algos

Paradoksai Lietuvos ekonomikoje nesiliauja. Nors tautiečiai sutartinai skundžiasi, kad dėl tebeaugančių kainų kišenėse švilpauja vėjai, o verslai baiminasi sunkumų, „Sodros“ skaičiai rodo, kad metų pradžioje algos augo kone rekordiškai. Vidutiniškai atlyginimai augo 15 procentų, tokių skaičių nesitikėjo net ekonomistai. Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas.

Teisėjai niršta: virš šimto jų kreipėsi į teismą dėl jau dešimtmetį nekeliamų algų. Kaltina valdžią neveikimu ir prašo atlyginti padarytą žalą. Mat nuo 2013 jų algos kilo tik simboliškai, o gaunami už darbą pinigai esą neadekvatūs – neproporcingi keliamiems teisėjams reikalavimams, kvalifikacijai ir apribojimams. Daugelis teisėjų jau pareiškė, kad jei artimiausiu metu valstybė nepakels algų – jie tiesiog paliks darbą.

Iš 76 veiklos sričių 67-iose vyrų vidutinis atlyginimas išlieka aukštesnis nei moterų – šių metų sausį vyrai vidutiniškai per mėnesį uždirbo 229 eurais daugiau nei moterys, parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė, atlikta remiantis „Sodros“ duomenimis.

Lietuvos teismus pasiekia vis daugiau naujų teisėjų ieškinių dėl mažų algų – neseniai Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo 99 teisėjų skundus dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir neveikimo. Dar kelias dešimtis skundų yra gavę ir kiti Lietuvos teismai, į kuriuos kreipėsi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teisėjai.

Nyderlandų kapitalo konsultacijų bendrovė „Hay Group“ sausį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje – penkiems darbuotojams išmokėta po 59 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Liuksemburgo mokėjimų startuolio „SumUp“ biuras Vilniuje 14 darbuotojų mokėjo po 41,5 tūkst. eurų, kriptovaliutų keityklos „Binance“ įkūrėjui ir vadovui Changpengui Zhao priklausančios bendrovės „Bifinity“ 20 darbuotojų vidutinis atlyginimas buvo 23 tūkst. eurų.

Uždirbantieji daugiausiai lietuviai gauna 6,5 karto daugiau pinigų nei žmonės uždirbantieji mažiausias algas. O atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau didėja, į rankas vilniečiai gauna daugiau net 400 eurų. Taip skelbia naujausi „Sodros“ duomenys. Kaip prikelti regionus, specialistai siūlo skirtingus būdus – vieni tvirtina, kad išeitis yra didesnis turtingųjų apmokestinimas, kiti svarsto, kad reikėtų labiau išnaudoti nuotolinio darbo privalumus.

2022 metais nefinansinius priedus gavo 79 proc. darbuotojų, o  motyvacinių priedų gavėjų nuo 2021 metų paaugo 4 proc., antradienį pranešė atlyginimų tyrimo portalas manoalga.lt. Tyrimo duomenimis, per metus labiausiai padaugėjo tokių skatinimo formų kaip darbas namuose, įmonės įmokos papildomam sveikatos draudimui, įmonės renginiai, automobilio parkavimo vieta, rekomendacijų programa, priedai ypatingomis gyvenimo progomis ir nemokami gėrimai.

Atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 proc., o per 5 metus – 65 proc., rodo atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenys, Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Daugiau nei 20 proc. 2022 metais atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams.

Valdantieji tiesia pagalbos ranką, siekdami padėti gyventojams išgyventi sunkmetį ir didina pensijas, pašalpas ir kitas pajamas. Tačiau žmonės sako, kad to nepakanka, nes kainos auga greičiau. Gerų žinių neturi ir ekspertai – atlyginimai stos ir mums reikės labiau susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt” reportaže. Humoristo Juozo Zavaliausko darbo stažas – apie pusė šimto metų. Bet didele pensija jis pasidžiaugti negali.

