aleksandras izgorodinas

Artėja vasara, o tai reiškia ir naują atostogų sezoną. Kokios populiariausios šios vasaros kelionių kryptys? Kaip Lietuvos kurortai pasirengė sezonui? Kaip turizmo sektorių gali paveikti karas Ukrainoje? Visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Neringos meras Darius Jasaitis, „Novaturo“ direktorius Vitalijus Rakovskis ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva buvo viena iš valstybių, kuri ragino uždrausti Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitą Europos Sąjungos keliais. Vežėjai tikina, kad Rusija gali pradėti taikyti veidrodines sankcijas ir neleisti Lietuvos vilkikų tranzito. Ir jei Rusijos rinką lietuviai jau pamiršo, dėl šių sprendimų Lietuvos vežėjams nepasiekiamomis gali tapti kitos itin geidžiamos rinkos.

Karas Ukrainoje sukrėtė visą Europą, o mes jį pajutome kasdien degalinių švieslentėse stebėdami augančias kuro kainas. Laidos „Karštai su tv3.lt“ kalbintas pavėžėjas Artūras sakė dirbantis kone iš idėjos, nes jei už kelionę klientas sumoka 10 eurų, tai atmetus kuro išlaidas į kišenę lieka vos keturi. O kur dar mokesčiai ir automobilio amortizacija. Anot pavėžėjo Artūro, lygiai prieš metus pilnas bakas degalų jam atsieidavo apie 45 eurus, o šiandien moka beveik dvigubai – net 83 eurus.

Baltijos šalys ir Lenkija siekia, jog sausumos keliais nebevyktų Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitas. Susisiekimo ministras Marius Skuodis kalba apie skirtingus planus, kaip būtų galima sustabdyti judėjimą ne tik sausumos keliais, bet ir jūromis bei geležinkeliais.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.   Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos šaliai atsiliepė greitai ir skaudžiai – pirmadienį Rusijos rublis nuvertėjo jau beveik 30 procentų. Ekonomistai prognozuoja, kad per ateinančius mėnesius infliacija Rusijoje gali siekti net iki 70 procentų, o šalies negelbės net didžiulis centrinio banko rezervas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Rusijos rublis krito į istorines žemumas.

Lenkija pusei metų sumažino PVM tarifą kurui, tad lietuviai į kaimyninę šalį patraukė ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino. Tą jau pajautė pasienio regione esančios degalinės, kurių apyvarta šiomis savaitėmis krito per pusę. Ir nors verslininkai dar nekalba apie uždaromas degalines, tačiau jau imasi trumpinti darbo laiką ir puse lūpų užsimena, kad gali tekti atsisakyti dalies darbuotojų.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos – kai kuriose degalinėse litras benzino kainuoja daugiau nei pusantro euro. Ekspertų teigimu, degalų kainą kelia ir neramus geopolitinis kontekstas bei Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė. Pasak jų, jei Kremlius galiausiai nuspręstų pradėti invaziją, kuro kainos Lietuvos degalinių švieslentėse iškart šoktų į viršų.

Aplinkos ministerija siūlo nepasiturintiems gyventojams 2 tūkst. eurų išmoką įsigyti netaršų automobilį sunaikinus senąjį. Visgi, nors susidomėjimo daug, kol kas paraiškų gauti kompensaciją gyventojai pildyti neskuba. Opozicija sako, kad ši priemonė tarsi pinigai į balą, o ekonomistas teigia, kad pati idėja sveikintina, tik jos paleidimo laikas labai nedėkingas.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos. Kaimyninė Lenkija pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą sumažino ne tik maistui, bet ir kurui, tad neretas tautietis pas kaimynus važiuoja ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino.

Iš prezidentūros girdėti spaudimas valdantiesiems patvirtinti prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymus didinti NPD bei daliai gyventojų išmokėti po 100 eurų. Prezidento patarėja sako, kad „nėra čia ko laukti“, o tokios priemonės esą padidintų gyventojų pasitikėjimą valdžia. Tačiau ekonomistai ir politologai G. Nausėdos ant infliacijos žaizdos pasiūlytą pleistrą laiko per mažu ir netvariu.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga.  „Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas. Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo susidariusi paradoksali situacija, kai bedarbių buvo daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau verslams vis stigo darbuotojų. Ekonomistai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygio situacija yra normali, tačiau šiais metais nėra daug sąlygų, kurios leistų bedarbių skaičių dar labiau sumažinti. Visgi jie pastebi, kad pokyčius šalies darbo rinkoje gali lemti ne tik galimas karantinas, tačiau ir besitęsiantys pykčiai su Kinija.

