Apie visas šias akių ligas, jų simptomus bei būdus, kaip pagerinti regėjimą, pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja oftalmologė Gintautė Gulbinienė.
Trumpai apie dažniausiai pasitaikančias akių ligas
Prieš pradedant kalbėti apie įvardintų akių ligų simptomus ir žingsnius, kaip laiku pastebėti pavojų, trumpai apžvelgsime kiekvieną ligą – kuo ji pasižymi.
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – vyresnių pacientų liga, negrįžtama pablogėjusio regėjimo priežastis, dėl kurios pažeidžiama akies tinklainės geltonoji dėmė, atsakinga už centrinį matymą. Iki šiol šios ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau nustatyta, kad jos atsiradimui įtaką daro amžius, paveldėjimas, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, saulės spinduliai ir netinkama mityba.
Akių sausumas – tai negalavimas, atsirandantis sutrikus ašarų gamybai ir padidėjus jų išgaravimui. Išsausėjus akims rytais sunku atsimerkti, jaučiamas skausmas mirksint, akys bijo šviesos, mato tai geriau, tai blogiau. Taip pat akių išsausėjimą rodo ir niežėjimas, nuolatinis pavargusių akių jausmas, sunkūs vokai.
Šį negalavimą gali lemti tiek išoriniai veiksniai, tiek vidinės organizmo priežastys. Pastarosios gali būti kontraceptinių tablečių vartojimas, slogos, kosulio ar širdies vaistai. Taip pat akių išsausėjimą lemia vyresnis amžius, lėtinės ligos, neseniai atliktos akių operacijos. Išorinės sausų akių priežastys dažniausiai yra šaltis, dargana ir vėjas, o patalpose ir automobiliuose – šildymo prietaisų išsausintas oras.
Glaukoma – akių liga, kuomet akies viduje padidėja spaudimas, siaurėja akiplotis, ima atrofuotis regos nervas ir silpnėja regėjimas. Laikui bėgant slėgis, esantis akyje, gali sunaikinti regos nervo audinį – to pasekmės yra labai prasta rega arba netgi aklumas, tačiau jeigu glaukoma pastebima ankstyvojoje stadijoje, šių padarinių galima išvengti.
Katarakta – esant šiai ligai dienos metu atsiranda pojūtis, lyg būtų žiūrima pro rūko debesis, o tamsiuoju paros metu regėjimas itin pablogėja, atsiranda didelis akių jautrumas ryškiai šviesai arba dvejinimasis akyse.
Astigmatizmas – tai dar viena dažna akių liga, kuriai esant spinduliai, praėję akies optinę sistemą, susikerta ne viename – kaip įprasta, o dviejuose židiniuose, dėl ko tinklainėje susidaro neryškus vaizdas.
Trumparegystė – akių liga, kuriai esant žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę.
Toliaregystė – atvirkščiai trumparegystei pasireiškia, kuomet matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus blogiau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Pasak gydytojos, itin suprastėjęs regėjimas – tai tik vienas iš keleto simptomų, kuriais pasireiškia akių ligos. „Pavyzdžiui, glaukomos ir amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atvejais, atsiradus regos pakitimams ligos jau būna toli ir negrįžtamai pažengusios. Dėl tokių pasekmių vertėtų neignoruoti bet kokio akies diskomforto: padidėjusio ašarojimo, akies paraudimo, perštėjimo, sausumo jausmo ir kito diskomforto. Pajutus šiuos simptomus svarbu nedelsti kreiptis konsultacijai pas akių gydytoją, nes dažnai net ir nežymūs sutrikimai slepia dideles akių sveikatos problemas“, – atkreipia dėmesį Kauno „Kardiolitos klinikų“ oftalmologė Gintautė Gulbinienė.
Kas gresia ignoruojant simptomus?
