• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus. 

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus. 

REKLAMA

Vokietijos naujienų svetainė „Spiegel“ paskelbė, kad mėnesius augančios vartotojų kainos daro įtaką žmonių elgesiui Vokietijoje: vartotojai vis dažniau renkasi pigesnius prekinius ženklus ir lentynose palieka firminius, žymių prekinių ženklų gaminius.

O Lietuvoje didėjant maisto kainoms pirkėjai vis dažniau priima racionalius sprendimus: į parduotuvę ateina su prekių sąrašu, renkasi pigesnius produktus, seka akcijas.

Parduotuvių atstovai nurodo, kad pirkėjams labai svarbios akcijos, todėl aktyviai stengiamasi, kad kainų didėjimas kuo mažiau paveiktų lietuvius. Jie pasidalina, kad prekių su nuolaidomis pardavimai išauga beveik dvigubai. Tai rodo, kad kainos daro didelę įtaką pirkėjų pasirinkimams Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

Ženkliai pabrango populiariausi produktai 

Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų sausio populiariausių produktų kainos ženkliai pakilo. Pavyzdžiui, sausio mėn. ryžiai kainavo 1,38 euro, liepą pabrango iki 1,61 euro. Manų kruopos kainavo 0,83 euro, dabar – 1,30 euro. Batonas prieš pusmetį kainavo 1,90 euro, dabar – net 2,27 euro. Duona atsiėjo 1,71–1,91 euro, šiuo metu siekia 2 eurus ir 35 centus.

REKLAMA

Kečupas pabrango 30 centų, sviestas – 50 centų, majonezas – 42 centas, varškė – 29 centais, koldūnai – 40 centų, makaronai – 29 centais, o dešrelės – net 1,12 euro.

Tualetinio popieriaus kaina pakilo 42 centais, dantų pastos ir šampūno – 36 centais, sauskelnių – 1,68 euro.

Toks pabrangimas matomas beveik tarp visų populiariausių maisto produktų ir buitinių prekių.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilkienė teigia iš viešai prieinamų domenų matanti, kad smarkiai krenta vartotojų lūkesčiai, mažmeninėje prekyboje jau aiškiai matomas lėtėjimas, mažėja išlaidos paslaugų ir turizmo sektoriuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Tiesa, šie buvo itin suaktyvėję dėl popandeminių atlaisvinimų, atostogų sezono. Mūsų apklausos rodo, kad gyventojai jau tikrai susirūpinę savo finansine padėtimi, planuoja atidėti stambius pirkinius“, – priduria ji.

Pastebima tendencija taupyti

Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė pasidalina, kad pastaruoju metu pastebimas ypač didelis privačios „Rimi“ etiketės produktų pardavimas. Jos teigimu, jų kainos yra žemesnės nei žymiųjų prekinių ženklų, tačiau jie kokybe nenusileidžia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Neretai šie produktai, pavyzdžiui, „Rimi Basic“ ženklo, savo kategorijoje yra ir pigiausi. Pirkėjai tai įvertino ir noriai šiomis prekėmis papildo savo krepšelius.

Bendrai konkrečioje kategorijoje pigiausias prekes padeda atrasti mūsų ženklas „Čia Pigu“ – matome šių prekių pardavimų augimą“, – komentuoja G. Šerėnienė.

Ji neslepia, kad tendencija taupyti yra matoma – pirkėjų krepšeliuose populiarėja pigesni pasirinkimai.

REKLAMA

Pašnekovė tikina, kad kiekvienoje prekių kategorijoje yra ir pigesnių, ir brangesnių prekių, kad kiekvienas pirkėjas surastų produktus pagal savo galimybes ir prioritetus. Ji nurodo, kad brangesnes prekes klientai perka, bet kiek mažiau.

Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pastebi, kad palankumas ir pasitikėjimas privačiais prekės ženklais nuolat auga.

Jos manymu, susipažinę su privačiais prekių ženklais, kurių „Lidl“ parduotuvėse yra didžioji dalis, pirkėjai prie jų priprato, įsitikino, kad kokybišką prekę galima įsigyti ir už žemą kainą.

REKLAMA

„Tai lemia ir žymius pokyčius žmonių elgsenoje – gyventojai tampa racionalesniais pirkėjais, yra linkę mažiau permokėti už žinomus prekių ženklus ir taip sutaupyti, jei tokią pat kokybę gali nusipirkti už mažesnę kainą“, – sako L. Skersytė.

Stengiasi, kad pirkėjai infliacijos nepajustų

„Rimi“ atstovė priduria, kad atsilaisvinus su COVID–19 susijusiems ribojimams pasimatė ir toliau išlieka aiški tendencija – žmonės linkę dažniau valgyti ne namie, atitinkamai mažiau gamina patys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl, anot jos, paruoštų produktų pardavimai yra kiek mažesni, nors šie produktai ir toliau išlieka labai populiarūs – juos pirkėjai renkasi iškyloms, greitiems užkandžiams, asmeninėms šventėms.

O „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė atskleidžia, kad kol kas nemato jokių didesnių pokyčių dėl pirkėjų įpročių. Krepšelis išlieka stabilus, o „Iki“ rinkos dalys rodo teigiamus pokyčius.

