abiturientai

Po anglų kalbos valstybinio egzamino kalbinti abiturientai tikino, kad tikėjosi sunkesnių užduočių, o temos apie koronavirusą nenustebino. Po mokyklos baigimo jaunuoliai planuoja skirtingą ateitį – vieni likti gimtinėje, kiti studijuoti užsienyje, o treti po mokyklos svarsto pasiimti laisvus metus. Trečiadienį Lietuvos abiturientai savo jėgas išbandė laikydami anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikė beveik 19 tūkst. moksleivių.

Prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą abiturientams buvo rekomenduojama savanoriškai dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones ir vienkartines pirštines, tačiau po egzamino jaunuoliai sakė nematantys tame prasmės, todėl apsauginių kaukių ar pirštinių nedėvėjo.

Lietuvoje abiturientai jau praėjusią savaitę pradėjo laikyti valstybinius brandos egzaminus. Startiniu išbandymu tapo užsienio kalbų egzaminai žodžiu, o šiandien visoje Lietuvoje vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kuris vienintelis yra privalomas. Apie tai, ko tikėtis iš egzaminų, kaip suvaldyti stresą bei nerimą ir ką turi žinoti abiturientų tėvai, pasakoja Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Abiturientų pirmadienį laukė rimtas iššūkis – visoje Lietuvoje vyko privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Šiemet abiturientai galėjo pasirinkti iš 4 temų. Dvi iš jų samprotavimo, o kitos – literatūrinės. Nors egzamino trukmė 4 valandos, abiturientai Vilniaus Žvėryno gimnazijos duris varstė jau po dviejų su puse valandų.

Pirmadienį visoje Lietuvoje vyksta lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kuris vienintelis yra privalomas. Egzaminą laiko visi siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų. Egzaminas vyksta keturias valandas – nuo 9 iki 13 valandos. „Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turės parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių – temų.

Pirmadienį šalyje laikomas privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, iš viso egzaminą planuoja laikyti 28,3 tūkst. kandidatų – 26 tūkst. abiturientų ir per 2 tūkst. buvusių mokinių ir eksternų. Didžioji dalis – 17,3 tūkst. – abiturientų pasirinko laikyti valstybinį, 8,5 tūkst. – mokyklinį egzaminą.

Visą mėnesį vėluoja ir dar su papildomomis apsaugos priemonėmis – taip šiemet prasideda abiturientų iššūkių metas, brandos egzaminų sesija. Pirmasis žinių patikrinimas –  anglų kalbos egzamino žodinė dalis. Egzaminų rengėjai ir pedagogai tikina, kad net tris mėnesius trukęs karantinas abiturientų rezultatams smarkiai pakenkti neturėtų, o štai po šią savaitę vykusio egzamino moksleiviai neslepia, kad kartais mokslas nuotoliniu būdu pareikalaudavo milžiniškų valios pastangų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius kartu su Nacionalinės švietimo agentūros direktore Rūta Krasauskiene šiandien lankėsi Vilniaus „Minties“ ir Vilniaus rajono Pagirių gimnazijose. Mokyklose, kurios yra ir valstybinių egzaminų centrai, ministras ir agentūros vadovė apžiūrėjo, kaip paruoštos patalpos saugiam egzaminų laikymui, susitiko su egzaminų vykdytojais ir paskirtais stebėtojais, rašoma ŠMSM pranešime spaudai.

Jau kitą savaitę (birželio 22 d.) prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Pirmas egzaminas pagrindinėje sesijoje bus anglų kalbos valstybinis egzaminas, o paskutinis – fizikos valstybinis egzaminas. Liepos 22 d. prasidės pakartotinė sesija, kuri tęsis iki rugpjūčio 4 d. „Šiais metais egzaminus laikys daugiau nei 26 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių.

Dėl karantino apribojimų pasikeitė moksleivių išleistuvių datos. Dauguma abiturientų išleistuves nukelia į rugpjūčio mėnesį ir tikisi, kad jas bus galima organizuoti įprastai, kaip ir prieš pandemiją. Kiti išleistuves planuoja liepos mėnesį, o kai kurie renkasi tarpinį variantą ir liepą švęs paskutinį skambutį. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė tv3.lt teigė, kad moksleiviai jau galvoja apie išleistuves.

Seimas po pateikimo pritarė ir imasi toliau svarstyti šalies vadovo Gitano Nausėdos pataisas, kuriomis būtų įteisintos tikslinės stipendijos valstybei reikalingas specialybes pasirenkantiems studentams bei profesinių mokyklų mokiniams. Už tai balsavo 87 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė vienas. Toliau įstatymas bus svarstomas rudens sesijoje. Projektais prezidentūra sako siekianti sudaryti sąlygas valstybei stipendijomis skatinti žmones rinktis trūkstamas specialybes.