Klaipėdos logistikos bendrovės „Baltic Port Agency“ atlyginimų mediana spalį buvo didžiausia Lietuvoje – 12,3 tūkst. eurų, o vidutinis 21 darbuotojo atlyginimas – 11 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 20 darbuotojų atlyginimų mediana spalį buvo 10,3 tūkst. eurų, vidutinis atlygis – 11,6 tūkst. eurų.

Siekiant didinti medikų algas didinamos sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos, penktadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).   Pritarus Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) tarybai, kyla nuo šių metų lapkričio 1 dienos suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tam papildomai bus skirta daugiau nei 22,7 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Didžiąją dalį šių lėšų sudarys PSDF biudžeto lėšos, o likusią – PSDF rezervo lėšos.

Didžiulė infliacija Lietuvoje užsibus ilgiau, nei anksčiau žadėjo ekonomistai. Nors kainų kilimas jau pasiekė piką praėjusį mėnesį, didelės kainos ir kitąmet įnirtingai naikins lietuvių santaupas ir algas. Tų, kas tikisi kylančių algų, ekonomistai irgi neguodžia – pasididinti algą bus vis sunkiau. Na, o žmonės skundžiasi, kad ir 1000 eurų algos mėnesiui pragyventi tuoj bus per maža. Parduotuvėlėje Panevėžio rajone ir tos pačios įmonės kavinukėje pluša apie 30 darbuotojų.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį, kuris viršijo 50 tūkst. eurų (iki mokesčių), Lietuvoje rugsėjį mokėjo plastiko ir metalo gaminių inžinerijos paslaugų bendrovė „Gemini grupė“, kurioje tuo metu dirbo keturi darbuotojai, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Su Kremliui artimu oligarchu Andrejumi Melničenka siejama trąšų gamintoja „PhosAgro Baltic“, kuriai dėl Europos Sąjungos sankcijų Lietuvoje įšaldytos akcijos ir lėšos, keturiems savo darbuotojams rugsėjį išmokėjo vidutiniškai po 35,8 tūkst.

Šalį purtant energetinei krizei ir toliau laikantis milžiniškai infliacijai medikai konstatuoja, kad ministerijos žadamas algų kilimas – tik lašas jūroje. Tuo metu pacientų nepasitenkinimas ir reikalavimai tik auga. Juo labiau liūdina tai, kad daugėja užleistų būklių ir klesti savigyda.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir devynios medikams atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos antradienį atnaujino pernai sudarytą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Kaip nurodo ministerija, šis susitarimas užtikrins sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų darbo užmokesčio augimą – priklausomai nuo einamų pareigų, atlygis vidutiniškai didės 85–180 eurų, atskaičius mokesčius.

Valstybės tarnybos reforma, kuri tūkstančiais eurų padidintų Seimo narių, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų algas, stringa Seimo teisiniuose labirintuose. Teisininkai pateikė išaiškinimą, kad pertvarka prieštarauja Konstitucijai: esą negalima priimti pataisų, kuriose nebūtų įvardijamos atlyginimų lubos – didžiausia galima valstybės tarnautojo alga.

Lietuvoje ne tik mažėja darbo pasiūlymų, bet ir didėja nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbų užmokesčių skirtumai. Pavyzdžiui, traktorininkas gali uždirbti beveik dvigubai daugiau nei pilnu etatu dirbantis mokytojas. „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad nekvalifikuotų pozicijų darbdaviai siūlo dideles algas tam, kad žmogus rinktųsi darbą, o ne pašalpas.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, kitais metais turėtų būti didinamas 5 eurais iki 186 eurų.  Tai numatyta nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, pasibaigus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos deryboms su profsąjungomis. Vyriausybė penktadienį turėtų įgalioti ministeriją pasirašyti šią sutartį.

