akių ligos

Sprendimas apsilankyti pas akių gydytoją po kelis mėnesius trukusių galvos skausmų ir migrenos išgelbėjo vyrą nuo apakimo. Anglijoje gyvenantis Sergejus Stepanovas vieną dieną pakeliui į darbą nuėjo pas akių gydytoją, nes jam vis stiprėjo galvos skausmai. Jis paaiškino: „Turiu prisipažinti, kad jau seniai nesitikrinau akių. Greitai supratau, kad dėl šios svarbios sveikatos patikros aplaidumo kilo rimtas pavojus mano regėjimui.

Glaukoma – nepagydoma liga, pažeidžianti akies regos nervą, kuria sergančiųjų skaičius visoje planetoje iki 2040-ųjų turėtų siekti 111,8 mln. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ši liga yra pagrindinė negrįžtamo aklumo priežastis: šiuo metu apie 5,2 milijono sergančių žmonių visam gyvenimui yra netekę regėjimo. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių ligų centro gydytoja oftalmologė dr.

„Mano akys pavargo“ – girdėta frazė, tiesa? Nors akių nuovargis ir sausumas lydi daugybės žmonių kasdienybę ir gali atrodyti normalus, dėmesio nevertas pojūtis, išties akyse ėmus jausti nemalonius simptomus vertėtų sunerimti ir kuo skubiau imtis priemonių.

Turbūt jau ne kartą esate susidūrę su nemaloniu pojūčiu akyse – svetimkūnio nematyti, bet neapleidžia jausmas, kad jose kažkas yra, tarsi būtų pribirę smėlio. Pasirodo, kad tai pakankamai dažnas nemalonumas, kurį per gyvenimą anksčiau ar vėliau patiria dauguma.

Ne paslaptis, kad iš visų akių ligų daugiausia nerimo kelia tos, kurios bėgant laikui gali tapti aklumo priežastimi. Glaukoma, katarakta – šias ligas, jų simptomus ir padarinius žino daugelis, tačiau apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją yra girdėjęs retas. Vis dėlto gydytoja oftalmologė Eglė Skarupskienė teigia, jog remiantis naujausių tyrimų duomenimis, būtent ši liga dažniausiai lemia apakimą.

„Vasarą pastebėjau, kad ėmiau prasčiau matyti viena akimi. Nuėjusi pas gydytoją nustebau, kai man pradėjo įtarti keratokonuso ligą. Apie ją nebuvau nieko girdėjusi, o pasirodo, kad ja serga vis daugiau žmonių. Norėčiau įspėti žmones, kad nenumotų ranka į prastėjantį regėjimą ir pasitikrintų savo akis laiku“,  – rašo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Laima.

Susiliejęs vaizdas, sunkiai atpažįstami veidai ir nuolatinis diskomfortas dėl prasto regėjimo itin dažnas reiškinys, kankinantis didelę visuomenės dalį. Akiniai ir kontaktiniai lęšiai yra puikus sprendimo būdas, tačiau šios regos korekcijos priemonės turi savų minusų, kurie kelia papildomų problemų bei apsunkina kasdienybę. Dar viena išeitis – regos korekcija lazeriu, kuri šiandien jau yra atliekama ne tik privačiose, bet ir vienoje iš valstybinių ligoninių. Laidos „Sveikata.

Rūkymas seniai buvo priežastis, sukelianti širdies ligas bei plaučių vėžį, tačiau mažai kas susimąsto, kad rūkymas gali daryti įtaką ir regėjimui. Ekspertai įspėja apie rimtas akių ligas, kurios gali išsivystyti dėl rūkymo ir dalijasi patarimais, kaip mesti žalingą įprotį. Vienoje cigaretėje yra daugiau nei 7 tūkstančiai toksiškų cheminių medžiagų, sukeliančių oksidacinį stresą ir darančių žalą akies tinklainei.

Refrakcijos sutrikimai – itin dažna problema. 2020 metų Higienos instituto duomenimis, trumparegystės diagnozė patvirtinta daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Ne paslaptis, jog su šiuo sutrikimu susidūrę žmonės yra linkę susitaikyti ir prie jo priprasti. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, ar tikrai visą likusį gyvenimą turime nešioti akinius.

Rūkymas gana dažnai yra pateikiamas, kaip įprotis, sukeliantis kvėpavimo takų sistemos ligas. Tačiau ar žinojote, kad šis žalingas įprotis gali kenkti ir jūsų akims? Amžinė geltonosios dėmės degeneracija tampa dažniausia aklumo priežastimi pasaulyje. Laida „Sveikata.lt“ kviečia susipažinti su šios ligos eiga bei gydymu. Pagal statistiką, amžine geltonosios dėmės degeneracija dažniau serga moterys. Tačiau taip pat liga gali stipriau paveikti tuos žmones, kurių akių spalva yra šviesesnė.