Nors dvyliktokai nepatenka į rizikos grupę, bet jiems šiuo metu lygiai taip pat svarbu saugotis kaip ir vyresnio amžiaus žmonėms ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Tai patvirtina ir egzaminams šiuo metu besiruošianti abiturientė Miglė, kuri nerimauja tiek dėl pasiruošimo egzaminams, tiek dėl baimės susirgti, kad netektų egzaminų metu būti saviizoliacijoje. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip egzaminai vyks tiems, kurie privalės likti izoliacijoje.

Lietuvos mokyklose abiturientams šį penktadienį skamba paskutinis skambutis. Tačiau šiemet jis daugelyje gimnazijų ir mokyklų sutinkamas nuotoliniu būdu per kompiuterių ar telefonų ekranus. O tie, kas ryžosi švęsti gyvai, paskutinę simbolinę pamoką sutiko su kaukėm ir laikantis rekomenduojamų atstumų. Na, o pirmą kartą po trijų mėnesių karantino susitikę dvyliktokai neslėpė, kad jų mokyklos baigimo šventė sugadinta.

Šį penktadienį abiturientams baigsis mokslo metai. Tądien jiems nuskambės ir simbolinis paskutinis skambutis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, suprasdamos mokyklų bendruomenės, ypač – mokinių, norą paminėti šią gražią šventę, parengė rekomendacijas, kaip reikėtų užtikrinti sveikatai saugią aplinką. „Turime išmokti visavertiškai gyventi, laikydamiesi sveikatą apsaugančių higienos ir elgesio taisyklių, kurias nustato sveikatos specialistai.

Lietuvos švietimo taryba gegužės 7 d. posėdyje svarstė klausimą, ar reikia mažinti reikalavimus įgyti vidurinį išsilavinimą ir brandos atestatą ir ar užtektų vieno egzamino įvertinti jauno žmogaus brandai (šiuo metu, norintis įgyti vidurinį išsilavinimą, turi išlaikyti du brandos egzaminus arba vieną brandos egzaminą ir apsiginti brandos darbą), rašoma pranešime spaudai.

Psichologė, psichoterapeutė, paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė antradienį Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo, kad nuotolinis mokymas yra didžiulis iššūkis tiek vaikams, tiek tėvams. Pasak jos, šiuo metu ypatingai daug nežinios ir nerimo jaučia abiturientai, kuriems artėja egzaminai ir stojimai. „Tie, kurie turi laikyti egzaminus, šiandien nėra daug žinių, kaip tai bus (organizuojama – aut.  pats.

Premjeras Saulius Skvernelis aptarė tolesnę karantino eigą. Premjeras „Facebook“ dalinosi žinute, kad brandos egzaminai bus organizuojami. Jie bus planuojami nuo birželio 22 d., kad abiturientai galėtų stoti į aukštąsias mokyklas. „Kaip ir žadėjome, pasitarę su ekonominiais partneriais, svarstome galimybes atnaujinti kai kurių verslų veiklą. Sąlyga – laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų.

Abiturientai su nekantrumu laukė žinios, kaip šiemet bus organizuojami brandos egzaminai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketvirtadienio popietę apsisprendė – paskelbė, kad valstybinių brandos egzaminų dėl susiklosčiusios situacijos šalyje neatšauks. Brandos egzaminų sesija šiemet prasidės nuo birželio 22 dienos.

Dabartinė situacija lėtina daugelio mūsų gyvenimo tempą ir leidžia atrasti naujus džiaugsmus namų aplinkoje. Tačiau vis aplanko klausimas – o kaip bus toliau? Dar daugiau klausimų turi abiturientai, kuriems iki valstybinių brandos egzaminų ir stojamųjų egzaminų liko tik keli mėnesiai, rašoma pranešime spaudai.

Brandos egzaminus pavasarį laikys beveik 6 proc. mažiau abiturientų nei praėjusiais mokslo metais, o dažniausiai pasirinktas valstybinis egzaminas – anglų kalbos. Prašymus kitąmet laikyti egzaminus pateikė 28 tūkst. 254 kandidatai – 1903 kandidatais arba maždaug 6 proc. mažiau negu ankstesniais metais, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra. Pavasarį laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 tūkst.