Per pastaruosius 30 metų Lietuva padarė tokią ekonominę pažangą, kad ekonomistai tai vadina stebuklu. Ir nors dar atsiliekame nuo Estijos, kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas lenkiame kartais. Tarp jų ir Rusiją, kuriai, pastarąjį dešimtmetį patyrusiai stagnaciją, ekonomistai didelio proveržio nežada ir ateityje. Prieš 30 metų, 1991 m. gruodį, žlugo Sovietų Sąjunga. Raudona komunistinė vėliava su kūju ir pjautuvu Kremliuje buvo nuleista.

Nuo rugsėjo vidurio įvesti apribojimai patekti į didesnius prekybos centrus galimybių paso neturintiems žmonėms vidutiniškai 15 proc. sumažino jų srautus, rodo „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys. Nuo rugsėjo 19 iki spalio 12 dienos, palyginti su baziniu laikotarpiu iki pandemijos pradžios (2020-ųjų sausio 3 – vasario 6 dienomis) gyventojų, užsukančių į prekybos centrus, sumažėjo 13,5–16,5 procento.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

Darbo rinkoje susiklostė įdomi situacija. Nors šalyje yra virš 200 tūkst. bedarbių, verslininkai skundžiasi darbo jėgos trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. darbo vietų.

Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas, sako ekonomistai. „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.

Per pastarąjį pusmetį įvairių žaliavų, produktų bei paslaugų kainos kilo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto,  kai kurie ekonomistai jau įspėja apie pirmuosius kainų sprogimus didžiosiose rinkose ir garsiai svarsto, kada tai pasieks Lietuvą ir kurios sritys „sprogs“ pirmiausia. Tiesa, nors vieni ekonomistai kainų burbulų sprogimą prognozuoja jau rudenį ar vasaros pabaigoje, kiti, tuo metu, yra kiek kitokios nuomonės ir dalijasi šiek tiek švelnesnėmis prognozėmis.

Ketvirtadienį pristatytas naujas automobilių taršos mokestis. Kiek reikės mokėti už taršų automobilį? Ar tai paskatins žmones persėsti į ekologiškesnes transporto priemones? Ką valdžia darys su surenkamais pinigais? Šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars šešėlinė valstiečių aplinkos ministrė, Seimo narė Ligita Girskienė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Gyventojų judėjimas į maisto prekių parduotuves bei vaistines kovo pradžioje pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų pradžios, rodo statistika. „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys rodo, jog kovo 8-14 dienomis gyventojų srautas į maisto parduotuves, palyginti su baziniu laikotarpiu prieš pandemiją – 2020-ųjų sausio 3-vasario 6 dienomis – buvo 17,3 proc. didesnis.

Ekonomistai teigia, kad trumpuoju laikotarpiu laukia nemenkas kainų šuolis, o brangti gali įvairios prekės ir paslaugos. Ekspertų nuomone, Lietuva turėtų nevėluoti su karantino atlaisvinimais ir sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu. To nepadarius, rekordinės bedarbių gretos gali susikrauti lagaminus ir išvykti iš Lietuvos.

Ar besitęsiantis karantinas toliau augins bedarbių gretas? Kodėl praėjusiais metais stebėjome atlyginimų augimą? Ar galime sulaukti naujo kainų šuolio? Apie tai kalbėsimės penktadienio aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su „SME Finance“ ekonomistu Aleksandru Izgorodinu ir „Luminor“ banko vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc.

Baigiantis pereinamajam „Brexit'o“ laikotarpiui išaugus lietuviškų prekių eksportui į Jungtinę Karalystę, ekonomistas teigia, kad šis augimas, didinantis bendrą Lietuvos eksportą, gali būti dirbtinis. Statistikų duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus, eksportas ūgtelėjo 5 procentais.

Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių nepaskirstytasis pelnas per antrąjį metų ketvirtį, kurio didžiąją dalį šalyje galiojo karantinas, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, išaugo 6 proc. (271 mln. eurų), rašo portalas vz.lt, remdamasis Statistikos departamento duomenimis. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui sakė, kad sukauptas pelnas augo todėl, kad per pirmąjį karantiną ekonomistai orientavosi į fiksuotų mažinimą, laikinai buvo pristabdę investicijas į plėtrą.

