amatai

Penktadienį Vilniuje, Rotušės aikštėje, prasideda dešimtoji istorinė Šv. Baltramiejaus mugė, skirta supažindinti su vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatais, menų ir cechų tradicijomis. Dvi dienas vyksiančios mugės svečiai galės susipažinti su atgaivintais miestiečių amatais, patys įsijausti į amatininko kailį ir pabandyti žiesti puodynę, vyti juostą, nusikalti monetą, pranešė savivaldybė.

Beveik trejus metus Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentu dirbęs Rimas Varkulevičius atsistatydina iš pareigų.  Nuo liepos 25 dienos šias pareigas laikinai eis viceprezidentas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, pranešė asociacija.  Pasak jos, R. Varkulevičius sprendimą trauktis priėmė dėl asmeninių priežasčių ir išaugusių įsipareigojimų naujose veiklose.

Penktadienį prasidėjusi internetinė Kaziuko mugė neatlaikė susidomėjusiųjų srauto – mugės puslapis „užlūžo“. Vienas projekto iniciatorių Renaldas Gražys tikina, kad nesitikėta tokio didžiulio amatininkų bei lankytojų susidomėjimo. „Taip, buvo mums patiems netikėta, tiek dėl pačių amatininkų susidomėjimo, tiek ir pirmas startas, kai teko viską perkelti į naujus, didesnius, galingesnius serverius.

Apie akmenis Lietuvoje nuo seno pasakojamos legendos, o akmentašiai buvo savotiški užkalbėtojai, turėję su akmenimis „susitarti“ ir tik tada kibti į sunkius įrankius. Prakaito, raumenų ir valios pastangomis akmenys senovės amatininkų dėka virsdavo namais, girnomis, sviediniais ar paminklais.

Nuo koronaviruso nukentėjusių ir remiamų veiklų sąrašas piktina dalį amatininkų, nes remiami ne visi – pasigendama keramikų, kvepalų ir muilo gamintojų veiklos. Amatininkų asociacijos reikalauja paaiškinimų ir prašo į nukentėjusių sąrašą įtraukti visas amatininkų veiklas, nes visų jų galimybės veikti šiuo metu yra apribotos vienodai.

Sakoma, kad kartą panardinus pirštus į molį, jis užburia, norisi jį geriau pažinti, mokytis ir kurti. Be to, teigia puodžiai, molis yra kaip žmogus – turi savo charakterį, vieną dieną per kelias minutes virsta gražiu dirbiniu, o kitą dieną pirštų neklauso. Pusšimtis lietuviškas tradicijas puoselėjančių amatininkų gali papasakoti daug įdomių istorijų apie molį ir išmokyti nužiesti puodynę.

Įsivaizduokite laikus, kai nebuvo didelių prekybos centrų, interjero salonų ir dizainerių. Namų statybą, įrengimą ir įvairių rakandų gamybą tekdavo patikėti keliaujantiems medžio amatininkams. Geriausi buvo graibstyte graibstomi – juk visiems norėjosi tvirtos trobos, gražių skrynių ir patikimų statinių.

Nepakartojami raštai, unikalūs siužetai, netikėti panaudojimo būdai ir net tolimas Rytų šalis siekianti istorija – taip galima apibūdinti lietuviškus dailiuosius amatus. Kas, kaip ir kodėl galima sužinoti edukacinėse programose, o gal ir išbandyti praktiškai!  Margas gyvybės simbolis  Kiekvieną pavasarį vienas tradicinis amatas užvaldo ne tik lietuvių namus ir bet ir socialinius tinklus. Žinoma, tai – velykinių kiaušinių marginimas.

Odiniai dėkliukai telefonui arba akiniams, dailios odinės pagalvėlės su specialiu užpildu, odiniai papuošalai su vilna, tinkantys papuošti pabodusią rankinę... Visa tai – Kaune įsikūrusių „Amatų laboratorijos“ socialinių dirbtuvių asortimentas.  Šiuos dirbinius iš natūralių ir kokybiškų medžiagų savo rankomis gamina psichinę negalią turintys žmonės.

Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis, skirtas Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienai paminėti. Kasmet liepos mėnesio pradžioje festivalio metu didingą piliakalnių rimtį sudrumsčia atgijusi praeitis. Ant Pilies kalno ir Pajautos slėnyje vėl kaip kadaise skrieja taiklios lankininkų strėlės, triūsia daugybė nagingų amatininkų… Nepakartojamą atmosferą sustiprina senosios muzikos garsai ir gardžių valgių, ruoštų pagal viduramžių receptus, kvapai.

Pirmą kartą Dainų šventės istorijoje bus atidarytas vaikų tradicinių amatų miestelis, kviesiantis jaunąją kartą atrasti ir išbandyti senuosius lietuvių menus. Daugiau nei 30 meistrų iš visos Lietuvos įsikurs miestelyje šalia sostinės Valdovų rūmų, kur liepos 3–5 dienomis lauks tiek šeimų, tiek ir mokyklinio amžiaus vaikų.

Trakų salos pilyje šeštadienį prasidėjo Senųjų amatų šventė. Pasak pranešimo, dvi dienas profesionalūs amatininkai bei amatų rekonstruotojai entuziastai demonstruos beveik dvidešimtį amatų, vyks muzikinių kolektyvų pasirodymai, kausis riteriai, su svečiais bendraus istoriniai personažai. "Trakų istorijos muziejus vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo organizuoti gyvosios istorijos renginius. Susiklostė tradicija kviesti amatininkus ir iš šalių kaimynių.

Penktadienį, rugpjūčio 23-ią dieną. Vilniuje prasidėjo jau penktoji Šv. Baltramiejau mugė – dvi dienas trunkanti senovinių amatų šventė. Jos metu sostinės sanamiestį užplūsta viduramžių ir Renesanso drabužiais apsirengę amatininkai. Čia galima stebėti ir pačiam išbandyto puodžių, kalvių, audėjų, batsiuvių, auksakalių ir daugybę kitokių tradicinių darbų. Tokie renginiai – proga amatininkams ne tik pasirodyti ir papasakoti apie save, bet ir užsidirbti parduodant autentiškus gaminius. Balsas.

POZICIJA Pastarosiomis dienomis į „Pakruojo krašto“ redakciją skambina skaitytojai, reikšdami savo nuomonę dėl rajono valdžios organizuojamo Amatų, muzikos ir alaus festivalio. Vieni valdžios sumanymą kritikuoja ir laiko užmaskuotu gyventojų skatinimu girtuokliauti, nes taip formuojama pozityvi nuomonė apie masinį svaiginimąsi alkoholiu. Kiti stebisi, kad perkantiems alų dar reikės nusipirkti bilietus ir taip leisti dar labiau pasipinigauti renginio organizatoriams.

Šiaulietis tautodailininkas, profesionalus pynėjas Eligijus Žickis iš amato neišgyvena, papildomai dirba kitą darbą, tikina, kad daugeliui pynėjų šis, vienas seniausių lietuvių amatų, tampa tik hobiu. Amatininkų nykimas šalyje, pasak žinovų, natūralus – senieji meistrai miršta, buityje nebenaudojami amatininkų pagaminti daiktai, o pigi produkcija iš užsienio skatina pirkti pigų, o ne kokybišką daiktą.

Praėjusį savaitgalį Lietuva minėjo Valstybės arba karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Renginių netruko visoje Lietuvoje. Sostinėje buvo atidaryti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Švenčionyse nuaidėjo dainų šventė, o saulei pakrypus vakarop viso pasaulio lietuviai traukė Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“. Atgijęs archajiškumas Vis dėlto geriausiai karaliaus Mindaugo laikus pavyko prisiminti tiems, kurie savaitgalį lankėsi vienoje iš buvusių Lietuvos sostinių Kernavėje.