REKLAMA

Ji tikina, kad prekybos tinklas dirba tam, kad vartotojai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius: „Deramės, darome itin patrauklias akcijas tiek prekių kategorijoms, tiek pavienėms prekėms ar prekiniams ženklams. Vykdome ir kitus projektus, kurie leistų sumažinti infliacijos poveikį klientams mūsų parduotuvėse.“

V. Budrienė nurodo, kad nuo rugpjūčio 1 d. buvo tinkle paleista nauja taupymo programa, kuri nuo kitų taupymo programų skirsis kas savaitę besikeičiančiais nuolaidų pasiūlymais, kuriuos pirkėjas galės išsirinkti pats. 

REKLAMA

Pašnekovė tikina, kad kiekvieną savaitę bus pristatyti nauji keturi nuolaidų pasiūlymai, iš kurių išsirinkus du bus pritaikytos ypatingos nuolaidos.

Pirkėjai mąsto racionaliau – apsiperka su sąrašu

Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad pokyčius pastebi.

„Tikrai matome, kad ne maža dalis pirkėjų per COVID–19 pandemiją įprato planuoti savo pirkinius ir priima racionalesnius sprendimus, pavyzdžiui, iš anksto susidaro prekių sąrašą, reguliariai seka akcijas ir perka prekes su tuo metu esančiais geriausiais kainų pasiūlymais“, – pasakoja E. Dapkienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, tyrimai rodo, kad net 8 iš 10 lojalių „Maximos“ pirkėjų yra svarbios akcijos, todėl yra stengiamasi klientams užtikrinti kuo geresnius kainų pasiūlymus.

Pašnekovė priduria, kad rugpjūčio mėnesį pradėjome kampaniją „Kainų kaina“, kuri skirta sumažinti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms – visam mėnesiui yra užtikrinamas būtiniausių kasdienio vartojimo maisto prekių krepšelis už ypač mažą kainą.

REKLAMA

Ji tikina, kad naujoji kampanija dar labiau išplečia akcinių ir kitų geros kainos prekių pasirinkimą. Anot E. Dapkienės, naujovė leidžia pirkėjams planuoti savo pirkinius ir dar daugiau sutaupyti, žinant, kad būtiniausių kasdienio vartojimo prekių kaina užtikrinama visam mėnesiui už ypač mažą kainą.

Ji įvardija, kad į pirmąjį „Kainų kainos“ maisto prekių krepšelį patenka pieno produktai (pienas, sviestas, grietinė, varškė), šviežia mėsa (smulkinta kiauliena bei vištienos filė), kiaušiniai, įvairios dešros ir dešrelės, miltai, aliejus, cukrus, grikių kruopos, majonezas, ledai, silkė, kulinarijos ir konditerijos gaminiai, kava, arbata, vaisvandeniai ir kt.

REKLAMA

„Ši kampanija pasiteisino ir sulaukė didžiulio pirkėjų susidomėjimo. Skaičiuojame, kad prekių, įtrauktų į „Kainų kaina“ krepšelį, pardavimai yra išaugę beveik dvigubai.

Tai tik patvirtina, kad nuolaidos ir kiti geros kainos pasiūlymai yra svarbūs pirkėjams ir sudaro galimybę sutaupyti“, – dėsto „Maxima“ atstovė.

Prekių krepšelis – 16 proc. brangesnis

„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis teigia, kad pastaruoju metu didesnių pokyčių nebuvo nepastebėjęs.

REKLAMA
REKLAMA

„Aišku, kažkiek tos tendencijos yra, sakykime, tų produktų, kurių kainos labai stipriai padidėjo, pavyzdžiui, sviesto, tai žmonės perėjo prie tepaus riebalų mišinio.

Bet noriu pabrėžti, kad ta tendencija nėra aktyvi, kaip norima teigi. Niekas labai stipriai nepasikeitė“, – dėsto pašnekovas.

Jo manymu, yra dvi marketingo linijos: viena sako, kad reikia pirkti brandinius produktus, kita – kad reikia pirkti privačių etikečių produktus, ir jos abidvi konkuruoja pateikdamos žinias kaip joms naudinga: „Ta tendencija nuolat svyruoja, priklausomai, koks produktas, bet ryškios tendencijos tikrai nėra.“

Anot D. Dundulio, kol kas nesimato pirkėjų polinkio pirkti tik būtiniausias prekes. Jis nurodo, kad anksčiau yra tekę matyti, kai perkami žaliaviniai produktai, tokie, kaip aliejus, miltai, cukrus, iš kurių yra gaminami patiekalai. Tačiau šiandien, jo teigimu, paruoštas maistas yra puikiai perkamas, jo apyvarta – didelė.

„Kai buvo panika dėl karo pradžios ir t.t., aišku, krepšelis keisdavosi – pirkdavo ilgo galiojimo prekes. Bet lyginant pernai metų rugpjūtį su šių metų rugpjūčiu, tai praktiškai labai panašūs pardavimai, kažko labai neįprasto tikrai nematau“, – tikina „Norfa“ vadovas.

Pašnekovas vis dėlto atskleidžia, kad pirkinių krepšelis yra pabrangęs. Jis nurodo, kad lyginant šių ir praeitų metų rugpjūčio mėnesio svorio ir apyvartos pokyčio santykį, krepšelis yra pabrangęs 16 proc.

Jis spėja, kad taip tikriausiai yra dėl padidėjusių kainų, nes duomenys rodo, kad žmonės perka brangesnius produktus.

Padėvėtas jaunuolis
Padėvėtas jaunuolis
O aš užrišau su rūkymu. Ryt nebepirksiu degtinytės . Akivaizdus taupymas ir sveikas pasirinkimas . Beje , turtingieji amerikonai sako : protingas taupymas------tai antra alga . Linkiu visiems , bučiuoju visas :))))
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų