akcijos

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

JAV investicijų bendrovė „Blackstone“ iš „Nordea“ įsigijo dar 11,6 proc. „Luminor“ banką ir jo grupės įmones valdančio „Luminor Holding“ akcijų.  Po šio sandorio, kurio vertė neskelbiama, „Blackstone“ priklauso 80 proc. „Luminor Holding“ akcijų, pranešė „Luminor“. Likusį beveik 20 proc.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 107,9 mln. eurų grynojo pelno, arba 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pelnas siekė 63,4 mln. eurų. Grupės pajamos siekė 1,733 mlrd. eurų ir buvo 2,3 karto didesnės nei pernai tuo pačiu metu, kai gauta 738,1 mln.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ anuliavo dalį jos supirktų akcijų ir sumažino įstatinį kapitalą 42,311 mln. eurų iki 1,616 mlrd. eurų.  Įstatinio kapitalo mažinimo metu buvo anuliuota 1,9 mln. vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 22,33 euro, bendras akcijų skaičius sumažėjo iki 72,4 mln. vienetų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Po įstatinio kapitalo mažinimo laisvoje apyvartoje esančių akcijų dalis sumažėjo nuo 26,9 proc.

Investuotojams vertinant su didele infliacija kovojančios JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimą dar gerokai padidinti bazinę palūkanų normą ir naujausius įmonių skelbiamus veiklos rezultatus, pagrindiniai Europos akcijų indeksai ketvirtadienio prekybos sesijos pradžioje patraukė aukštyn. Londono FTSE 100 paaugo 0,3 proc., Frankfurto DAX – 0,4 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 0,5 procento.

Investuotojams laukiant Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimų – o rinkose vyrauja nuomonė, kad JAV centrinis bankas vėl smarkiai padidins bazinę palūkanų normą, siekdamas pažaboti į aukščiausius per kelis dešimtmečius lygius pakilusią infliaciją, – dauguma pagrindinių Europos akcijų indeksų trečiadienio prekybos sesiją pradėjo lėtu augimu. Londono indeksas FTSE 100 sesijos pradžioje paaugo 0,5 proc., o Frankfurto DAX – 0,4 procento.

Rusija antradienį paskelbė apie tolesnius žingsnius perimant užsienio valdomas energijos projektų akcijas ir sakė, kad išpirks vieno Arkties naftos telkinio akcijas, dabar priklausančias prancūzų ir norvegų kompanijoms. Rusijos vyriausybė sakė pritarusi pasiūlymui šalies naftos kompanijai „Zarubežneft“ išpirkti prancūzų „TotalEnergies“ ir norvegų „Equinor“ akcijas projekte „Charjaga“. Tuo būdu „Zarubežneft“ turės 90 proc. projekto akcijų; likusios priklauso kitai rusų kompanijai.

Europos akcijų indeksai antradienio prekybos sesiją pradėjo be aiškios krypties, nes investuotojai, laukiantys Federalinio rezervo sistemos (FRS) sprendimų – o JAV centrinis bankas, kaip manoma, trečiadienį vėl gerokai padidins bazinę palūkanų normą, – tebėra linkę vengti rizikos.   Londono indeksas FTSE 100 sesijos pradžioje paūgėjo 0,3 proc., tačiau Frankfurto DAX sumenko 0,3 proc., o Paryžiaus CAC 40 – taip pat 0,3 procento.

Kinijos nekilnojamojo turto (NT) vystytojų akcijos pirmadienį pabrango, kai šalies premjeras Li Keqiangas (Li Kečiangas) pažadėjo paremti įmones ir per ministrų kabineto posėdį užsiminė apie galimą finansavimą valstybės lėšomis. Dėl pandemijos sukelto ekonominio neapibrėžtumo vyriausybei sumažinus finansavimo šaltinius ir paklausai atvėsus, įsiskolinusios NT vystytojos patiria vis didesnį spaudimą.

  Investuotojams laukiant dar vieno reikšmingo JAV palūkanų normų padidinimo ir naujausių didžiųjų įmonių veiklos ataskaitų, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienio prekybos sesijos pradžioje lėtai patraukė žemyn. Londono indeksas FTSE 100 sesijos pradžioje sumenko 0,3 proc., Frankfurto DAX – 0,4 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 0,2 procento.

Pagrindiniai Europos akcijų indeksai penktadienį atsitiesė, tačiau euras patiria spaudimą, naujausiam tyrimui parodžius, kad euro zona gali būti priartėjusi prie recesijos slenksčio, nes krenta paklausa ir kyla kainos. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas labiau negu tikėtasi padidinti palūkanų normas neužtikrino ilgesnio palaikymo euro kursui, nes politinis sąmyšis Italijoje temdo bendros valiutos perspektyvas. Vis dėlto Londono indeksas FTSE 100 nuo sesijos pradžios paaugo 0,5 proc.