Lietuvoje daugėja abiturientų, kurie studijuoti vyksta į užsienį, vėliau ten dažnai ir lieka. Nors dauguma jaunuolių žada toliau mokytis Lietuvoje, beveik kas ketvirtas planuoja studijas užsienyje, o kas trečias prieš mokydamasis Lietuvoje nori bent metus pagyventi svetur. Vyriausybėje sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikę abiturientai, „šimtukininkai“, pagerbiami kasmet.

Beveik 2 tūkst. jaunuolių šiemet gavo šimto balų įvertinimą už mažiausiai vieną brandos egzaminą, pranešė Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Šiemet iš viso per brandos egzaminų sesiją surengta dvylika egzaminų. Iš visų juos laikiusiųjų 1923 mokiniai gavo aukščiausią – šimto balų – įvertinimą. NEC duomenimis, devyni mokiniai iš Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Vilniaus surinko po penkis šimto balų įvertinimus.

  Nacionalinis egzaminų centras (NEC) ketvirtadienį skelbia paskutinių – geografijos, istorijos ir matematikos – valstybinių brandos egzaminų rezultatus.   Matematikos egzaminą šiemet laikė 16,5 tūkst. kandidatų, iš kurių egzaminą išlaikė 82,2 proc. Pernai matematikos egzaminą išlaikė 87,2 proc. kandidatų. Tačiau maksimalų šimto balų įvertinimą šiemet gavo 1,9 proc. kandidatų, pernai tokių buvo 1,5 proc.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) praneša, kad penktadienį skelbiami chemijos, fizikos, prancūzų ir vokiečių kalbų valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Šiemet padaugėjo mokinių, gavusių šimto balų įvertinimą chemijos ir fizikos egzaminuose. Maksimalų chemijos egzamino įvertinimą gavo 3,17 proc. kandidatų – 2 proc. daugiau nei pernai. Fizikos „šimtuką“ gavo 2,1 proc. kandidatų, tai – geriausias rezultatas per pastaruosius trejus metus.

Abiturientai birželio 18-ąją Lietuvos mokyklose laikė priešpaskutinę šių metų sesijos užduotį – istorijos egzaminą. Vienoje iš Vilniaus gimnazijų egzaminą rašę studentai džiūgavo, kad užduotys nebuvo itin sudėtingos, tačiau dalis testinių temų kai kuriuos iš laikiusiųjų privertė susimąstyti.

Prasidėjus stojamųjų egzaminų sesijai, motyvacijos vertinimui į pedagoginės krypties studijas užsiregistravo 629 stojantieji, pirmadienį praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Tai – 70 kandidatų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Motyvacijos vertinimai prasidės birželio 27 dieną, tad stojančiųjų skaičius gali dar padidėti.

Prasideda motyvacijos vertinimo ir stojamųjų egzaminų į aukštąsias mokyklas sesija stojantiesiems į menų ar pedagogines studijas, pirmadienį pranešė LRT radijo žinios. Jų neišlaikiusieji negali dalyvauti konkurse dėl vietos norimoje specialybėje. Pasak stojimą į aukštąsias mokyklas organizuojančios LAMA BPO vadovo Prano Žiliuko, stojamieji egzaminai reikalingi daugiau kaip šešiasdešimtyje studijų programų.

Lietuvoje birželio 14 d. abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Laikiusieji neslėpė džiaugsmo, bet taip pat buvo ir dvejojančių, ar pavyks išlaikyti šių metų egzaminą. Be to, dalis abiturientų teigė, kad savo ateitį sies su užsienio universitetais arba šiuos metus praleis dirbdami ir niekur nestudijuos.

Nors dvyliktokams dar tik egzaminų pradžia, tačiau kaimo turizmo sodybas nuomojantys verslininkai vis dažniau sulaukia skambučių su prašymais rezervuoti laisvą erdvę abiturientų išleistuvių progai. Tiesa, dalis nuomininkų jaunuolius įsileidžia nenoriai arba tik pasirašius atskirą sutartį. Jau eilę metų sodybą Vilniuje, pavadinimu „Pas Heleną“, nuomojantis verslininkas sako, kad nutikimų būta įvairių.

Lietuvos abiturientai birželio 1 d. laikė privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Vienoje iš Vilniaus gimnazijų egzaminą laikantys abiturientai skundėsi, kad dalis temų buvo nesuprantamos, o kitiems – labai lengvos. Visgi, didžioji dalis laikiusiųjų rašė samprotavimo temas.

Šeštadienį prasideda bendrasis priėmimas į šalies universitetus, kolegijas ir profesinio mokymo įstaigas. Šiais metais valstybės finansavimą numatoma suteikti 13 tūkst. pirmakursių: 7,7 tūkst. stojantiems į universitetus, 5,4 tūkst. – į kolegijas. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, kurios paskirstytos atliepiant darbo rinkos poreikius, planuojama priimti 19,9 tūkst. asmenų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti.

Daugiau nei 20 tūkst. abiturientų šiomis dienomis skamba paskutinis skambutis. Vieni švęsdami laikosi tradicijų, kiti savo auklėtojus nustebinti patyliukais ruošiasi naktį. Pasibaigus oficialiai šventei, prasideda neformalioji dalis, kuriai rengtis reikėjo jau nuo praėjusių metų pabaigos. Iš viso šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigs 23,7 tūkst. abiturientų. Pernai gimnazijas baigė daugiau nei 25 tūkst. dvyliktokų. Panašiai tiek abiturientų mokyklas baigė ir užpernai.

Savaitės antroje pusėje Lietuvos mokyklose abiturientams skamba paskutinis skambutis. Šiais metais bendrojo ugdymo mokyklas baigia 23,7 tūkst. abiturientų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pernai su mokykla atsisveikino daugiau nei 25 tūkst. dvyliktokų ir gimnazistų. Panašiai tiek pat abiturientų mokyklas baigė ir užpernai.

Šeštadienį abiturientai laiko užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino klausymo, skaitymo ir rašymo dalį. Laikyti šį egzaminą užsiregistravo 20 tūkst. 314 kandidatų, pranešė Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Tai populiariausias brandos egzaminas. Pagal patvirtintą programą, užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Balandžio 24–25 dienomis kandidatai jau laikė anglų kalbos kalbėjimo dalį.

Abiturientais trečiadienį pradeda šių metų brandos egzaminų sesiją. Nuo trečiadienio iki penktadienio vyks užsienio kalbos – anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių – valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalis. Ji bus vykdoma savivaldybių administracijų įsteigtuose egzaminų vykdymo ir vertinimo centruose, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Valstybinį anglų kalbos egzaminą laiko daugiau kaip 20 tūkst. kandidatų, rusų – daugiau kaip 1,9 tūkst.

Balas stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose nesikeičia, bet perskaičiuojamas į 10-balę sistemą. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino 2019 metų mažiausius konkursinius balus stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

 Kitąmet laikyti brandos egzaminus registravosi 30 tūkst. 72 jaunuoliai, tai yra 1568 kandidatais mažiau negu šiais metais. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, populiariausias lieka anglų kalbos egzaminas. Jį pasirinko 20 tūkst. 50 arba 66,67 proc. visų kandidatų. Šį egzaminą daugiausia jaunuolių rinkosi ir šiemet, ir pernai. 2019 metais laikyti privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą ketina 17 tūkst. 999 kandidatai, (šiemet buvo 18 tūkst.

Kylant studijų kokybės kartelei, gerai studijoms pasirengę stojantieji noriai renkasi studijas Lietuvoje, daugėja motyvuotų jaunuolių, siekiančių tapti mokytojais, mažėja stojamųjų balų kontrastai tarp didžiųjų miestų ir regionų, rodo šiandien paskelbti galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.

Šiandien Vilniuje, Valdovų rūmuose, buvo apdovanoti gabiausi šalies abiturientai – šimtukininkai. Sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus aukščiausiu įvertinimu išlaikę abiturientai dalijosi ne tik plačiomis šypsenomis, bet ir savo sėkmės istorijomis. Vienintelė Lietuvoje penkis 100 gavusi abiturientė Rūta Leiputė, baigusi Vilniaus „Gabijos“ gimnaziją, atskleidė, kad tokie įvertinimai nėra kažkas neįmanomo. Anot merginos, svarbiausia įsiskaityti į egzamino reikalavimus.

Išleistuvės – viena svarbiausių švenčių jauno žmogaus gyvenime. Merginos šiai dienai ruošiasi iš tiesų kruopščiai, tačiau kiekvienos šalies merginos, abiturientės įvaizdį supranta skirtingai. Palyginkite, kaip atrodo lietuvaičių ir rusių abiturienčių stiliai.   Kai kurios suknelės privers aikčioti, tačiau kitos vers susigūžti, juk kiekvienas vulgarumo ribas jaučiame skirtingai. Nuotraukas rasite galerijoje.

Šį mėnesį daugumoje Lietuvos mokyklų vyksta atestatų įteikimai, išlestuvių ceremonijos. Kai kurios abiturientės žavi stiliaus pojūčiu, o kitoms galbūt ne taip pasisekė save pateikti. Atestatų įteikimo ceremonijose dar neseniai mokyklos suole sėdėję jaunuoliai laiką leido iš tiesų puikiai: ir juokėsi, ir verkė. Pamatykite, kaip lietuvaitės merginos puošėsi šiai ypatingai šventei. Kai kurios iš jų atima žadą ir priverčia norėti grįžti į šį nuostabų ir nerūpestingą amžių. Nuotraukos – galerijoje.

Nors vasara šiais metais prasidėjo anksti, tačiau ja džiaugtis ir atsipalaiduoti galėjo ne visi. Abiturientai visai neseniai, sužinoję jau visus egzaminų rezultatus, lengviau atsipūtė. Tik jų dar laukia stojimai į aukštąsias mokyklas. Džiaugėsi tie, kuriems pavyko iš abitūros egzaminų gauti šimtą balų. Tačiau buvo ir tokių, kurie surinko ne vieną šimtuką.

Greičiausiai augantis miestas regione ir antras jauniausias miestas tarp šiaurės šalių Europoje – Vilnius – gali didžiuotis vėl išleidžiantis daugiausiai šimtukininkų abiturientų Lietuvoje – vilniečių brandos atestatuose vienas ar daugiau šimtukų įrašyti net 629 mokiniams, o 125 abiturientai gali pasigirti gavę du ir daugiau šimtukų! „Šimtas yra Jūsų pergalės skaičius. Jūsų tikėjimo savimi, o kartu ir pasitikėjimo savo ateitimi išsipildymas.

„Matematikos egzaminas iš tiesų nebuvo lengvas“, - pripažįsta net keturis šimtukus šiemet iš valstybinių brandos egzaminų gavęs „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas Martynas Linkevičius. Edita GUDAVIČĖ Šaltinis: ve.lt Martynas jau įstojo į Kembridžo universitetą. Kad pasiektų šį tikslą jo bendras egzaminų vidurkis turėjo siekti 95 balus. Kembridžo universiteto reikalavimus ir savo paties lūkesčius viršijęs klaipėdietis atviras - vien gerų genų ar talento nepakanka.

Su įveiktais gimnazijų iššūkiais ir išbandymais, su savo pedagogais atsisveikino bei mokyklos duris užvėrė šimtai Kėdainių krašto abiturientų. Visų šešių Kėdainių miesto ir rajono gimnazijų auklėtiniai šiandien vienoje vietoje būrėsi paskutinįjį kartą. Brandos atestatų įteikimo šventėse netrūko ne tik šypsenų, bet ir ašarų – ir džiaugsmo, ir jaudulio.

Šiai merginai velnioniškai pasisekė – profesionalų komanda išleistuvių vakarui jai sukūrė neįtikėtiną įvaizdį. Ji suspindo tarsi eitu raudonuoju kilimu atsiimti apdovanojimo. Jai buvo parinktas pritrenkiantis įvaizdis: pakeista šukuosena, parinktas idealiai tinkantis makiažas bei iš koto verčianti suknelė. Ji atrodė kaip aukščiausios klasės žvaigždė. Jos stiliumi besirūpinęs vizažistas apstulbo ją pamatęs.  Merginos pokyčius galite pamatyti galerijoje.

Pirmadienį vyks istorijos valstybinis brandos egzaminas. Jį pasirinko laikyti daugiau kaip 10 tūkst. kandidatų. Tai vienas iš paskutinių pagrindinės sesijos egzaminų – sesija baigsis šią savaitę geografijos (trečiadienį) ir chemijos (penktadienį) valstybiniais brandos egzaminais. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 25–liepos 9 dienomis. Norint gauti brandos atestatą, šiemet reikia išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą brandos egzaminą.

 Matematikos brandos egzaminą šiais metais pasirinko daugiau kaip 18 tūkst. abiturientų. Kaip pranešė Nacionalinis egzaminų centras, šeštadienį visiems kandidatams buvo pateikta užduotis, kurią sudarė trys dalys. Visą matematikos valstybinio brandos egzamino užduotį sudaro 60 taškų, iš kurių 40 proc. atitinka bendrąjį kursą, t. y. 24 taškai, o 60 proc. – išplėstinį kursą, t. y. 36 taškai.

Vakar daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų visoje Lietuvoje laikė privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Prieš svarbiausią egzaminą, mokiniams papildomo streso kėlė Nacionalinį egzaminų centrą krečiantys skandalai dėl nutekintų užduočių. Kol kas nepasirodė informacijos, kad buvo nutekintos temos ar informacija apie vakar laikytą brandos egzaminą, tačiau portalo tv3.lt kalbinti mokiniai neslėpė, kad buvo įvairių spekuliacijų.