Ši parazitinė apvalioji kirmėlė gyvena centrinėje ir vakarų Afrikoje, daugiausia atogrąžų miškuose. Loa loa sukelia infekciją, vadinamą lojaze. Vietose, kur rizika užsikrėsti šia parazitine liga yra didelė, gyvena apie 14,4 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei 40 proc. yra sirgę lojaze. Dar 15,2 mln. žmonių gyvena regionuose, kur rizika užsikrėsti yra kiek mažesnė, tačiau 20–40 proc. tų vietovių gyventojų taip pat yra susidūrę su šia liga.
Daugelis žmonių, sergančių lojaze, nejaučia jokių simptomų. Tačiau jeigu jie atsiranda, tai dažniausiai būna niežėjimas bei rankų, kojų ir sąnarių patinimas. Tiesa, yra vienas ypač nemalonus šią infekciją išduodantis simptomas, nuo kurio ir kilo „akių kirmėlės“ pavadinimas. Loa loa gali nukeliauti į akis, ir jose kelti skausmą, niežėjimą bei jautrumą šviesai. Į akį nukeliavusios kirmėlės yra aiškiai matomos, ir ten jos išbūna nuo kelių valandų iki savaitės. Laimei, nors kartais ir gali skaudėti, parazitas regėjimui nepakenkia. Negana to, kad jos juda akyse, kai kurie šaltiniai teigia, kad yra buvę atvejų, kai jos buvo pastebėtos varpose ir speneliuose.
Pagrindinis platintojas – musės
Žmogus yra galutinis Loa loa šeimininkas, o tai reiškia, kad mūsų kūnuose jos gali tik subręsti. Patekusios į organizmą, jos „įsitaiso“ tarp jungiamojo audinio sluoksnių, ir ten gali išgyventi iki 17 metų. Jų tarpinis šeimininkas yra sparvinės chrysops genties musės, dar žinomos kaip akliai. Šie vabzdžiai paprastai įkanda dienos metu ir yra viliojami žmogaus kvapo ir degančios medienos dūmų.
C. silacea ir C. dimidiate yra du pagrindiniai lozajės kaltininkai, kurie minta žmonių krauju, ir per įkandimą perneša akių kirmėles žmonėms. Įkandus Loa loa nešiojančiai musei, pro žaizdą į organizmą patenka parazito lervos. Jos išsivysto ir galutinai užauga per penkis mėnesius. Patelės gali užaugti iki 7 cm ilgio ir 0, 5 mm storio, o patinėliai pasiekia 3, 4 cm ilgį ir 0, 43 mm storį.
Liga pagydoma vaistais
Patelės kasdien gali išskirti tūkstančius mikrofilarijų – iki galo neišsivysčiusių kirmėlių. Šios mažos kirmėlės dažniausiai yra randamos plaučiuose, tačiau taip yra aptinkamos šlapime ir stuburo smegenų skystyje. Jos į kraują patenka tarp 10 val. ir 14 val., todėl tai yra geriausias paros laikas paimti kraujo mėginiui, infekcijos diagnozei.
Kai musė įkanda lozaje sergančiam žmogui, mikrofilarijos patenka į vabzdžio organizmą. Taip tęsiasi nykus parazito gyvenimo ciklas, leidžiantis jam būti pernešamam. Mikrofilarijos per vabzdžio skrandį nukeliauja į jo krūtinės raumenis, kur per 12 dienų išsivysto į lervas, pasirengusias užkrėsti naują auką. Šioje ciklo stadijoje jos nukeliauja į musės straubliuką, pro kurį patenka į žmogaus organizmą.
Kirmėlių pašalinimas chirurginiu būdu gali padėti gydyti simptomus tam tikroje kūno vietoje, ypač jeigu parazitas apsigyvena akyje. Deja, operacija ligos neišgydys.
Laimei, lojazė gali būti išgydoma antiparazitiniais vaistais. Jie nužudo tiek mikrofiliarijas, tiek jau suaugusias Loa loa kirmėles. Dažniausiai gydymui naudojamas vaistas – dietilikarbamazinas.