Europos Sąjungai (ES) imantis atsargumo priemonių dėl sumažėjusio rusiškų dujų tiekimo, pagrindiniai Europos akcijų indeksai, kaip ir euro kursas, trečiadienį smunka. Rinkos daug dėmesio skiria ne tik dujų klausimui – itin laukiama ketvirtadienį įvyksiančio Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžio. Europos turto kainos trečiadienį patraukė žemyn, nors Azijos rinkose vyravo augimo nuotaikos, o Volstritas antradienį fiksavo nemažą pakilimą.

Investuotojams sutelkus dėmesį į Europos Centrinį Banką (ECB), kuris šią savaitę pagaliau padidins palūkanų normas euro zonoje, kad pažabotų sparčiai kylančią infliaciją, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienio prekybos sesiją pradėjo su pliuso ženklu. Frankfurto indeksas DAX sesijos pradžioje paaugo 0,5 proc., kaip ir Paryžiaus CAC 40. Londono FTSE 100 paūgėjo 0,8 procento. ECB ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį padidins savo palūkanų normas.

Siaučiant didžiulei infliacijai, pirkėjai vis labiau nusivilia akcijomis ir nuolaidomis. Žmonės jaučiais apgaudinėjami – prekybininkai prekes brangina, o vėliau skelbia neva nuolaidas. Dažna prekė su nuolaida esą dabar kainuoja tiek, kiek dar visai neseniai kainavo su didžiuliu antkainiu. Tad kaip neapsigauti? Galima ir išsireikalauti nuolaidą, jei pardavėjai sukčiauja.

Rekordiškai augant kainoms užsienyje daugėja prekybos tinklų, kurie taiko nuolaidas vyresniems žmonėms ar skiria tam tikrą laiką patogesniam jų apsipirkimui. O prekybos tinklai Lietuvoje į šią iniciatyvą žiūri gan skirtingai: vieni nemato prasmės išskirti vyresnio amžiaus pirkėjų, kiti akcijas senjorams taiko jau keletą metų. Praėjusią savaitę Anglijoje vienas prekybos tinklas pradėjo taikyti nuolaidą senjorams: kiekvieną antradienį vyresni nei 60 metų žmonės galės pasinaudoti 10 proc.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis išpirko 80 proc. grupės akcijų iš jas valdžiusių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bei jo šeimos narių įmonių ir tapo vieninteliu grupės akcininku. Mainais už tai G. Balnis V. Matijošaičio šeimai pardavė 20 proc. nekilnojamojo turto valdymo įmonių akcijų paketą. Apie užbaigtą sandorį antradienį pranešė G. Balnis, sandorio vertė neatskleidžiama.

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais daugelis investuotojų stebėjo ilgai nematytą kainų korekciją. Kas ją lėmė ir kaip elgtis raudonuojančių rinkų aplinkoje? Būtų sunku rasti finansinių aktyvų klasę, kuri šiemet nebūtų nukritusi nuo uolos. Atpigo ne tik akcijos, bet ir saugiausi vertybiniai popieriai – valstybių ir įmonių obligacijos. JAV technologinių akcijų indeksas „Nasdaq“ nuo metų pradžios krito 25 proc.

Iki šiol su Kauno „Žalgiriu“ sėkmingai bendradarbiavęs technologijų akceleratorius „Tesonet“ vienija jėgas ir tampa „Žalgirio“ organizacijos akcininku. Legendinis sporto klubas ir „Tesonet“ šiemet taip pat kartu įsteigė sporto technologijų startuolį „Žalgiris Ventures“ bei toliau bendroje veikloje koncentruosis į sporto klubo komercinės veiklos plėtrą, verslo auginimą bei inovacijų kūrimą.

Rusijos oligarchams tenka vienas smūgis po kito, bet kai kurie jų gali susigalvoti kūrybingų būdų neprarasti savo turtų. Neseniai viešai paskelbtuose dokumentuose, kuriuos JK vyriausybė gavo trečiadienį, kalnakasybos kompanija „Nordgold“ atskleidė, kad didžiosios jos akcijų dalies savininkas, milijardierius verslininkas ir galimai turtingiausias Rusijos žmogus Aleksejus Mordašovas paslapčia perleido visas savo „Nordgold“ akcijas, vertas maždaug 1,1 milijardo, savo žmonai Marinai Mordašovai, sie...

