antanas danys

 Tos šalys, kurios panaikino savo reabilitacines įstaigas, dabar vargsta, o jų piliečiai ieško, kur nuvykti, pastebi LRT.lt pašnekovai. Lietuvoje 1995-aisiais buvo 38 sanatorijos ir reabilitacijos įstaigos, šiandien jų – 18. Kas nutiko Lietuvos sanatorijoms, kurias iki šiol vertina užsienio piliečiai, ir kokius laikus jos išgyvena šiandien? Lietuvos kurortus, apaugusius sausais pušynais ir turinčius puikius paplūdimius, tautiečiai ir užsieniečiai vertina nuo seno.

Naująja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininke ir administracijos vadove paskirta Dovilė Grigienė. Formaliai šias pareigas D. Grigienė pradės eiti Lietuvos bankui suteikus leidimą. Dovilė Grigienė turi daugiau nei 13 metų darbo bankininkystės, finansinio tarpininkavimo ir turto valdymo srityse patirtį JAV ir Baltijos šalyse. D. Grigienė „Swedbank“ pradėjo dirbti 2013 m. sausio mėnesį ir iki šiol vadovavo „Swedbank“ asmeninės bankininkystės departamentui.

Milijardus naujai Visagino atominei elektrinei (VAE) suplanavusi Lietuva normaliai nesusitvarko su kur kas kuklesniais, tačiau irgi ne pačiais pigiausiais, energetiniais projektais. „Tik“ 1,3 milijardo litų kainavęs Elektrėnų jėgainės kombinuoto ciklo blokas (KCB) nusviedė šiuos pinigus į balą? Abejotina. Jokioje baloje tų pinigų galite neieškoti – blokas tiesiog neužbaigtas ir neveikia, - teigia balsas.lt šaltiniai.

Pirmasis šių metų pusmetis – permainų metas Lietuvos verslo padangėje. Iš pareigų pasitraukė ilgamečiai vienu didžiausių kompanijų vadovai, kurie puikiai pažįstami plačiajai verslo bendruomenei. Telekomunikacijos bendrovė „Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis birželio viduryje pasitraukė iš vadovo pareigų. Jis „Omnitel" vadovavo nuo 2000-ųjų pabaigos. Į A. Zabulio postą paskirtas Danas Strömbergas, kuris bendrovėje kompanijos viduje užėmė daug vadovaujamų pareigų daugiau kaip 20 metų.

 Lietuvoje užaugo naujoji vadovų karta – jauna nebūtinai amžiumi, o idėjomis, pasiryžę rizikuoti ir, jei tik reikės, už sumanymus atsakyti savo kailiu. Mažiau formalumų, daugiau skaidrumo, vienybės ir lygybės – tokiomis vertybėmis šie nauji vadovai galės dalytis, tikėtina, sėkmės lydimose organizacijose.

Po 15 metų karjeros bankininkystės srityje „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Antanas Danys nusprendė keisti veiklos pobūdį ir pradėti nuosavą verslą. Gegužės 31 d. jis palieka banko vadovo postą. Laikinai banko vadovo pareigas eis Marius Adomavičius, „Swedbank“ valdybos narys ir finansų tarnybos vadovas. „Pastarieji penkeri metai bankams ir kitiems finansų sektoriaus dalyviams buvo išbandymų metas.

Didžiausiame interneto ir technologijų bendruomenės susibūrime Baltijos šalyse LOGIN jau septintą kartą savo patirtimi dalinsis žinomi pasaulio verslininkai, mokslininkai, kompanijų įkūrėjai ir genialių idėjų autoriai. Balandžio 18-19 d. konferencijoje bus kalbama apie idėjas, produktus ir paslaugas, kurie pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą. Papildomų užsiėmimų, kūrybinių dirbtuvių ir konkursų metu konferencijos dalyviai galės susipažinti su ryškiausiomis ateinančių metų tendencijomis.