Daugelį lietuvių papiktino žinia, kad konservatoriai su koalicijos partneriais užsimojo beveik dvigubai pakelti politikams algas. Gyventojai neatsistebi, už ką ministrams ir Seimo nariams reikia mokėti daugiau, kai Lietuva pagal skurdą, turtinę nelygybę ir infliaciją velkasi Europos Sąjungos uodegoje. Tačiau valdantieji tikina, kad du tūkstančiai eurų Seimo nariui ar beveik trys tūkstančiai eurų premjerui ar Seimo pirmininkui yra gėdingai maža alga, todėl ją kelti reikėjo jau seniai.

Kol politikai laukia didesnių atlyginimų, valstybinių įmonių vadovai gali būti ramūs – jų algos 2-3 kartus didesnės nei seimūnų. Generalinis urėdas gavo 18 tūkstančių eurų algą, o kitų didesnių įmonių direktoriai gauna dvigubai daugiau nei mūsų premjerė. Dar labiau stebina tai, kad Seimo nariai gauna tiek pat, kiek eilinio mažo miestelio šilumos ūkio direktorius. Daugiau apie iškreiptą Lietuvos valstybinių algų sistemą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Seimo rūmuose kilo bruzdesys.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) įsipareigojus nuo lapkričio 10 proc. darbuotojams didinti atlyginimus, įmonės profesinė sąjunga atideda spalio 3 dieną planuotą pradėti neterminuotą streiką, pranešė įmonė. Be to, VVT vadovybė ir profsąjunga penktadienį susitarė pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties, kurią tikimasi pasirašyti iki lapkričio pabaigos.  „Šiandien įmonė ir profesinė sąjunga pasirašė susitarimą, kuriuo yra stabdomas ir atidedamas streikas.

UAB „Vilniaus viešasis transportas” pasisako už kolektyvinę sutartį bei nori išspręsti vieną esminių darbuotojų sąjungos reikalavimų – padidinti darbo užmokestį. Anksčiau miesto meras R. Šimašius pasakė, kad atlyginimai bus dar kartą pakelti.

Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių. Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.

Seimui priėmus valstybės tarnybos pertvarką, algų kėlimas politikams įsigaliotų tik nuo naujos kadencijos, pabrėžia premjerė Ingrida Šimonytė. „Bet kokie sprendimai, kurie būtų priimti, anksčiau įsigaliotų visai likusiai valstybės tarnybai, o politikams įsigaliotų tik naujoje kadencijoje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė pirmininkė.

Trečiadienį Vyriausybės pasitarime Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Finansų ministerija turėtų pristatyti planus, kiek kitais metais bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Nuo šių dydžių priklauso, kiek algos į rankas gaus minimumą uždirbantys Lietuvos gyventojai. Į rankas didės 16 proc. Pagal įstatymus, pasitarimo medžiaga turi būti paviešinta. Tačiau nei Vyriausybė, nei ministerijos iki antradienio popietės oficialiai to dar nepadarė.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos.

Naujausia statistika apie algas smarkiai liūdina atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojus. Atlyginimai toliau auga visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp rajonų milžiniški. Dalyje regionų žmonės į rankas vidutiniškai uždirba 400 ar netgi 500 eurų mažiau nei sostinėje. Lazdijų rajono gyventoja dirbanti pensininkė Birutė jau beveik 20-imt metų prižiūri miesto gėles: „Reikia ir anksti eiti, dieną negali daryti nieko per karščius, ne tas laikas, bet aš patenkinta.

Teisėjų taryba penktadienį pritarė trijų teisėjų prašymams atleisti juos iš pareigų savo noru, kaip pagrindinės jų išėjimo priežastys įvardytos per mažas atlyginimas ir per didelis krūvis. Iš pareigų traukiasi Plungės apylinkės teismo teisėja Viktorija Vasiliauskienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė ir Kauno apylinkės teismo teisėja Skaistė Zabielskienė. Iki šių metų teisėjų išėjimas iš darbo savo noru būdavo retas atvejis teismų sistemoje.