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ akcijos nuo kovo 17 dienos bus išbrauktos iš prekybos „First North“ užsienio akcijų prekybos sąrašo, pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža. Pirmadienį birža jau sustabdė prekybą šiomis akcijomis.

„Nasdaq“ Vilniaus birža pranešė, jog nuo pirmadienio sustabdė prekybą Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ akcijomis. Šios akcijos buvo įtrauktos į biržos „First North“ užsienio akcijų prekybos sąrašą.

Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP sekmadienį pranešė, kad parduos beveik 20 proc. turimų „Rosneft“ akcijų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. BP vadovas Bernardas Looney taip pat paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos naftos kompanijos valdybos.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino svarstymai pirmadienį dėl prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybės pripažinimo sukėlė smarkią griūtį Rusijos akcijų rinkoje – pagrindiniai jos indeksai krito 14-17 procentų. Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas smuko beveik 14 proc., JAV doleriais išreikštų likvidžiausių akcijų kainų krepšelio indeksas RTS – beveik 17 proc., o kai kurios likvidžiausios akcijos neteko bemaž ketvirtadalio vertės.

Europos akcijų rinkos pirmadienį smuko, Kremliui pareiškus, kad nėra tvirtų planų surengti JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimą, mėginant išvengti galimos Maskvos invazijos į Ukrainą. Pačios Rusijos akcijų rinkos smuko dviženkliais skaičiais, Ukrainos krizei toliau sparčiai aštrėjant, o Rusijos rublis taip pat patiria spaudimą. „Pasaulyje dominuoja antraštės apie Ukrainą, Rusiją ir Vakarus“, – pažymėjo „ThinkMarkets“ rinkos analitikas Fawadas Razaqzada.

Pirmadienio prekybos sesijos pradžioje smukę Rusijos rublis ir rusų bendrovių akcijos šoktelėjo į viršų po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimų apie Rusijos pasirengimą tęsti dialogą su Vakarais, kuriems pritarė ir prezidentas Vladimiras Putinas. Vos per kelias minutes JAV dolerio kursas Rusijos rublio atžvilgiu Maskvos biržoje nukrito daugiau nei rubliu – nuo ​​kiek daugiau nei 77 rublių už vieną JAV dolerį iki 76 rublių už vieną JAV dolerį.

Valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijas nemokamai gavę ir jas jau pardavę įmonės darbuotojai turėtų grąžinti įmonei po 34,3 cento už kiekvieną akciją. Tokia akcijos vertė nurodoma patikslintame Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinyje. Jį trečiadienį priėmė nagrinėti Šiaulių apygardos teismas. „Vienos akcijos vertė – 0,343 euro“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Rusijos akcijų rinkoje antradienį užfiksuota didžiausia nuo 2020-ųjų pavasario pradžios kainų grūtis, kurią sukėlė paniškas išpardavimas bei ją skatino priverstinis spekuliacinių pozicijų uždarymas, išaugus geopolitinei rizikai dėl agresyvių Rusijos užmačių. Kainų griūtį lydėjo rekordinė prekyba. Maskvos vertybinių popierių biržos pagrindinis indeksas nukrito 6,5 proc. iki 3328,94 punkto, o RTS indeksas – 7,3 proc. iki 1367,45 punkto.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.

Valstybės kontroliuojamos energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ valdybos pirmininkas ir vadovas Darius Maikštėnas už beveik 10,5 tūkst. eurų įsigijo dar 500 bendrovės akcijų. Šiuo metu D. Maikštėnui priklauso 3 tūkst. „Ignitis grupės“ akcijų, sudarančių 0,004 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. D. Maikštėnas 500 bendrovės akcijų gruodžio 29 dieną įsigijo „Nasdaq“ Vilniaus biržoje. Sandoryje už akcijas buvo mokama po 20,9 euro, bendra jo vertė – 10,45 tūkst.

Praėjus kelioms valandoms, kai pardavė dar vieną turimų „Tesla“ akcijų dalį, Elonas Muskas penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ brūkštelėjo svarstąs galimybę atsistatydinti. „Galvoju išeiti iš darbo ir tapti etatiniu nuomonės formuotoju – ką apie tai galvojate?“ – savo 65 milijonų sekėjų tviteryje žaismingai paklausė E. Muskas.  Įrašas sulaukė maždaug 250 tūkst. paspaudimų „patinka“. Be „Tesla“, E. Muskas taip pat vadovauja „SpaceX“, kurią jis įkūrė 2002 metais.