„Geriausi pastrųjų metų išradimai nepriklauso didelėms kompanijoms, juos padarė mažieji išradėjai. Informacijos valdymas šiais laikais – neįtikėtinas. Lietuvoje labai potencialios biotechnologijos, nanotechnologijos. Esmė, kad jos yra visiems prieinamos ir sudaro lietuviams galimybę lygiomis galimybėmis konkuruoti su pasauliu“, - įsitikinęs Antanas Danys, „Swedbank“ valdybos pirmininkas.

Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų? „Ekonomika.lt“ apklausė kelių didžiųjų bankų valdybos pirmininkus ir, pasirodo, dauguma jų – lojalūs klientai ir darbuotojai, finansinius reikalus tvarkantys tik savo darbovietėje ir visai ne dėl to, kad galėtų pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis.

Gandai dėl galimų „Swedbank“ problemų neturi jokio pagrindo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Natūralu, kad dėl vieno banko problemų kam nors pasitaiko patogi proga papokštauti dėl kitų bankų. Labai apgailestauju, jei kas nors čia mato kažką juokingo, bet tikrai jokios informacijos neturime ir manome, kad šiuo atveju visiškai nėra pagrindo panikuoti“, – po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo finansų ministrė.

„Swedbank“ Lietuvoje 2011 m. trečiojo ketvirčio pelnas siekė 131 mln. litų, per tą patį laikotarpį prieš metus buvo pasiektas 49 mln. litų pelnas. Ketvirčio pelnas prieš atidėjinius padidėjo 22,9 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ketvirčio pajamos išaugo 14,8 procento, didžiausios įtakos tam turėjo grynųjų palūkaninių pajamų padidėjimas. Po finansinio sunkmečio laikotarpio Lietuvos ekonomika atsigavo sparčiau nei tikėtasi.

Su „Swedbanko“ Lietuvoje valdybos pirmininku Antanu Daniu susitinkame jaukioje modernioje, saulės nutviekstoje banko kavinėje. Daugelį dizaino apdovanojimų pelnęs pastatas iš tiesų buria tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Įsikalbėjus su banko vadovu ima aiškėti, kad inovacijos, nuoširdumas, kokybė ir gera nuotaika – pagrindiniai banko vadovo prioritetai. „Aš tikiu savo darbu. Jis man patinka, tirpsta man rankose, – svajonių darbo kontūrus piešia A. Danys.

Švedijos bankas „Swedbank“ mėgino užvaldyti bendrovės „Doleta“ ir galbūt jos akcininkų turtą, tačiau tam kelią užkirto Lietuvos teismai. Po nepavykusio bandymo, atrodytų, užsienio finansinė institucija turėjo atsiprašyti lietuviško kapitalo bendrovės „Doleta“ bent jau dėl patirto pažeminimo. Tačiau švedų finansinė institucija nesiruošia nieko atsiprašinėti. Užstatas nebepatenkino Tai aiškėja iš „Swedbank“ valdybos pirmininko Antano Danio „Respublikai“ atsiųstų atsakymų.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje veiklos pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius per devynis šių metų mėnesius yra 381,7 mln. litų. Dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams padengti 2009 metais banko grupė, pasak „Swedbank“, patyrė 592,3 mln. litų nuostolių. Pajamos sumažėjo 23 proc. iki 628 mln. litų, veiklos išlaidos – 30 proc. iki 246,3 mln. litų, lyginant su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu. Klientų indėliai per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 2 proc., paskolų portfelis sumažėjo 3 proc.

Jau antrus metus rudenį Lietuvoje įgyvendinama pasaulinė iniciatyva „Palydėk vaiką į mokyklą”. Visą spalio mėnesį tėveliai raginami kartu su savo vaikais, lankančiais pradines klases, nukeliauti iki mokyklos, kartu aptarti galimas grėsmes kelyje ir pasirūpinti, kad vaikai įsimintų pagrindines saugaus elgesio taisykles. „Daugelio nelaimių keliuose būtų galima išvengti, jeigu vaikams būtų skiepijami atsakingo ir saugaus elgesio kelyje įgūdžiai.