Išaugęs vartotojų polinkis taupyti bei situacijos neapibrėžtumas ribos vidaus paklausos atsigavimą, sako bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su praėjusių metų geguže, euro zonos namų ūkių indėlių likučiai padidėjo 6,4 procento. Tai – sparčiausias prieaugis nuo 2009-ųjų vasario, kai buvo fiksuotas 6,9 proc. prieaugis.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Statistikos departamentui paskelbus, jog Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį augo 3,6 proc., analitikai teigia, jog šalies ekonomika išlaikė stabilų plėtros tempą. Tačiau, anot jų, ūkio augimas praranda pagreitį ir paskutinį metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros tikėtis neverta. „BVP augimo tempas yra tik nežymiai vangesnis nei pirmąjį pusmetį.

Finansų ministerijos siūlymai nuo 2020 metų didinti degalų, cigarečių ir alkoholio akcizus bei plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą esminių pokyčių neatneš, sako ekonomistai. Tačiau, anot jų, svarbiausia, kad surinkti papildomi pinigai būtų tikslingai perskirstomi.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, didinant mokesčius siekiama užlopyti biudžeto skyles ir gauti daugiau pajamų, tačiau surinktos lėšos turėtų būti efektyviai perskirstytos.

Prezidento pareigas priimant Gitanui Nausėdai, BNS paklausė ekonomistų, verslo ir profesinių sąjungų atstovų, ką, jų nuomone, ekonominėje Lietuvos politikoje naujasis šalies vadovas turėtų daryti kitaip nei 10 metų prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: „Mes manome, kad ekonominė diplomatija turėtų būti pakelta į visiškai kitą lygį.

Už maisto prekes kitąmet tikriausiai mokėsime daugiau. Nors brangimas ir nebus drastiškas, bet jo išvengti darosi vis sunkiau. Ir pagrindine to priežastimi bus ne šoktelsiančios elektros kainos, o pilnėjančios lietuvių piniginės. Darbo jėgai Lietuvoje brangstant, spaudimą kelti kainą savo produkciją jaučia vis daugiau šalies gamintojų.

Šįmet nemalonios žinios, perspėjimo apie planuojamą atleidimą iš darbo, sulaukia dvigubai daugiau lietuvių nei pernai. O kas antras iš jų dirbo viešajame sektoriuje. Ekspertai perspėja: šis faktas, ieškant naujo darbo, gali pakišti koją. Kaltina pertvarkas  Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, 2017 m. įspėjimus apie numatomą atleidimą gavo apie 2900 žmonių.

Atsakomieji Europos Sąjungos (ES) muitai amerikietiškoms prekėms jau įsigalioja. Šio žaidimo poveikį pajaus visi europiečiai, ne išimtis ir lietuviai. Tiesa, ekonomistai nesutaria, kiek konkrečiai brangs tam tikros prekės. Lietuvos muitinės departamento duomenimis, nauji muitai bus taikomi jau nuo penktadienio. Europos Sąjungos siųstame nurodyme informuojama, kad papildomas 25 proc.

Nors Finansų ministerijos prognozė netolimai Lietuvos ekonomikos ateičiai – išskirtinai optimistiška, nerimą kelia vienas svarbiausių rodiklių. Statistika rodo, kad kasmet Lietuva netenka didžiulio skaičiaus darbuotojų, o tai reiškia išaugsiančią naštą likusiems. Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.

Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto įmonėse Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad buvo padaryta 100 didžiausių konfederacijos įmonių apklausa. Bendrai šiose įmonėse dirba apie 26 tūkst.

Vis didesnę rinkos dalį Lietuvoje užima paslaugų sektorius. Ateinantys užsienio investuotojai kuria bankų, draudimo ir finansinių institucijų bei IT bendrovių paslaugų centrus. Juose kvalifikuotas darbuotojas turi galimybes uždirbti daug didesnį atlyginimą. Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos.

Jau praeitais metais stebėjome krentantį Lietuvos eksportą į Rusiją, tačiau ši šalis vis dar laikėsi pirmojoje vietoje mūsų partnerių sąraše. Vis dėlto, šių metų sausį įvyko didžiulės permainos. Pirmą kartą nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio Rusija apleido didžiausios Lietuvos eksporto partnerės pozicijas. „Eksporto sumažėjimas į Rusiją buvo išprovokuotas išorinių aplinkybių. Bet kuriuo atveju, nemanau, kad dėl to, jog Rusija prarado pirmą vietą reiktų šokinėti iki lubų ir ploti katučių.

