Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje istorijos egzaminą laikiusi Justina teigė, kad temų spektras buvo labai įvairus, tačiau pašnekovė pridūrė, kad jeigu abiturientai bent šiek tiek ruošėsi istorijos egzaminui, jie tikrai turėjo jį išlaikyti.
„Klausimai buvo įvairūs, pavyzdžiui, testinėje dalyje buvo užduotys, susijusios su viduramžių laikotarpiu, taip pat nemažai klausimų iš Konstitucijos. Tačiau pastarieji buvo gana lengvi, nes rugsėjo mėnesį laikėme Konstitucijos egzaminą. <...> Tikiuosi gauti apie 50-60 proc. ir ketinu Lietuvoje studijuoti politikos mokslus“, – teigia Justina.
Iš Antakalnio gimnazijos atvykusi Elzė sutiko, kad egzaminas nebuvo sudėtingas.
„Egzaminas buvo pakankamai lengvas, o temos gana įvairios – buvo klausiama apie krikščionybės plitimą, skilimą, Mažvydo „Katekizmą“ ir Daukšos „Postilę“. Žinoma, labai sunku nuspėti, kiek gausiu, bet žadu surinkti 60 proc. <…> Ateityje žadu studijuoti žurnalistiką“, – sako Elzė.
Nustebino testiniai klausimai, tačiau dalis jų – kartojosi
Abiturientas Augustas po egzamino neslėpė savo apmaudo – jis teigė, kad testiniai klausimai buvo labai keblūs, nes dalis atsakymų pateikti ne itin suprantamai.
„Testiniai klausimai buvo tikrai sudėtingi, nes atsakymų formuluotės verčia rinktis ir vieną, ir kitą variantą, nors atsakymas turi būti tik vienas. <...> Kol kas nežinau, kur studijuosi, bet manau, kad mokysiuosi Lietuvoje. Iš egzamino tikiuosi gauti 60 proc“, – susikrimtęs teigė Augustas.
Egzamino klausimų formuluotės susimąstyti privertė ir kitus abiturientus. Štai abiturientė Ieva iš Vilniaus Licėjaus mano, kad dalis klausimų nebuvo sudėtingi, tačiau nerimą sukėlė tai, kad jeigu nebuvai tvirtai pasiruošęs vienai temai, tikėtina, kad nesugebėsi atsakyti ir kitų klausimų, kurie seka iškart po pirmosios temos dalies. Pašnekovė pridūrė, kad dalis testinių klausimų buvo tokie patys, kaip ir praeitais metais.
„Istorijos egzaminas buvo įdomus. Temos gana lengvos, tai apmaudu, jog jeigu nepasidomi bent viena tema, gali tekti labai nusivilti, nes po to seka keli klausimai iš eilės, susiję su ta pačia sritimi, todėl taip galima prarasti nemažai taškų. <...> Testinėje dalyje daug klausimų kartojosi iš praeitų metų istorijos egzamino. <...> Kitiems šis egzaminas gal ir buvo lengvas, tačiau aš tokių temų nesitikėjau, tad man buvo gana sudėtinga išspręsti užduotis.
Nepaisant to, tikiuosi gauti 70 proc. ir svarstau apie studijas Suomijoje arba Lietuvoje. Jeigu studijuosiu Lietuvoje, tai pasirinksiu Skandinavistikos programą, o jeigu Suomijoje – gamtinio turizmo sritį“, – įspūdžiais dalinasi Ieva.
Istorijos egzaminas susidėjo iš dviejų skirtingų dalių. Pirmoje dalyje abiturientai turėjo pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš keturių galimų. Už šią dalį laikantieji galėjo surinkti 20-30 proc. taškų. Antrąją egzamino dalį sudarė atviro tipo klausimai, kurioje reikėjo nagrinėti atskirus šaltinius ir vėliau pateikti struktūruotus atsakymus. Čia abiturientai galėjo surinkti 70-80 proc. taškų.
Tam, kad būtų išlaikytas istorijos egzaminas, reikia pasiekti 40 proc. bendrojo kurso klausimų taškų sumos ribą, kuri atitinka 16 taškų.
Studijuoti ketinantys abiturientai turi išlaikyti bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos, matematikos ir vieną iš užsienio kalbų. Kiek išsiskiria į menų studijos programą stojantys abiturientai – šioje srityje pakaks išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei vienos iš užsienio kalbų egzaminus.
Be to, šiais metais atsiras ir naujų pokyčių – abiturientai, stodami į universitetus arba kolegijas, bus vertinami ne tik pagal egzaminų rezultatus, bet ir metinius pažymių vidurkius. Stojančiųjų penkių skirtingų mokomųjų dalykų vidurkis, stojant į kolegijas, turės būti ne žemesnis nei 6, o universitetus – nei 7.
Abiturientai, kurie ketina neužimti valstybės finansuojamų vietų ir studijuoti už savo finansus, dalies išvardintų reikalavimų galės nepaisyti – jiems tereikės išlaikyti bent vieną valstybinį brandos egzaminą.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) skelbiamais duomenimis, aukščiausiu pageidavimu universitetuose ir kolegijose per pirmąją priėmimų savaitę abiturientai savo prašymuose rinkosi Sveikatos mokslų, Menų, Verslo ir viešosios vadybos bei Socialinių mokslų studijų krypčių grupių programas.
Portalas tv3.lt primena, kad šiais metais laikyti istorijos brandos egzaminą pasirinko 10,3 tūkst. abiturientų, o išspręsti nurodytas užduotis laikiusieji turėjo tris valandas.
Iš viso prašymus 2019 m. laikyti skirtingų dalykų egzaminus buvo pateikę 30 tūkst. kandidatų.
Birželio 20 d., ketvirtadienį, abiturientai laikys paskutinį pagrindinės sesijos egzaminą – tai bus geografijos sritis.