Šių metų rugpjūčio 1 d. Nidoje startuos vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių vasaros renginių – 42-oji Kuršių marių regata „Swedbank“ taurei laimėti. Pagrindinė šiuometinės regatos naujovė buriuotojams – naujos kreiserinių jachtų matavimo ir nugalėtojų nustatymo taisyklės, kurios turėtų paskatinti dalyvauti renginyje daugiau buriuotojų iš Baltijos bei Skandinavijos šalių.

Atsižvelgdamas į šalies makroekonominę situaciją, „Swedbank“ Lietuvoje padidino atidėjinius paskolų portfeliui, o išlaidas sumažino 28 proc. Kaip ir buvo tikėtasi, antrąjį 2009 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika reikšmingai traukėsi ir tai tiesiogiai darė įtaką pirmojo pusmečio nemokių klientų skaičiaus lygiui visoje šalies bankinėje sistemoje, rašoma banko pranešime. Tačiau esą pastebima ir tam tikrų ekonomikos stabilizavimosi požymių.

„Swedbank“ priėmė sprendimą keisti vadovybės struktūrą – taip įgyvendinamas dar vienas banko pokyčio programos etapas. Anot banko pranešimo, šiuo žingsniu „Swedbank“ toliau įgyvendina procesą, kuriuo siekiama perkelti atsakomybę bei kompetenciją arčiau klientų, taip stiprinant banką ir gerinant ilgalaikį jo pelningumą. Kasdienio verslo sprendimus „Swedbank“ priims naujas sprendimų priėmimo organas – Vyresnioji vadovybė, kurią sudarys 27 nariai.

„Swedbank“ banko grupė Lietuvoje, pirmąjį ketvirtį blogų paskolų portfeliui suformavusi 297 mln. litų atidėjinių, patyrė 164 mln. litų nuostolių. Bankas oficialiai pranešė, kad pagal Lietuvos banko nustatytus reikalavimus, grupė patyrė 45 mln. litų nuostolį. Klientų indėliai per pirmuosius 2009 metų mėnesius augo 1 proc., o paskolų portfelis per ketvirtį sumažėjo 4 proc.

Lietuvos ekonomika įžengė į recesijos etapą, kuris, „Swedbank“ prognozėmis, truks ilgiau nei metus, o sudėtingiausias laikotarpis laukia 2009-aisiais. Smunkantis šalies bendras vidaus produktas, mažėjantis vartojimas Lietuvoje, silpnėjanti paklausa  eksporto rinkose tiesiogiai veikia ir verslą, ir Lietuvos žmones. Tai lemia ir finansinių institucijų klientų, negalinčių aptarnauti skolų, skaičiaus augimą, rašoma „Swedbank“ pranešime.

Bankrutuojantis JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“, kurio žlugimas įvardijamas pačiu didžiausiu bankininkystės istorijoje, atsigręžė ir į Lietuvą. Verslo naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė, kad bankas teismo paprašė leisti naudotis savo lėšomis, esančiomis ne tik Izraelio, Kazachstano, bet ir Lietuvos bankų sąskaitose.

Lietuvoje kalbos apie staiga sužlugsiančius bankus ypač paaštrėja prieš rinkimus. Apie tai liudija pastarųjų metų praktika, kai politinių varžytinių išvakarėse pasipila pranešimai apie mūsų tautiečius staiga užklupsiančią katastrofą. Neatmeta dezinformacijos versijos 2002 metų pabaigoje vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose aistras kurstė galimas „Vilniaus banko“ (dabartinis „SEB“ bankas) žlugimas.

Pasaulyje domino principu griūvant finansinėms institucijoms, Lietuvos komerciniai bankai tvirtina nejuntantys nė virpesių. Bankininkai demonstruoja ramybę ir pataria gyventojams užsikimšti ausis, kai apie galimus šalies bankų bankrotus sklando gandų. Bankų atstovai pripažįsta, kad dalis klientų jau nerimauja dėl bankuose laikomų savo pinigų, šiuo metu padaugėjo klausimų apie bankų sistemos patikimumą.

