos atmintis“ prašo perlaidoti tarpukario prezidento Antano Smetonos palaikus Lietuvoje, antradienį pranešė „Lietuvos žinios“. Asociacija kreipėsi į Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką „valstietį“ Arūną Gumuliauską, prašydami įtikinti Vyriausybę peržiūrėti Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio programą, kad į ją būtų įtraukta A. Smetonos palaikų perlaidojimo sostinės Rasų kapinėse, netoli J...

2019-iesiems Seimas pasiryžęs suteikti devynis skirtingus vardus – nuo pasaulio lietuvių iki žydų istorijos. Dėl penkių vardų suteikimo sprendimai jau priimti. Kiti metai paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto, Žemaitijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės prezidento Antano Smetonos ir Jėzuitų misijos Lietuvoje metais. Dar registruotas pasiūlymas 2019-uosius paskelbti Vietovardžių metais.

  Vatikano archyve surastas Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto vertimas į vokiečių kalbą, pranešė Lietuvos televizijos laida „Dėmesio centre“.   Tai mašinraštis, pasirašytas Tarybos pirmininko Antano Smetonos ir dar trijų signatarų – Povilo Vileišio, Jurgio Šaulio ir Justino Staugaičio. Vatikano archyvuose Vasario 16-osios akto tekstą vokiečių kalba rado Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas Darius Antanavičius.

2017 m. rugsėjo 7–9 d. Šiaulius drebins miesto šventė „Šiaulių dienos 781“. Šiaulių kultūros centro organizuojamas miesto gimtadienis šiais metais vilios ne tik šiuolaikiniais moderniais ir netikėtais renginiais, bet ir Lietuvoje dar neregėtu stilizuotu tarpukario miesteliu. Prisikėlimo aikštėje įsikūrusios išskirtinės erdvės trauks šventės dalyvius ne tik pasižvalgyti, bet ir išbandyti įvairiausias veiklas.

Kauno „Žalgirį“ dažnai mėgstama vadinti Lietuvos komanda, todėl klubui pro akis nepraslydo tai, kad profesorius Liudas Mažylis Vokietijos diplomatiniame archyve trečiadienį surado vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą. Profesorius už tokius nuopelnus buvo pagerbtas per Kauno „Žalgirio“ ir Milano „Emporio Armani“ rungtynes laikinojoje sostinėje. Arena, kai trečiojo kėlinio viduryje buvo sveikinamas profesorius, plojo atsistojusi.

Lietuvoje sekmadienį minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. „Šiandien, Pasaulio lietuvių vienybės dieną, mintyse ištieskime ranką kiekvienam tautiečiui šioje planetoje. Kad ir kur šiuo metu esame, mus visus jungia ir vienija Lietuva – mūsų bendra Tėvynė“, – spaudos tarnybos išplatintame sveikinime sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sekmadienį kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Henke atidengė stogastulpį Užugiryje, Ukmergės rajone.

Kalėdos - daugeliui iš mūsų ši šventė kelia labai šiltus ir jaukius prisiminimus iš vaikystės. Tačiau Lietuvoje yra tokia vieta, kur atsidūręs, lyg pamojus burtų lazdele, akimirksniu galima sugrįžti į vaikystę. Tai senų kalėdinių eglės žaisliukų muziejus Miežiškiuose, Panevėžio rajone. Kai Miežiškių bibliotekininkė prieš kelis metus kaime sumanė atidaryti nedidelį senovinių kalėdinių žaisliukų muziejų nė nenumanė, kad daugelį į vaikystę gražinanti idėja taps tokia populiari.

Kiaulieną mėgstantys lietuviai pratinasi kepti šašlykus iš avienos. Panevėžio rajone daugėja avių augintojų, o didmiesčiuose populiarėja ėrienos ir avienos užsisakyti į namus. Iš avių vilnų, be kita ko, gaminamos statybinės medžiagos.   Ir džiaugsmui, ir mėsai Aviena Lietuvoje nėra populiari, o jos kartą ar du gyvenime ragavusieji peikia šią mėsą dėl specifinio kvapo. Tačiau neva prasto avienos skonio mitą griauna šių gyvulių augintojai.

Spalio 28 – osios vakarą Pamėnkalnyje (jokiame ne Tauro kalne – tokio Vilniuje apskritai nėra, tai – tik neteisingas vertimas iš lenkiško „Góra Buffalowa“) susirinkę tautininkai paminėjo Lietuvos kariuomenės įžengimo į Vilnių 74 – ąsias metines (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniaus-atgavimo-sventeje-j-pankos-spjuvis-l-linkeviciui.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ragina visuomenę palaikyti iniciatyvą 2014 metais parvežti į Lietuvą bei Kaune, kur prabėgo reikšmingiausi velionio gyvenimo ir veiklos metai, perlaidoti pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos palaikus. 1944-aisiais JAV tragiškai žuvęs (gaisro metu) A. Smetona buvo palaidotas Klyvlendo kapinėse. Tuomet numatyta jo palaikus grąžinti į Lietuvą iškart atgavus nepriklausomybę.

Pradėtas tvarkyti ir turizmo reikmėms pritaikyti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaras Užulėnyje, Ukmergės rajone. Pirmojo Lietuvos prezidento dvaras prieš trejus metus perduotas Ukmergės savivaldybei. Dvarui atnaujinti skirta 5 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, keletą šimtų tūkstančių litų skyrė rajono savivaldybė. Pirmieji į statybvietę  suskubo istorinių pastatų tyrinėtojai. „Šiuo metu radome grindinį, kuris yra to pačio laikotarpio, kaip ir pastatas.

Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos penkių LR prezidentų vardinės stipendijos. Šalia Kazio Griniaus, Antano Smetonos ir Aleksandro Stulginskio į prezidentinių stipendijų sąrašą šiemet įtraukti Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardai. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl prezidentinių stipendijų skyrimo. Vardinės stipendijos atiteks dvidešimt aštuoniems universitetų ir kolegijų studentams.

Gegužės 7-ąją, kai Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, anot kalbininko Antano Smetonos, dažnai susimąstoma, ar tikrai mūsų žiniasklaida žengia teisingu keliu. Solidumo trūkumas – Ko šių dienų žiniasklaidoje yra per daug ir ko pasigendate? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė žinomo kalbininko ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docento daktaro A. Smetonos.

Lietuva neteko vieno žymiausių šalies bitininkų, habil. dr. Jono Balžeko, daugiau nei pusę šimtmečio tyrinėjusio bites, bitininkystei paskyrusio savo knygas, mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnius, žinynus, pranešimus mokslinėse konferencijose. J. Balžekas mirė šeštadienį, balandžio 14-ąją, eidamas 88 metus, pranešė Lietuvos bitininkų sąjunga, kurios prezidentu velionis buvo daugelį metų. Būsimasis mokslininkas gimė 1925 m. vasario 4 d. Nuotekų kaime Ukmergės apskrityje ūkininkų šeimoje.

Nuo šių metų geriausiems Lietuvos studentams bus teikiamos penkių LR prezidentų vardinės stipendijos. Šalia Kazio Griniaus, Antano Smetonos ir Aleksandro Stulginskio į prezidentinių stipendijų sąrašą įtraukti Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardai. Tokį sprendimą Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu šiandien priėmė Vyriausybė. Gabiausiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams kasmet bus skiriama trisdešimt vardinių stipendijų – po penkias kiekvienai iš šešių studijų sričių.