Ar žinojote, kad rūkymas gali lemti ne tik kvėpavimo sistemos susirgimus, bet ir akių ligas? Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką šis žalingas įprotis padidina net du kartus. Klastinga diagnozė pacientui grasina aklumu, o gydymas, deja, gali tik sulėtinti ligos progresą. Sekmadienį laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie šią ligą iššaukiančius veiksnius bei galimą prevenciją. Dauguma žmonių bijo glaukomos ar kataraktos. Tačiau apie amžinę geltonosios dėmės generaciją nėra girdėję.

Ar negalite pakęsti, kai į jūsų akį įkrenta blakstiena? Na, į jūsų akis gali patekti kai kas daug baisesnio. Susipažinkite su Loa loa (išvertus iš lotynų kalbos – „kirmėlė kirmėlė“), dar vadinama akių kirmėle. Ši parazitinė apvalioji kirmėlė gyvena centrinėje ir vakarų Afrikoje, daugiausia atogrąžų miškuose. Loa loa sukelia infekciją, vadinamą lojaze. Vietose, kur rizika užsikrėsti šia parazitine liga yra didelė, gyvena apie 14,4 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei 40 proc. yra sirgę lojaze.

Egzistuoja daugybė akių ligų. Kai kurios iš jų yra įgimtos, kitos – įgytos. Tarp pastarųjų dažniausiai pasitaiko glaukoma, katarakta, trumparegystė ir toliaregystė, astigmatizmas, vyresniame amžiuje – amžinė geltonosios dėmės degeneracija bei ypač šaltuoju metų laikotarpiu pasireiškiantis akių sausumas.  Apie visas šias akių ligas, jų simptomus bei būdus, kaip pagerinti regėjimą, pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja oftalmologė Gintautė Gulbinienė.

Gyvenant skaitmeniniame amžiuje, vargu ar rastume žmogų, nesinaudojantį kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu. Šiandien šie įrenginiai lydi mus visur: nuo miegamojo iki darbo vietos. Ir nors šios skaitmeninės technologijos stipriai pakeitė mūsų gyvenimo būdą, anot specialistų, dėl jų smarkiai kinta ir akių sveikata.

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. kone 5 milijardai pasaulio gyventojų bus trumparegiai, o beveik 1 mlrd. iš jų šis sutrikimas pasireikš sunkia forma. Gydytojų teigimu, masinis trumparegystės plitimas net gali būti vadinamas epidemija ir mūsų šalis nėra išimtis. Kodėl taip sparčiai blogėja regėjimas, teiraujamės VUL Santaros klinikų gydytojos oftalmologės Rasos Sirtautienės.

Vilnietis Jonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) ne juokais pasipiktino sužinojęs, kad jam reikalingos akių gydytojo konsultacijos laukti reikės net du mėnesius. Nieko guodžiančio jis neišgirdo ir pasiūlius susimokėti už paslaugą. Poliklinika gi sako nieko negalinti pakeisti – toks yra apmokėjimas, o ir senėjant visuomenei ima trūkti gydytojų.  „Vilniuje staiga apako tūkstančiai žmonių. Kur žiūri Veryga? RIMTAI.

Akių ligų klinikoje „Naujas regėjimas“ Vilniuje oftalmologą chirurgą pakeitė robotas. Atlikdamas lazerinę regėjimo korekciją gydytojas nebenaudoja mikroskopo. Dirbtinis intelektas ir 3D vaizdas šių laikų klinikoje – apie tai paprašėme papasakoti klinikos vadovą Olegą Kovriguine.

Nauja 2019 m. lazerinės regėjimo korekcijos 3D technologija taikoma Vilniaus akių ligų klinikoje „Naujas regėjimas“. Neįtikėtini lazerinės regėjimo korekcijos rezultatai. Plačiau pasakoja klinikos vadovas Olegas Kovriguine. Pacientai į mus kreipiasi tikėdamiesi puikių rezultatų. Nemažai jų atvyksta iš Latvijos, Estijos ir Norvegijos, iš tų šalių, kur oftalmologija yra toli pažengusi.

Naujausias 2019 m. 3D lazeris akių ligų klinikoje „Naujas regėjimas“ Vilniuje: trys pliusai ir nė vieno minuso. Plačiau paprašėme pakomentuoti klinikos „Naujas regėjimas“ vadovo Olego Kovriguine. Visi mūsų pacientai domisi naujuoju 3D lazeriu. Kadangi iš visų Baltijos šalių jį turi tik mūsų akių klinika, sulaukiame daug skirtingų šalių pacientų ir gydytojų klausimų.

