a. merkel

Liepos 19 d. Vokietijos mieste Hanoveryje įvykęs Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas, surengtas vykstant abiejų šalių tarpvalstybinių konsultacijų 13-ajam raundui, yra simbolinis tolesnei projekto „Nord Stream“ plėtrai. Pirmiausia dėl Rusijos pasiūlymo, kaip toliau plėtoti projektą. Kita vertus – ir dėl Vokietijos įgaliotinės pozicijos šiuo klausimu.

Priešrinkiminė intriga Rusijoje taip užsitęsė, kad net menkiausios valstybės lyderių užuominos, net pačios nekalčiausios, iškart įgauna slaptą politinę prasmę ir pritraukia komentatorių dėmesį. Trečiadienį spauda ėmė analizuoti kai kuriuos Dmitrijaus Medvedevo pasisakymo Hanoveryje. Tie pasisakymai kitomis aplinkybėmis galėtų būti išvis nepastebėti.

Rusijai ir Vokietijai nepavyko susitarti dėl trečiojo dujų vamzdžio „Šiaurės srautas“ statybų. Po D. Medvedevo ir A. Merkel derybų, Vokietijos kanclerė pareiškė, kad nejaučia didesnio dujų importo poreikio ir gali apsieiti ir be „trečio, ketvirto ir penkto vamzdžio“. Pagrindinis klausimas, kuris turėjo būti išspręstas antradienį per Rusijos ir Vokietijos vadovų susitikimą – didesnis rusiškų dujų importas į Vokietiją dėl šalies atsisakymo naudoti atominės jėgainės energiją po avarijos Japonij...

Padėtis Baltarusijoje bus viena iš Vokietijos ir Rusijos tarpvyriausybinių konsultacijų Hanoveryje temų. Berlynas mėgins įtikinti Maskvą kartu daryti spaudimą Minsko režimui, praneša naujienų agentūra PAP. Konsultacijos, kurioms vadovaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, prasidės pirmadienio vakare, o baigsis antradienį.

Iranas buvo trumpam sutrikdęs Vokietijos kanclerės Angelos Angelos Merkel kelionę į Indiją. Kai Vokietijos vyriausybinis lėktuvas įskrido į Irano oro erdvę, Teheranas atšaukė prieš tai išduotą leidimą skristi virš šalies. Lėktuvas buvo priverstas grįžti atgal į Turkiją. Tik po daugiau kaip valandą trukusių derybų, į kurias įsitraukė ir Turkija bei Vokietijos užsienio reikalų ministerija, A. Merkel vėl leista skristi Indijos kryptimi.

Visoje planetoje yra 6,8 milijardai žmonių, iš jų 68 yra galingiausi pasaulyje. „Forbes“ pateikia galingiausių asmenų dvidešimtuką. 1. Hu Jintao Hu Jintao (SCANPIX nuotr.) Kinas Hu Jintao yra aukščiausias politinis lyderis, kuris vadovauja bene 1,3 milijardui žmonių, penktadaliui pasaulio gyventojų. Sakoma, kad Hu gali „pakeisti“ upės tėkmę, statyti miestus, sodinti į kalėjimus disidentus, be niekieno įsikišimo cenzūruoti internetinius puslapius ir daug kitų veiksmų.

Probleminės ES šalys, tokios kaip Graikija ir Portugalija, turinčios daug skolų ir aukštą biudžeto deficito lygį, turi likti Europos bendrijoje. Tokią nuomonę pirmadienį Berlyne išsakė VFR kanclerė Angela Merkel. „Mes negalime tiesiog išstumti iš ES jos silpniausių narių, tai neatitiktų Vokietijos interesų“, – sakė ji. Kanclerės nuomone, jeigu nuo finansinės krizės labiausiai nukentėjusios valstybės būtų priverstos pasitraukti iš ES, tai iškiltų pavojus, kad Europos bendrija galiausiai iširs.

Axelis Weberis – pagrindinis kandidatas į Europos centrinio banko prezidento postą – nusprendė trauktis iš kovos. Euro zona sunerimo. Vokietijos centrinio banko valdybos pirmininkui A. Weberiui nusprendus trauktis iš pareigų ir kartu nekandidatuoti į Europos centrinio banko (ECB) prezidento postą, euro zona sunerimo ir prakalbo apie gilėjančią euro krizę. Dabartinio ECB vadovo Jeano Claude'o Tricheto kadencija baigiasi spalį ir daugelis prognozavo, kad į jo vietą stos vokietis.