Nauji mokesčiai kelia migreną, tačiau biudžeto lėšos savaime neatsiranda. O Vyriausybė nusprendė taip, kad dabar pusgirtis automobiliu namo grįžęs anūkas galės drąsiai atrėžti žilagalvei senolei – „geriu, nes rūpinuosi tavo rytojumi“. Prieš kelis metus siautęs ekonomikos uraganas bankroto keliu pasiuntė ne tik ištisas gvardijas verslininkų. Išdžiūvus valstybės finansų kraičiui lėšas teko kapoti visur – ne išimtis ir pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, kurių ilgi darbo metai imti vertinti mažiau.

Lietuvos pramoninkų federacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad LPK nesipriešintų minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, tačiau ragina tai daryti labai gerai įvertinus galimą žalą. „Bet kokie nepamatuoti pokyčiai neigiamai atsilieptų darbo rinkai, taigi nukentėtų tie, kuriems MMA didinimas ir yra aktualiausias“, – sakė A. Izgorodinas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau, nei buvo prognozuota – 4,2 procento. Tačiau, analitikų nuomone, tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose, pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis, analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes.

Lietuvos BVP pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau nei prognozuota – 4,2 proc. Tačiau analitikų nuomone tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose – pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes, kurios siekė daugiausiai 3,5 proc.

Nors per vienerius metus Lietuvoje darbuotojų turinčių įmonių skaičius pagausėjo nuo 89,1 iki 94,1 tūkst., o dirbančiųjų – nuo 1279,9 iki 1297,7 tūkst., darbdavių įsiskolinimai „Sodrai“ susitraukė 5,8 proc. Vienam darbdaviui tenkanti skola (DIX*) per metus smuko 10,8 proc. – nuo 2379 Lt iki 2123 Lt. Daugiausia įsiskolinimai tirpo dėl susitraukusio „Sodros“ skolininkų (ypač stambiųjų) skaičiaus.

Progresinių darbo mokesčių įvedimas gali pakoreguoti biudžeto pajamas, teigia Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas. Tai, pasak specialisto, mažins pasitikėjimą finansų rinkose bei didins valstybės skolą. Turint omenyje, kad aukštesnes pajamas ganantys (per 3,5 tūkst. litų) Lietuvoje yra tik apie 3,7 proc., prograsiniai mokesčiai sukels daugiau rūpesčių nei duos naudos.

Įmonių grupei „Hanner“ paskelbus, kad būstinę perkelia į Estiją dėl permainingos mokestinės aplinkos Lietuvoje, buvo prisiminti kiti panašūs atvejai. Nuo praėjusių metų tiesioginės šalies investicijos čia išaugo 276 kartus. Apie planus įmonių grupės „Hanner“ centrą iškelti iš Lietuvos bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Avulis paskelbė liepą. Anot jo, priimti tokį sprendimą paskatino palankesni Estijos įstatymai ir stabili mokestinė aplinka.

Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams. Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime? Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą.

Politikai ir ekonomistai vis garsiau kalba apie antrą krizės bangą, kuri esą jau ritasi per Lietuvą. Kaip naujus krizės ženklus jie nurodo ne tik mažėjančią šalies prekių eksporto apimtį, lėtėjantį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, bet ir tai, kad užsienyje dirbantys mūsų tautiečiai savo pinigus sparčiai pumpuoja iš Lietuvos. Trūksta šalį maitinusi bambagyslė Įžvalgesni ekonomikos ekspertai šiuo metu atkreipia dėmesį į nerimą keliančią Lietuvos banko ataskaitą.

Artėjantys pakartotiniai Parlamento rinkimai Graikijoje ir vėl atnaujino kalbas apie galimą šalies bankrotą ir išstojimą iš euro zonos. Ekonomistai prognozuoja, kad net ištikus šiam scenarijui Lietuvos ekonomikos variklis – eksportas skaudžių pasekmių nepajustų. Viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių – Vokietija, į kurią eksportuojame 12 proc. produkcijos, yra pagrindinė Graikijos skolintoja. Pastarosios bankroto atveju Vokietijos bankų skolinti milijonai būtų prarasti.