Beveik 50 tūkstančių vartotojų „Instagram“ socialinėje platformoje vienijantis profilis akcija.atrakcija, kasdien dalinasi puikiausiomis nuolaidomis bei būdais, kaip žmonės gali sutaupyti vieną ar kitą sumą pinigų. Išskirtinai tv3.lt naujienų portalo skaitytojams, kas slepiasi už šio žaismingo pavadinimo, sutiko pasidalinti anketos kūrėja vilnietė Renata.

Šiuo metu pasaulinėse biržose akcijų kainos siekia istorines aukštumas. Iš pirmo žvilgsnio daugeliui Lietuvos gyventojų tai atrodytų tolima ir nesvarbu. Tačiau taip nėra – jeigu akcijos staiga atpigtų, išėję į pensiją ir lietuviai gautų mažiau pinigų. Ar norint to išvengti verta pakeisti pensijų kaupimo būdą, kaip tai padarė kai kurie ekonomistai? 1,3 mln. lietuvių kaupia pensiją papildomai. II pakopos pensijų fonduose jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,5 mlrd. eurų.

Rugsėjo slogutis rinkose neužsitęsė − nuo spalio pradžios pagrindinėse rinkose įsivyravo pozityvus investuotojų nusiteikimas. Tiesa, neslūgstant infliacijai, į ją ima reaguoti vis daugiau centrinių bankų, išskyrus ECB, kuris infliaciją toliau laiko pereinamojo laikotarpio reiškiniu.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kuri piktinasi prekybos centrų taikomomis akcijomis, nukreiptomis į pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus. Tuo metu marketingo strategijų ekspertas Linas Šimonis tokias akcijas kritikuoja, o pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, tėvai turi mokėti akcijoms paruošti savo vaikus.

Britų fintech startuolis „Revolut“ per dar vieną investicijų pritraukimo turą surinkęs 800 mln. JAV dolerių, vertę padidino iki 33 mlrd. dolerių ir tapo visų laikų brangiausia technologijų bendrove Jungtinėje Karalystėje, rašo „Financial Times“. Naują finansavimą „Revolut“ pritraukė iš Japonijos „SoftBank Group“ fondo „Vision Fund 2“ ir JAV investicijų kompanijos „Tiger Global Management“. Jį startuolis ketina panaudoti savo paslaugų reklamai ir plėtrai, ypač JAV ir Indijoje, taip pat naujų pro...

Atgimstantis technologijų įmonių akcijų populiarumas pirmadienį kilstelėjo JAV akcijų indeksus, kuriuose gausu technologijų įmonių, į rekordines aukštumas, leisdamas pralenkti pramoninių įmonių indeksus artėjant svarbiausių ekonominių pranešimų paskelbimui ir JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) posėdžiui. Technologijų įmonių turtingas indeksas „Nasdaq Composite“ pirmadienį šoktelėjo 0,7 proc.

Dalis gyventojų išėję apsipirkti grįžta su kur kas pilnesniu krepšiu pirkinių, nei planavo. Specialistai pastebi, kad žmonės pasiduoda impulsyviam pirkimui, ypač jeigu prekėms taikomos nuolaidos. Tačiau vis populiarėjančios ekologijos ir tvarumo idėjos atneš pokyčių. Žmonių nebestebins brangstančios prekės ir jie vis daugiau dėmesio skirs prekių kokybei, o ne kainai.

Kaunietė Vaiva (26 m.) gydytoja pagal pašaukimą, dabar vadinanti save akcijų agente ir „šopaholike“. Apsipirkinėjimas jai vienas didžiausių malonumų ir net maisto parduotuvėse gali praleisti ištisas valandas, o nuolaidų medžioklė tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Vaiva – šviežiai iškepta berniuko mama. Nors Vaiva yra gydytoja, tačiau beprasidedant pandemijai nuo darbo ją atitraukė sūnaus gimimas, dėl kurio nemažai laiko leidžia namuose.

Seimas balsuos dėl Civilinio kodekso pataisų, įpareigosiančių prekybininkus nuo liepos per nuolaidų akcijas prekių kainose nurodyti ankstesnę jų kainą, kuri prieš tai būtų galiojusi ne mažiau kaip 30 dienų. Jei pataisa būtų priimta, pardavėjai privalėtų nurodyti, kokia prekių kaina buvo prieš nuolaidą – reguliaria kaina būtų laikoma mažiausia, taikyta mėnesį ar ilgiau iki nuolaidos. Vyriausybei siūloma leisti nustatyti ir trumpesnį terminą, jei prekės rinkoje bus trumpiau negu 30 dienų.