Savaitgalį Kernavėje šurmuliavusio XIV tarptautinio eksperimentinės archeologijos festivalio „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ lankytojai galėjo ne tik stebėti ir patys išmėginti senuosius amatus, pasigrožėti riterių kovomis ar pašaudyti strėlėmis iš lanko, bet ir aplankyti amatininkų mugę. Čia iš visos Lietuvos sugužėjo nagingi kalviai, medžio drožėjai, keramikai, kailiadirbiai, siuvėjai.

Šeštadienį nuo pat ryto istorijos mylėtojai, archeologijos entuziastai ir visi norintys nuotaikingai praleisti dieną gamtoje plūdo į Kernavę. Čia net kelis tūkstančius lankytojų iš Lietuvos ir užsienio sukvietė jau XIV tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Kernavė svečius pasitiko puikiu oro, gražia gamta ir baltiška muziką, kuri kūrė puikią festivalio atmosferą.

Kartu su senaisiais amatais iš kalbos pasitraukia ir žodžiai, kažkada sukurti tiems amatininkams pavadinti. Ne kiekvienas jaunesnis žmogus pasakytų, ką prieš šimtmetį veikdavo dročius (mažažemis kaimietis, kviestas prie namų statybos sienojams, lentoms supjauti), klojėjas (šiaudų kūliais ar skiedromis klojęs namų stogus), skiečius (darydavo skietus audimo staklėms) ar klumpdirbys (medinio apavo gamintojas). Dvi vokiečių autorės, M. Vieser ir I. Schautz, apimtos nostalgijos amatams, iliustravusie...

Daugiau nei 400 metų tradicijas turinti Kaziuko mugė Vilniuje tapo vienu iš keturių pasaulinių gerosios praktikos pavyzdžių, aptartų Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos konferencijoje „Turizmas ir nematerialus kultūros paveldas: pozityvi sąveika“. Konferencijoje, surengtoje tarptautinės Berlyno turizmo parodos ITB metu praėjusią savaitę, Pasaulio turizmo organizacija pristatė pirmą kartą atliktą studiją apie nematerialų kultūros paveldą ir jo įtaką atvykstamojo turizmo skatinimui.

Ignalina vėjuotą šeštadienį nusprendė duoti atkirtį vėsiam orui ir pakvietė rajono gyventojus ir svečius apsilankyti triukšmingoje rudens gėrybių ir amatų mugėje. Šventės, kuri šeštadienio rytą prasidėjo miesto Laisvės aikštėje, programoje numatyta daugybė linksmybių ir atrakcijų, galiūnų varžybos, Metų ūkio apdovanojimai, krašto muziejaus atidarymas. Organizatoriai tikisi sulaukti daugiau kaip dviejų tūkstančių lankytojų. Ignaliną savo vizitu pagerbė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šeštadienį minint 650-ąsias Mėlynųjų vandenų mūšio metines startuoja naujas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“. Renginyje amatininkai entuziastai bei kariniai istoriniai klubai pristatys XIV amžiaus LDK ir tuomečių jos kaimynų amatus, buitį, karybą bei papročius.

Šeštadienį ir sekmadienį Kauno senamiestyje prie Vytauto bažnyčios ir senojoje Nemuno prieplaukoje ūžaus Hanzos šventė. Toks viduramžių kultūros festivalis Kaune, vieninteliame Lietuvos mieste priklausančiame tarptautinei Hanzos miestų sąjungai, rengiamas aštuntą kartą. Penktadienį bus baigta smėlio skulptūra „Vytauto karūna“, kurioje telpa Vytauto ir Įgulos bažnyčių, Kauno arkikatedros, Perkūno namų siluetai.

