„BVP augimo tempas yra tik nežymiai vangesnis nei pirmąjį pusmetį. BVP plėtros rezultatai nenustebino, euro zonos kontekste Lietuva vis dar išlieka dinamiška ekonomika, kurios augimą stipriai palaiko vidaus paklausa“, – komentare teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Anot jos, priešingai nei brandžiose euro zonos valstybėse, Lietuvoje vartotojų lūkesčiai išlieka aukšti. Tokį optimizmą palaiko vangi infliacija ir vis dar sparčiai kylantys atlyginimai.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, jog vis dėlto trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika pateikė šiokių tokių siurprizų – tiek teigiamų, tiek ir neigiamų.
„Pozityviai nustebino eksportuojančių sektorių – pramonės ir transporto – rezultatai, sparčią plėtrą išlaikė statybų ir NT sektoriai. Tačiau neigiamą staigmeną pateikė mažmeninės prekybos sektorius, kuriame fiksuojamas gana ryškus apsukų sulėtėjimas“, – komentare sakė analitikas.
Jis pastebi, kad šalies pramonė, generuojanti 75 proc. visų eksporto apimčių, pasiekė solidų 5,5 proc. gamybos augimą. Be to, iš visų ES valstybių Lietuva buvo lyderė pagal eksporto prognozių dinamiką – prognozes pablogino visi ES gamintojai, tuo metu Lietuvos įmonės jas apkarpė mažiausiai.
Vis dėlto, anot LLRI ekspertės, svarbioms Lietuvai eksporto rinkų ekonomikoms lėtėjant, o kai kur esant net ir recesijos ženklų, Lietuvos eksportas lėtėja.
„Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas vasarą išsikvėpė: Lietuvoje pagamintos produkcijos, išskyrus mineralinius produktus, rugpjūtį eksportuota tik 0,4 proc. daugiau nei prieš metus“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas taip pat mano, kad po aktyvaus pirmojo pusmečio prekių eksportas pastaraisiais mėnesiais praktiškai nustojo augti.
„Paskutinį kartą toks lėtas eksporto augimas buvo stebėtas tik 2016 metais, kai Lietuvos eksportuotojai pradėjo atsigauti po Rusijos įvesto embargo. Šis sulėtėjimas, didesniu ar mažesniu mastu, apima bene visas prekių grupes“, – pranešime sakė jis.
LB analitikas sako, jog dabartinės ūkio raidos tendencijos kitų metų ūkio plėtrą verčia vertinti nuosaikiau nei šiųmetę.
„Lėtėjantis pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimo tempas ir neapibrėžtumas dėl tolesnės tarptautinės prekybos politikos mažina įmonių paskatas investuoti į tolesnę plėtrą. Tai itin smarkiai veikia investicijas į gamybos priemones – jos šiais metais auga bene dvigubai lėčiau nei 2018 metais“, – teigia D. Imbrasas.
Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas šiemet sieks 3,7, o 2020 metais – tik 2,5 proc.
„Ekonomikos augimą turėtų slopinti blėstantis namų ūkių pajamų augimas ir dėl ne taip sparčiai gausėsiančių ES paramos srautų nuosaikiau augsiančios investicijos“, – mano LB analitikas.