Rusijai toliau tęsiant karą Ukrainoje ir visame pasaulyje girdintis vis daugiau kalbų apie galimą krizę, Lietuvoje įmonės ir toliau stebina didžiulėmis algomis. „Sodros“ duomenimis, gegužės mėnesį Lietuvoje buvo 21 įmonė, kurios atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Didžiausias algų vidurkis buvo fiksuotas bendrovėje „SportID International“, kuri valdo sveikatingumo platformą „Stebby“. Čia darbuojams išmokėta vidutiniškai po 56,8 tūkst. eurų.

Gydytojai rezidentai, panašu, gali labiau atsipūsti – pagaliau kūnu pradeda virsti ministerijos pažadai dėl algų kilimo. Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kurios užtikrintų nuoseklų rezidentų atlyginimų didėjimą. Pataisoms po pateikimo pritarta 116 parlamentarų balsavus „už“ ir vienam susilaikius.

Ekonomistai ir darbdaviai neabejoja, kad netrukus susidursime su ekonomine krize. Tačiau darbuotojų atlyginimų jų prognozės skirtingos. Vieni darbdaviai siūlo veržtis diržus, tuo metu kiti kelia darbuotojams atlyginimus ir pasisako už minimalios algos augimą. Tuo metu ekonomistai įspėja, kad atlyginimų augimas sustos ar nežymiai ims mažėti.  „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis tikisi, kad prekybos tinklas ir toliau išliks lyderiu pagal darbuotojų atlyginimų augimą.

Darbdaviai skaičiuoja, kad pernai ir šiemet jau pakankamai pakėlė atlyginimus darbuotojams, tad dabar taupys. Kitu atveju ir toliau keliant algas esą kentėtų įmonių konkurencingumas. Tuo metu ekonomistai pabrėžia, kad darbuotojų sąskaita taupyti nereikia, jų ir taip trūksta. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė skaičiavo, kad pernai ir šiemet algos jau augo vidutiniškai nuo 12 iki 15 proc. „Algų augimą lėmė darbuotojų trūkumas.

Nustojus galioti ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 gydytojai rezidentai priversti vėl susidurti su skaudžia realybe. Nelikus pandemijos metu papildomi mokėtų priedų jiems vėl tenka tenkintis maža alga, kuri nebuvo didinta jau dvejus metus. Nors ministerija piešia šviesų rytojų ir jauniesiems gydytojams žada atriekti daugiau lėšų, patys jie neatsistebi iki šiol gyvais stereotipais, kad rezidentas – „tik“ studentas, kuris sveikatos sistemoje nelabai ką ir daro.

Bene kiekvieną mėnesį Lietuvoje fiksuojama vis daugiau įmonių, kuriose darbuotojams mokamų atlyginimų vidurkis viršija 10 tūkst. eurų. Nepaisant nerimastingų nuotaikų, kurias sukėlė Rusijos pradėtas karas ir neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, mūsų šalyje praėjusį buvo net 75 įmonės, kuriose darbuotojams išmokėtos penkiaženklės sumos.

Siekdama užtikrinti konkurencingą atlygį ir sumažinti užmokesčio atotrūkį tarp vienodas pareigas užimančių darbuotojų, miesto savivaldybės valdoma įmonė Vilniaus viešasis transportas (VVT) didina darbuotojų atlyginimus. Didžiausios darbuotojų grupės  – vairuotojų  – atlyginimai didės 5–17 proc.  Numatyta, kad didesnius atlyginimus jau už balandį gaus dauguma įmonės darbuotojų – vairuotojai, darbininkai ir administracijoje dirbantys žmonės.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą. Tad Vyriausybė pensijas ir išmokas žada didinti jau nuo birželio.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) lėšos anksčiau galėjo būti naudojamos netinkamai, todėl įstaiga kreipsis į teisėsaugą dėl galimos žalos, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ŽŪM teigimu, patikrinimas atliktas paaiškėjus, kad nuostolingai dirbančioje įmonėje kai kuriems darbuotojams buvo mokamos rinkos sąlygas gerokai viršijančios algos, pavyzdžiui, vieno darbuotojo vidutinė mėnesio alga siekė 18 tūkst. eurų, kito – 12 tūkst. eurų.