Ignoruojant akių ligų simptomus ir delsiant kreiptis į akių gydytoją, didėja tikimybė atsirasti negrįžtamiems regėjimo sutrikimams, kurie itin pablogina kasdienę gyvenimo kokybę, trukdo atlikti įprastus kasdienius veiksmus.
„Delsus pernelyg ilgai, akių ligos tampa sunkiau ir ilgiau gydomos, reikalaujančios sudėtingesnių diagnostinių procedūrų ir gydomųjų manipuliacijų, o finale – su prastais regėjimo funkcijų rezultatais“, – sako specialistė ir priduria, kad šiandien akių ligomis sergančių pacientų vis daugėja, o viso to priežastys – besikeičianti gyvenimo kokybė bei pagerėjusi ligų diagnostika.
„Kaip svarbų faktorių, turintį tiesioginį poveikį mūsų kasdienei savijautai, paminėčiau mėlynos šviesos spinduliuotę, kurios didelę dalį gauname iš elektroninių prietaisų – kompiuterių monitorių, televizorių, elektroninių skaitytuvų, išmaniųjų telefonų“, – tikina oftalmologė.
Mėlyna dirbtinė šviesa – vienas iš labiausiai neigiamą įtaką darančių veiksnių?
Gydytojos teigimu, mėlyna dirbtinė šviesa, skleidžiama elektroninių prietaisų, yra ne tik viena iš sutrikusio miego ciklo, galvos skausmo priežasčių, bet ir akių ligų veiksnių. Mėlynos šviesos spinduliai yra lengviau išsiskaidę nei kitų spalvų spinduliai, akys jų taip lengvai nesufokusuoja ir tai labai vargina akis bei prisideda prie jų įsitempimo. Elektronikos prietaisų sukeltas akių skausmas gali paveikti mokymąsi ir produktyvumą darbe, o ilgalaikis tokios šviesos poveikis gali prisidėti prie suprastėjusio regėjimo vyresniame amžiuje.
Vis dėlto šiandien, gyvendami technologijų pasaulyje, elektroninių prietaisų neišvengsime, tačiau gydytoja pažymi, kad tam tikrais savo įpročiais galime sumažinti mėlynos šviesos poveikį mūsų akims.
„Mažiausiai vieną valandą prieš miegą rekomenduojama nenaudoti elektroninių prietaisų, o jei jais naudojatės tamsoje, patartina sumažinti jų ryškumą, taip pat pasinaudoti ekrano filtrais, suteikiančiais monitoriui šiltesnę – raudoną arba oranžinę šviesas ir taip blokuojančiais nemažą dalį mėlynos šviesos spinduliuotės.
Dirbant prie kompiuterio negalima pamiršti ir akių mankštos „20-20-20-20“: po 20 naudojimosi kompiuteriu minučių padaryti 20 sekundžių pertraukėlę, nukreipti žvilgsnį maždaug 20 žingsnių į tolį ir sumirksėti 20 kartų – tokiu būdu akys nebus tokios įsitempusios ir sausos. Be to, galima naudotis darbui kompiuteriu skirtais akiniais, kurie blokuoja mėlyną šviesą“, – patarimais dalinasi gydytoja ir įvardina, kad akių ligų susirgimo riziką mažina ir šie veiksniai:
- sveikas gyvenimo būdas;
- pilnavertė mityba ir vitamino D vartojimas;
- judėjimas, buvimas gryname ore ir natūralioje dienos šviesoje iki 2 valandų kasdien (ypač vaikams);
- vaikams iki 12 metų ribotas naudojimasis išmaniaisiais telefonais (mažas telefono ekranas ir trumpos rankos – didelė apkrova akims);
- darbo su skaitmeniniais prietaisais ribojimas;
- profilaktinis regėjimo patikrinimas su akių spaudimo matavimu ne rečiau kaip kas 24 mėn.;
- pajutus nerimą keliančius akių simptomus, laiku kreiptis į oftalmologą konsultacijai.