Įškilminga amatininkų eisena su istorinėmis Vilniaus cechų amatininkų vėliavomis senamiesčio gatvėmis penktadienį visus miestelėnus sukvietė į amatininkų globėjo Šv. Baltramiejaus mugę. Dvi dienas sostinės Rotušės aikštėje viešpataus įvairiausi amatai ir juos demonstruojantys meistrai iš visos Lietuvos. Mugės lankytojai galės ne tik įsigyti amatininkų kūrinių, bet ir stebėti, kaip jie daromi, patys išbandyti tradicinius amatus ir dalyvauti kitokiose atrakcijose.

Iškilminga amatininkų eisena su istorinėmis Vilniaus cechų amatininkų vėliavomis sostinės senamiestyje penktadienį prasideda amatininkų globėjo Šv. Baltramiejaus mugė. Dvi dienas mugės renginiai šurmuliuos sostinės Rotušės aikštėje, kurioje viešpataus įvairiausi amatai. Šv. Baltramiejaus mugė Vilniuje ketvirtą kartą rengiama atgaivinant Renesanso epochos miesto amatus, menus ir cechų tradicijas.

Savaitgalį Trakų salos pilyje šurmuliuos jau 8-oji Senųjų amatų šventė, kuri sukvies beveik 100 dalyvių. Senojo paveldo puoselėtojai dalysis savo amatų paslaptimis, tradiciškai vyks muzikinių kolektyvų pasirodymai bei riterių kovos. „Senųjų amatų dienos rugpjūčio mėnesį yra organizuojamos neatsitiktinai. Viduramžiais amatininkai jungėsi į cechus ir gildijas.

Vasarą pasiilsėti į gamtą traukia ne vienas lietuvis. Kaip verslininkai, užsiimantys kaimo turizmu, vilioja poilsiautojus rinktis jų paslaugas, „Balsas.lt Savaitė“ kalbino Kaimo turizmo asociacijos prezidentą Liną Žabaliūną. – Kaip šiuo metu gyvena dauguma kaimo turizmo verslininkų? Šiuo metu yra pats sezono įkarštis, todėl sudėtinga būtų vienareikšmiškai įvardinti, kokia yra situacija. Iš esmės ji per daug nesiskiria nuo praėjusių metų.

Atverti vartus į kiekvieno iš mūsų istoriją ir kiek kitaip pažvelgti į valstybės prieigas gynusią baltų tautą – jotvingius šį savaitgalį pakvies Alytuje rengiamas senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Jotvos vartai“. Šis pirmasis gyvosios istorijos bei archeologijos renginys Pietų Lietuvoje vyks liepos 6–7 dienomis Alytaus piliakalnio papėdėje, nuostabaus grožio Nemuno vingyje.

Trečiadienio popietę Vilniaus Rotušės aikštėje prasidėjo pirmoji Lietuvoje šeimos amatų mugė. Renginys skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į vaiko priežiūros atostogose esančius tėvelius. Mugėje įvairius savo rankų darbo gaminius, paslaugas ir idėjas pristato tėčiai ir mamos, kurie šių atostogų metu atrado naujas veiklas, išmoko amatų ar ėmėsi įgyvendinti savo svajones. Prieš mugę Vilniaus rotušėje susirinko keli šimtai besilaukiančių mamų.

Šį šeštadienį, balandžio 28 dieną, prekybos centre „Panorama“ (Saltoniškių g. 9, Vilnius) vyks „Lietuvos Junior Achievement“ mokomųjų mokinių bendrovių mugė, kurioje savo verslo idėjas pristatys ir originalios produkcijos įsigyti pasiūlys mokinių bendrovės. Mugėje mokiniai pristatys įvairiausius produktus. Lankytojai galės įsigyti originalių batų, kurie gelbės nuo drėgmės, kvapnaus medaus, ieškantieji dovanų – kamuolėlių arbatžolėms ar riešutų gliaudyklių.