Streikui vasario 8-ąją besiruošiančios Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ profesinės sąjungos pirmininkė sako, kad bendrovės vadovai sureagavo į kai kuriuos reikalavimus ir pažadėjo didinti atlyginimus bei  daro spaudimą žmonėms nestreikuoti.  „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė BNS ketvirtadienį sakė, paskelbus streiko datą vadovybė pažadėjo kai kurių pakeitimų, tačiau pagrindinio reikalavimo – pasirašyti kolektyvinę sutartį – neįvykdė.

Verslo atstovai sako vis sunkiau surandantys tinkamų darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius šalyje pastaruoju metu nuolat auga. Įmonės žada didinti algas, tačiau pasigirsta svarstymų, kad dėl šios priežasties Lietuva gali likti nekonkurencinga tarp kitų regiono šalių. Ekspertai kalba, kad dėl mažo darbuotojų skaičiaus karjeros laipteliais sunku kopti ir labiau kvalifikuotiems darbuotojams.

Nauji metai – naujos ir algos, pensijų dydžiai bei akcizai. Minimali mėnesio alga šiemet Lietuvoje didėja daugiau nei bet kada iki šiol. Pusšimčiu eurų auga ir pensijos. Tačiau ar nesuvalgys šio padidėjimo smarkiai kylančios kainos? Ekonomistai mano, kad meškos paslaugą padarys ir jau minėta minimalioji alga – priversti ją didinti darbdaviai greičiausiai kels ir paslaugų kainas, o tai sukels rūpesčių visiems.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Į sąrašą pateko septyniolika įmonių, kuriose darbo išmokėto užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų ir pasiekė net 50 tūkst. eurų. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės lapkričio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Nuo Naujųjų atlyginimą išmokėti grynais pinigais bus draudžiama. Už grynais mokamas algas darbdaviams grės baudos iki 1,5 tūkstančio eurų. Jei darbuotojas neturės mokėjimo sąskaitos, darbdavys jam negalės mokėti algos, tad turės ją kaupti ir laukti, kol žmogus atsidarys sąskaitą. Uždrausdami algas grynaisiais, valdantieji žada daugiau galimybių jas išsigryninti, tačiau naujų bankomatų dar teks palaukti. Šimtą naujų bankomatų regionuose Lietuvos bankas žada tik iki Joninių.

Kitais metais daugelis darbdavių žada kelti atlyginimus savo darbuotojams. Didieji prekybos tinklai – ne išimtis. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis prekybos tinkluose siekia nuo 958 eurų iki 1418 eurų. Prekybininkai algų didinimui kitais metais žada skirti iki 12 mln. eurų. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šio metu didžiausias algas moka prekybos tinklas „Norfa“, vidutinis atlyginimas ant popieriaus čia siekia 1418,21 euro.

Finansų ministrė tikisi, kad  vidutinio darbo užmokesčio augimas kitąmet bus didesnis nei infliacija. Pasak Gintarės Skaistės, lapkritį paskelbta didesnė nei 9 proc. metinė infliacija neramina, tačiau kitąmet ji turėtų būti tik apie 3,5 procento.  „Prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio pokytis kitąmet bus apie aštuoni proc., tai bet kokiu atveju jis turėtų būti didesnis negu infliacija“, – LRT radijui antradienį sakė finansų ministrė.

Vidaus reikalų ministerija siūlo Vyriausybei didinti atlyginimus valstybės įmonių vadovams, pirmadienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT. „Matome, kad skirtingų įstaigų ir įmonių vadovai gauna skirtingus atlygius ir nelabai kartais aišku, kokiu pagrindu, kodėl. Manome, kad atlygis turi priklausyti nuo to, koks yra rezultatas, kokios yra kompetencijos, nes neturi būti mokama už nieką, už pozicijos ar vietos užėmimą“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį 168,9 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, trečiąjį ketvirtį sudarė 90 proc., o išmokėtas (neto) – 90,9 proc. vyrų algos.