Neįtikėtina – oftalmologas chirurgas nebenaudoja mikroskopo! Plačiau apie tai pasakoja klinikos „Naujas regėjimas“ vadovas Olegas Kovriguine. Mūsų klinikoje lazerinės regėjimo korekcijos procedūros atliekamos jau 20 metų. Per šį laiką bendras pacientų skaičius viršijo vieną milijoną. Pati lazerinė regos korekcija pradėta taikyti prieš daugiau kaip 50 metų, taigi į akių kliniką „Naujas regėjimas“ jau kreipiasi mūsų buvusių pacientų vaikai ir anūkai.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Akių uždegimas, sudirgimas, ašarojimas ar kitas nemalonus pojūtis gali būti akių ligos ženklas. Tačiau tereikia skirti daugiau dėmesio akims ir visi šie nemalonūs pojūčiai gali pranykti, įsitikinusi žolininkė Nijolė Degutienė. Regėjimą pagerinti gali net subalansuota mityba. „Kaip visada, įvairus maistas duoda didelę naudą.

Amerikos mokslininkai dirbantys ausų ir akių ligų srityje praktiškai įrodė, kad išmaniųjų telefonų „Apple iPhone 4S“ ir „iPhone 5“ kameros gali būti naudojamos akių diagnostikai atlikti. Išsamus metodikos aprašymas buvo publikuotas „Journal of Ophthalmology“. Su papildomomis komercinėmis mobiliųjų programomis galima nustatyti kamerą, valdyti fokusavimą ir išlaikymą tiek, kiek būtina. Blyksnio intensyvumas reguliuojamas siekiant sukurti aukštos kokybės akies tinklainės nuotraukas.

Anksčiau vaikų akis labiausiai gadindavo ilgas televizoriaus žiūrėjimas. Dabar prie to prisidėjo ir kompiuteris. Apie tai, kas dar kenkia vaikų akims ir ką daryti tėvams, kad vaikų regėjimo kokybė būtų išsaugota, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė, medicinos daktarė Dalia Krivaitienė.

„Saugok kaip savo akį“, – moko liaudies išmintis. Išties vargu ar kokį kitą organą saugome labiau nei akis. Tiesa, labiausiai bandome išvengti fizinių traumų ir sužeidimų, todėl neretai pamirštame apie akių sveikatą. Akių ligos – iš niekur? Akimis įsisaviname 70 proc. informacijos apie mus supantį pasaulį. Deja, akys – tai pati pažeidžiamiausia žmogaus kūno vieta.

Paskutinė rugsėjo savaitė visame pasaulyje skiriama grėsmingos akių ligos – amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) – prevencijai. Minint šią savaitę, gydytojai įspėja: AGDD pripažįstama dažniausiai vyresnio amžiaus gyventojų regėjimą pasiglemžiančia akių liga. Vyresnio amžiaus šviesiaakiai turėtų atkreipti dėmesį, kad jie turi labiau rūpintis savo akių sveikata, nes būtent šviesią rainelės spalvą nulemiantys genetiniai veiksniai ženkliai padidina riziką susirgti AGDD.

Klinika „Novoye zreniye“ Europoje žinoma kaip nepriekaištingą reputaciją turinti gydymo įstaiga, prieinamomis kainomis teikianti oftalmologinę pagalbą. Daugiau kaip šešiolika metų klinikos „Novoye zreniye“ gydytojai sėkmingai padeda pacientams džiaugtis puikiu regėjimu, taip pagerinant jų gyvenimo kokybę.

Amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) susirgę ligoniai kasmet papildo neregių gretas. Maždaug 400 žmonių regėjimą galima būtų išsaugoti, bet sveikatos valdininkai vis tvirtino, kad valstybei tai per brangu. Tik įsikišus Seimo Sveikatos reikalų komitetui, ligoniams pagaliau atsirado viltis. Po mitingo - pažadai Rugsėjo 20-ąją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) su raiščiais ant akių susirinkę pacientai maldavo surasti galimybių centralizuotai pirkti regėjimą išsaugantį vaistą.

Iš visų juslių baisiausia netekti būtų regėjimo – taip teigia 97 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu tik nepilni 2 proc. apklaustųjų labiausiai netekti bijo klausos, o lytėjimo, uoslės ar skonio – šiek tiek daugiau nei 1 proc. Nepaisant regėjimo svarbos, net 85 proc.