Jau tiek nedaug laiko liko iki kalendorinės žiemos pradžios, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Viskas aplink vis smarkiau trimituoja apie artėjančias šventes, skatina mus džiaugtis, pasirūpinti dovanomis, o vienos už kitas įmantresnės dekoracijos kviečia pajausti žiemos švenčių magijos dvasią. Vokietijos Brėmene oficialiai prasidėjo kalėdinė mugė.

Š. m. rugsėjo 16–26 d. Vengrijoje, Pėčo mieste, rengiamas kasmetis Paveldo festivalis. Šio seniausio menų festivalio regione metu tradiciškai vyksta daugybė vietinių ir tarptautinių renginių, koncertų, spektaklių, pristatoma Vengrijos ir užsienio šalių kultūra bei amatai. Paveldo festivalyje Lietuvos Respublikos ambasada Vengrijoje kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru rengia Lietuvos kultūros dienas.

Vilniaus rotušės aikštė šurmuliuoja nuo viduramžių amatininkų ir miesto svečių. Vilniečius jau trečią kartą džiugina Šventojo Baltramiejaus mugė.Penktadienį ir šeštadienį Vilniaus rotušės aikštė persikelia į viduramžius. Trečiąkart rengiamoje Baltramiejaus mugėje amatininkai demonstruoja vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos amatus, menus ir Vilniaus amatininkų cechų tradicijas. Budelio darbą reprezentuojantis Vaidotas sako, kad šį amatą galima vadinti menu ir mokslu.

Neringos kurortui švenčiant savo 50 metų jubiliejų surengtas tradicinis tarptautinis renginys „Senųjų amatų dienos Neringoje“. Nidoje, prieplaukos aikštėje ir Kuršmarių krantinėje, šeštadienį ir sekmadienį šurmuliavo senųjų amatų meistrai ir puoselėtojai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos. Pažiūrėti tikrai buvo į ką - amatininkai stilizuotose, šakomis apkaišytuose kioskeliuose demonstravo įvairiausias senovines įdomybes.

Lietuvoje vis gausėja amatininkų, dirbančių pagal senąsias liaudies tradicijas. Jų darbui suteikiami tautinio paveldo produkto sertifikatai ir skiriama Europos Sąjungos bei nacionalinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. 25 metus puodžiumi dirbantis Saulius Bobinas iš Kauno praėjusių metų pabaigoje papildė liaudies tradicijas tęsiančių amatininkų gretas.

Pirmąjį kovo savaitgalį vykstanti viena seniausių ir gražiausių Vilniaus miesto švenčių – Kaziuko mugė šįmet vėl sulauks iš visos Lietuvos atvykstančių amatininkų. Kovo 4–6 dienomis sostinėje 85 amatininkai ne tik prekiaus savo pagamintais tautinio paveldo gaminiais, bet ir juos demonstruos, supažindins su tradicinio amato technologijomis.

Kelmiškiai savo miesto vardą kildina iš kelmo, mat kadaise šioje vietoje ošė neįžengiamos girios, kurias iškirtę ir kelmus išrovę žmonės čia įkūrė miestą. Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą jis paminėtas 1410 m. XV a. pradžioje Kelmei buvo suteikta privilegija rengti turgus ir prekymečius. Yra kelios labai rimtos priežastys, dėl kurių Kelmę aplankyti tiesiog būtina.

Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programoje dalyvaujančios galerijos-dirbtuvės šį trečiadienį nuo 15 iki 18 valandos kvies vilniečius ir Vilniaus miesto svečius nemokamai dalyvauti amato pažintiniuose-kūrybiniuose užsiėmimuose. Nuo liepos mėnesio tokie užsiėmimai rengiami kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį, primena Vilniaus miesto savivaldybė.Užsiėmimų dalyviams reikia mokėti tik už kūrybinio proceso metu panaudotas medžiagas, tačiau savo sukurtus gaminius galima pasiimti.