Viename iš didžiausių Vokietijos miestų – Hamburge – sekmadienį buvo renkamas savivaldos parlamentas, kurio sudėtis turės įtakos ir visos šalies politinei atmosferai. Tokių skaičių Vokietija jau senokai nematė: į Hamburgo valdžią sekmadienį sugrįžo socialdemokratai, pelnę beveik 50 proc. rinkėjų palankumą. To greičiausiai pakaks nedidelei, bet vis dėlto absoliučiai daugumai savivaldos parlamente.

Manote, kad krizė pasibaigė? Kai kurie Europos politiniai lyderiai visuomet teigė, kad metus trukusi suirutė euro zonoje yra anglosaksų spekuliantų ataka, rašo Wolfgangas Muncahu iš „Financial Times“. Jei toks yra jūsų požiūris, galite nusiraminti. Spekuliantai juda priešinga kryptimi. Rinkos nurimo. Krizė iš esmės baigėsi. Bet kokios rimtesnės diskusijos dėl nuolatinio krizių sprendimo mechanizmo turėtų prasidėti tikslesniais apibrėžimais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmą kartą aiškiai palaikė Prancūzijos iniciatyvą dėl bendros Europos ekonominės vyriausybės sukūrimo. Iki šiol Berlyno reakcija į šią iniciatyvą buvo gana santūri.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį nusprendė dar metams pratęsti vokiečių karių misijos Afganistane mandatą. Dėl to sausio 28-ąją dar balsuos Bundestagas. Neabejojama, kad vyriausybės sprendimui bus pritarta. Šiuo metu Afganistane dislokuota maždaug 4 tūkst. 600 Vokietijos karių. Naujas mandatas numato galimybę dislokuoti šalyje iki 5 tūkst. 350 kareivių. Vyriausybė neskelbia, kada pirmieji vokiečiai galėtų palikti Afganistaną. Siekiama, kad dalinių išvedimas prasidėtų šių metų pabaigoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel su oficialiu vizitu lankosi vokiečių karių bazėje Afganistane. Kanclerė sveikins karius su artėjančiomis šventėmis, skelbia užsienio žiniasklaida. JAV dominuojama Vakarų koalicija, į kurią įeina ir vokiečių karių kontingentas, bando numalšinti ekstremizmą ir sukilėlius. Tačiau politikos analitikai teigia, jog koalicija turi keisti taktiką Afganistane ir ieškoti dialogo.

Antradienį įtartinas siuntinys aptiktas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biure Berlyne. Tikrinama, ar jame nėra sprogmenų.Kaip teigė Federacinio nusikaltimų biuro atstovė spaudai, kanceliarijoje tikrinama, ar siuntinyje nėra pavojingų medžiagų. A. Merkel antradienį su oficialiu vizitu lankosi Belgijoje. Kanclerės atstovas spaudai Steffenas Seibertas teigia, kad siuntinys rastas kanceliarijos pašto kambaryje.

Vokietijos daugiakultūriškumas mirė dar prieš Angelai Merkel palaidojus jį viešai, rašo foreignpolicy.com. Vokietijoje buvo nedaug ryškių akimirkų nuo tada, kai Angela Merkel laimėjo rinkimus 2009 metų rugsėjį. Tačiau kaip viena geriausių akimirkų buvo laikoma Vokietijos futbolo rinktinės pergalė prieš Turkiją Berlyno turnyre. Olimpinis stadionas buvo sausakimšas turkų, kuriems Vokietijos sostinė tapo antru didžiausiu Turkijos miestu po Stambulo.

Kelias savaitės silpnaprotis gerbėjas persekiojo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, praneša leidinys Bild. Persekiotojui apie 45 metus. Praeitą ir užpraeitą savaitgalį jis sugebėjo patekti į kanclerės žemės sklypą. Pirmąjį kartą jis paskambino į duris, kai pati kanclerė buvo namuose, antrąjį kartą namuose buvo tik A. Merkel vyras Joachimas Saueris. Kanclerės namuose vyras pasirodė jau ne pirmuosius kartus.