JAV investicijų banko „Merrill Lynch“ ekspertai, apsilankę Baltijos valstybėse, pateikė gerokai pesimistiškesnes jų ekonomikos raidos prognozes, nei anksčiau.
Spartus Baltijos valstybių ekonomikų lėtėjimas turi neigiamos įtakos didžiausią finansų grupę jose - „Hansabank“ valdančio Švedijos banko „Swedbank“ veiklai, tvirtina „Merrill Lynch“ analitikai. Anot jų, „Swedbank“ nuostoliai dėl aktyvios kreditavimo politikos gali būti tokie dideli, kad jam gali tekti didinti nuosavą kapitalą. SEB padėtis vertinama kiek optimistiškiau, pranešė agentūra BNS.
„Merrill Lynch“ perspėjo, jog Baltijos šalyse veikiantys bankai turėtų būti pasiruošę nuostolių dėl kreditavimo augimui: kitąmet jie Estijoje ir Latvijoje gali padidėti iki 2,5 proc., Lietuvoje - iki 1,5 proc. bazinio paskolų portfelio.
Užgriuvo perspėjimų lavina
Prieš mėnesį Norvegijos investicijų bankas „ABG Sundal Collier“ taip pat prognozavo nemažus Skandinavijos finansų grupių „Swedbank“ ir SEB nuostolius Baltijos valstybėse. Teigiama, jog staigus Estijos ir Latvijos ekonomikos augimo sulėtėjimas gali lemti dideles bankų grupes Baltijos šalyse valdančių „Swedbank“ ir SEB nuostolius, todėl investuotojams buvo rekomenduojama pirkti kitų bankų akcijas.
Tąkart Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas LŽ sakė, kad tokia žinia Baltijos šalims nėra gera, nes gali sumažinti bankų akcininkų norą toliau investuoti, o tai blogintų skolinimosi galimybes Lietuvoje.
Pajėgūs amortizuoti riziką
Vakar LŽ komentuodamas JAV analitikų įžvalgas S.Kropas tikino, jog šalies komerciniai bankai yra pasiruošę atlaikyti ekonomikos lėtėjimo šoką.
„Baisaus scenarijaus tikrai nereikėtų prognozuoti. Bankai yra sukaupę tam tikrą atsargos kapitalą ir pelno nėra skirstę jau keletą metų, todėl esant reikalui jie sugebėtų padidinti nuosavą kapitalą. Tą jau daro daugelis Europos bankų“, - teigė jis.
Pasak S.Kropo, situacijos blogėjimas didesnę įtaką daro Švedijoje, nei Lietuvoje esantiems bankams ir jų veiklos rezultatams.
„Tačiau ilgesnėje perspektyvoje neigiama įtaka gali atsiliepti ir Lietuvai. Jeigu nuostoliai tęstųsi ir kreditavimo galimybės blogėtų, galėtų sumažėti investuotojų noras investuoti Lietuvoje, nes šie bankai, kaip ir visi investuotojai, veikia tikėdamiesi tam tikros grąžos. Tad neturėdami kurį laiką grąžos, jie galėtų bandyti resursus nukreipti kitur. Tokiu atveju pasekmės nebūtų geros - pablogėtų skolinimosi sąlygos Lietuvoje, nes šie bankai yra pagrindiniai finansinių išteklių šaltiniai“, - dėstė S.Kropas. Pasak jo, Lietuvoje kreditinių išteklių badas dar nebuvo jaučiamas ir skolinimo sąlygos išlieka palankios.
Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, LŽ paklaustas, ar išties šalies bankai yra per daug išdaliję kreditų, pažymėjo, jog paskolos bankams yra turtas. „Bankai turi pakankamai solidaus ir kokybiško turto, t. y. jie suteikę pakankamai daug gerų paskolų. Tiek, kiek žinoma, bankai yra pajėgūs amortizuoti tas rizikas, kurios gali formuotis. Kapitalo didinimas nėra vien problemų sprendimas, tai ir priemonės bankų potencijai didinti, kad jie dirbtų dar geriau ir potencialiai pelningiau“, - sakė A.Misevičius. Pasak jo, baimintis dėl bankų būklės tikrai nevertėtų.
„Hansabanko“ valdybos pirmininkas Antanas Danys nesiėmė vertinti pateiktos analizės, argumentuodamas, kad tai yra „vieno banko nuomonė“. „Žinoma, visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, vykstantys ekonomikos procesai turi įtakos klientų galimybėms laiku atsiskaityti su banku, taigi gali turėti įtakos banko veiklos rezultatams. Tačiau bankas nuosekliai laikosi atsakingo skolinimo principo ir, kaip neseniai skelbėme, 2008 metų sausio-birželio mėnesį nesumokėtų paskolų lygis „Hansabanke“ atitiko pasaulinėje bankų praktikoje įprastus rodiklius“, - LŽ sakė A.Danys.
SEB banke neatsirado galinčiųjų atsakyti į JAV banko analitikų kritiką.
Jolita Žvirblytė