JAV investicijų banko „Merrill Lynch“ ekspertai, apsilankę Baltijos valstybėse, pateikė gerokai pesimistiškesnes jų ekonomikos raidos prognozes, nei anksčiau. Spartus Baltijos valstybių ekonomikų lėtėjimas turi neigiamos įtakos didžiausią finansų grupę jose - „Hansabank“ valdančio Švedijos banko „Swedbank“ veiklai, tvirtina „Merrill Lynch“ analitikai. Anot jų, „Swedbank“ nuostoliai dėl aktyvios kreditavimo politikos gali būti tokie dideli, kad jam gali tekti didinti nuosavą kapitalą.

Vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Hansabankas“ didina kai kurių mokėjimo pavedimų ir sąskaitų tvarkymo paslaugų įkainius. Anot „Hansabanko“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovo Antano Danio, kainodaros pokyčius lėmė pastaraisiais metais gerokai išaugusios mokėjimo pavedimų ir sąskaitų tvarkymo operacijų sąnaudos, pranešė bankas.

Ar kada nors skaičiavote, kiek stalčiuje ar seife laikote sutarčių? „Vos vienas aplankas, mano visos sutartys jame“, – atsakysite. Tačiau jeigu suskaičiuotume įmonės dokumentus? Šiandien net ir nedidelė įstaiga priversta turėti savo archyvą, prigrūstą popieriaus lapų su įmantriai užraitytais parašais bei kompanijų antspaudais. Šie dokumentai pasirašyti dalyvaujant abiem šalims, siųsti registruotu paštu ar perduoti per kurjerį.

Nuo penktadienio, spalio 19 d., lietuviai jau gali naudotis mobiliuoju e-parašu. „Prieš metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pirmaujančių šalies įmonių ir asociacijos „Langas į ateitį“ pasirašyta Elektroninio parašo proveržio programa ir metus trukęs bendras darbas davė pirmųjų rezultatų.

Sunkiau sergančiam žmogui norint patekti į sanatoriją tenka įveikti du barjerus: gauti kelialapį ir rasti vietą joje, nes čia mieliau priimami poilsiautojai, kurie už viską susimoka patys, rašo "Kauno diena". Vietų nėraPasidomėjus, kada būtų galima patekti į Druskininkų „Eglės“ sanatoriją su Kauno teritorinės ligonių kasos apmokėtu kelialapiu, registratorė paaiškino, kad tokiems ligoniams iki spalio 22 dienos vietų nėra ir nebus.

Kitą savaitę antrasis pagal dydį šalies komercinis bankas pristatys pirmąją Lietuvoje išleistą mikroprocesorinę (lustinę) mokėjimo kortelę "VISA Electron". Ji bus įteikta didžiausios pasaulyje mokėjimo sistemos "Visa International" regiono, apimančio Centrinę ir Rytų Europą, Viduriniuosius Rytus ir Afriką, viceprezidentei Malgorzata O'Shaughnessy (Malgožatai Ošonesi), kuri ja atsiskaitys viename sostinės restorane įdiegtu "Hansabanko" elektroniniu kortelių skaitytuvu.

Finansinių paslaugų grupei "Hansabank" priklausantis Lietuvos "Hansabankas" Kaune įrengė akliesiems skirtą bankomatą - tai pirmasis ir vienintelis tokio tipo bankomatas Baltijos šalyse. "Investavę į šį projektą 50 tūkst.

Didžiausias šalyje komercinis Vilniaus bankas ir trečias pagal dydį Lietuvos žemės ūkio bankas sujungia savo bankomatus į didžiausią tinklą - 319 bankomatų visoje Lietuvoje. Nuo šiol klientai, turintys Vilniaus banko ar LŽŪB išduotas mokėjimo korteles, visuose Vilniaus bankui ir LŽŪB priklausančiuose bankomatuose turės tokias pat, kaip ir savo banke, nustatytas pinigų išgryninimo ir sąskaitos likučio pasitikrinimo sąlygas. Lietuvos žemės ūkio bankas jau yra įrengęs 95 bankomatus.