Daugiau nei 222 tūkstančiai eurų – tiek gauta už UAB „Stotis“, kuri valdo Gargždų autobusų stotį, akcijas. Šis sandoris – tai dar vienas žingsnis naujos rajono centro autobusų stoties link. Visos gautos lėšos bus panaudotos šio pastato statybai, rašoma Klaipėdos rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Tikimasi, kad naujoji stotis duris atvers jau šiemet. Kaina už akcijas viršijo lūkesčius Sprendimą parduoti akcijas Taryba priėmė 2019 metų gegužę.

Iš biržos pasitraukti ketinančiai Rusijos grupės „Polair“ valdomai šaldytuvų gamybos bendrovei „Snaigei“ nepasiaiškinus dėl įmonės akcininkui paskolintų 11 mln. eurų likimo, Investuotojų asociacija svarstys galimybę kreiptis į teismą. Tuo metu Lietuvos bankas pabrėžia, kad spręsdamas dėl „Snaigės“ akcijų išpirkimo kainos įvertins ir Investuotojų asociacijos argumentus. „Neatmetame tokios galimybės.

Rusijos verslininko valdoma Alytaus šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ paskelbė apie ketinimus trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos. Investuotojų asociacija prašo paaiškinti, kur dingo pagrindiniam akcininkui paskolinti 11 mln. eurų ir atitinkamai padidinti delistingavimo kainą, rašoma Investuotojų asociacijos pranešime spaudai.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimą 2024 metais neatlygintinai skirti akcijų pagrindiniams vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai, vertins būsima bendrovės stebėtojų taryba, sako finansų ministrė. Gintarės Skaistės manymu, reikia įvertinti, už ką tokia paskata skiriama ir ar ji nedubliuoja priedų už darbą, mokamų su kintamąja darbo užmokesčio dalimi.

Seimo nariai suabejojo valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimu 2024 metais neatlygintinai išdalyti jos akcijų įmonių vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai.   Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai, penktadienį bendrame posėdyje svarstę šį klausimą, padarė pertrauką. Galimus sprendimus jie aptars neviešuose pasitarimuose, o sprendimą paskelbs kitą savaitę.

Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai penktadienį bendrame posėdyje aiškinsis valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ būsimas akcijų dalybas valdybos nariams ir pagrindinių antrinių įmonių vadovams. Jiems 2024 metais numatyta galimybė išdalyti beveik 9,5 tūkst. akcijų, vertinamų 212,1 tūkst. eurų.   Akcijos neatlygintinai būtų suteiktos, jei bus pasiekti 2020-2023 metų strateginio plano rodikliai.

Jau ne vienerius metus ekonomistai pastebi tendenciją, kad lietuviai investicijai renkasi nekilnojamą turtą (NT). Anot jų, ypač šiuo metu investuoti į būstą apsimoka. Tačiau verta pasidomėti ir kitais investicijų būdais, nes santaupas sudėti į vieną objektą yra pavojinga. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad investicijos priklauso nuo žmogaus pajamų ir galimybių sutaupyti kiekvieną mėnesį. „Žmogus turėtų sutaupyti 10 proc.

Prieš Kalėdas daugėja įvairių gerumą skleidžiančių ir nuotaiką keliančių akcijų. Štai šiauliečiai su pavojinga COVID-19 liga kovojančius medikus nusprendė pavaišinti bulvių plokštainiu. O kauniečiai rūpinasi saugumu ir tam, kad gyventojai liktų namie ir nesiburiuotų mieste, kalėdinis autobusas koncertą jiems atveža tiesiog po langais – į kiemą. Garuoja šviežutėlis bulvių plokštainis.

Kasdieną tūkstančiams žmonių susergant koronavirusu vyriausybės žvilgsnis vis labiau krypsta į prekybos vietas ir ten besigrūdančius pirkėjus. Vyriausybė jau reikalauja prekybininkus naikinti dalį akcijų ir išpardavimų. Tad ar prieš Kalėdas dar galėsime įsigyti prekių pigiau? Iki Kalėdų liko 3 savaitės. Prekybininkai iš kailio neriasi puošdami parduotuves ir viliodami pabėgti nuo koronaviruso sukaustytos Lietuvos nykumos perkant.

Pirmoji energetikos grupės „Ignitis grupė“ diena biržoje, kurios metu įmonės akcijų apyvarta pasiekė beveik 5,7 mln. eurų, yra vienareikšmiškai sėkminga, sako finansų analitikas. Per pirmąją prekybos dieną biržoje už 5,693 mln. eurų parduota daugiau nei 259 tūkst. „Ignitis grupės“ akcijų.