Axelis Weberis – pagrindinis kandidatas į Europos centrinio banko prezidento postą – nusprendė trauktis iš kovos. Euro zona sunerimo.
Vokietijos centrinio banko valdybos pirmininkui A. Weberiui nusprendus trauktis iš pareigų ir kartu nekandidatuoti į Europos centrinio banko (ECB) prezidento postą, euro zona sunerimo ir prakalbo apie gilėjančią euro krizę. Dabartinio ECB vadovo Jeano Claude'o Tricheto kadencija baigiasi spalį ir daugelis prognozavo, kad į jo vietą stos vokietis.
A. Weberio sprendimas nuliūdino ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Ji, anot „Der Spiegel“, buvo pasiryžusi, kad jis taptų ECB prezidentu, nors dėl to sulaukta ir didelio pasipriešinimo, ypač iš Pietų Europos. Vokietijos kanclerė norėjo pasiųsti žinutę, kad Europos monetarinė politika paremta Vokietijos principais – nepriklausoma nuo politinių žaidimų ir griežtai nukreipta į kainų stabilumą. Būtent J. C. Tricheto įpėdiniui teks stoti į kovą pažabojant infliaciją Europoje: analitikai prognozuoja, kad pasikeitus ECB vadovams bankas po daugiau nei trejų metų pertraukos turėtų pradėti didinti palūkanų normą.
Tautybės klausimas
ECB vadovo rinkimai – itin politizuoti. J. C. Trichetas yra prancūzas ir visi tikėjo, kad į jo vietą stos vokietis, nes dabartinis banko viceprezidentas Vitoras Constancio yra portugalas. Tradiciškai ES lyderiai reikalauja, kad tokiose institucijose būtų išlaikytas geografinė pusiausvyra.
Pasitraukus A. Weberiui, vienu iš pagrindinių kandidatų tapo Italijos centrinio banko vadovas Mario Draghi. Tad jam nugalėjus, pagrindinio Europos banko kontrolė atsidurtų pietiečių rankose. Tiesa, vėliau ir Vokietijos valdžia, ir A. Weberis tikino, kad nesvarbu, kokios tautybės bus naujasis ECB prezidentas, tik, anot šalies ekonomikos ministro Rainerio Bruedlerle, jis turės suprasti, kad infliacija nesprendžia problemų ir kainų stabilumas reikalingas užtikrinti gerovei bei augimui.
Nesulaukė palaikymo
Pakeisti nuomonę ir nebesiekti ECB vadovo posto A. Weberį paskatino tai, kad su jo požiūriu į monetarinės politikos vykdymą sutiko maža dalis euro zonos lyderių. Praėjusių metų pavasarį ECB nusprendė supirkti sunkioje ekonominėje situacijoje atsidūrusių euro zonos narių iždo vekselius – tam iki šiandien jau išleista 75 mlrd. eurų (258,75 mlrd. litų). Tuo tarpu A. Weberis laikėsi nuomonės, kad ECB neturėtų vyriausybėms padėti susitvarkyti su jų ar bankų beatodairišku išlaidavimu. Tai itin patiko vokiečiams, manantiems, kad euro krizę sukėlė pietinės euro zonos šalys, o būtent ECB išleido daugiausia pinigų supirkti šio regiono valstybių iždo vekseliams. Tačiau iš kitų euro zonos narių vokietis pritarimo nesulaukė.
ECB yra Europos stabilumo tvirtovė, – interviu vokiečių „Der Spiegel“ teigė A. Weberis. – Ši jauna institucija tai aiškiai parodė per pastarąją krizę. Šiuo atveju prezidentas vaidina svarbų vaidmenį. Tačiau jei sprendžiant esminius klausimus jis atstovauja mažumos nuomonei, tai neigiamai atsiliepia visos institucijos patikimumui.“
Euro krizė
Pasklidus žiniai apie A. Weberio pasitraukimą, vokiečių spauda prabilo apie euro krizę. „A. Weberio pasitraukimas tapo euro krizės simboliu ir rodo nutolimą nuo stabilumo, – rašė Miuncheno „Tageszeitung“. – A. Weberis nuplėšė A. Merkel geležinės euro ledi kaukę.“
„Vokietijos centrinio banko vadovo pasitraukimas – katastrofa eurui, praradimas kanclerei ir tikra žmogiškoji tragedija pačiam A. Weberiui“, – įsitikinęs Miuncheno „Merkur“.
„Laimėjo politikai, kurie norėtų pertvarkyti euro zoną, – komentuoja austrų laikraštis „Die Presse“. – Tokie, kaip Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Pastaraisiais mėnesiais jie neabejojo, kad ECB turėtų veikti taip, kaip nori politinės jėgos, o ne atvirkščiai. Ar pasikeis pinigų politika įsiskolinusių šalių atžvilgiu, priklausys nuo to, kas užims A. Weberio vietą.“
Tik ne šis italas
„Mama Mia. Prašau, tik ne šis italas“, – pareiškė vokiečių laikraštis „Bild“, kai M. Draghi tapo vienas iš pagrindinių kandidatų į ECB vadovo postą.
„Jis yra kvalifikuotas kandidatas, supranta, kaip veikia finansų sektorius, ir gali suvaldyti politinę įtampą, – teigė „RBC Dominion Securities“ vyriausiasis ekonomistas Jensas Larsenas. – Tačiau jis taip pat yra italas ir buvęs banko „Goldman Sachs“ darbuotojas – šie faktai kovoje dėl posto jam nepadės.“
Pastaruoju metu Pietų Europa nepasižymėjo gebėjimu tvarkyti finansus: Graikijai teko prašyti 110 mlrd. eurų (379,5 mlrd. litų) iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo, kad galėtų susitvarkyti savo skolas. Sunkioje situacijoje taip pat atsidūrusi Portugalija. O „Goldman Sachs" buvo apkaltintas padėjęs nuslėpti tikrąją Graikijos biudžeto deficito būklę, kad ši galėtų prisijungti prie euro zonos. Tiesa, M. Draghi tuo metu banke jau nedirbo, tačiau Ericas Reguly, laikraščio „Globe and Mail" autorius, įsitikinęs, kad tai gali neigiamai paveikti italo kandidatūrą.
Džiazo gerbėjas
Kitu kandidatu įvardijamas Suomijos centrinio banko valdytojas Erkkis Liikanenas. Su juo dirbę politikai, verslininkai ir analitikai suomį apibūdino kaip puikų derybininką, ieškantį kompromisų ir galintį suvaldyti 23 banko valdančiosios tarybos narius.
Suomija gana neblogai susitvarkė su krize, bet tautybė E. Liikanenui taip pat kiša koją. Vokietis europarlamentaras Werneris Langenas įsitikinęs, kad suomiui kelią užkirs tai, kad jo tautietis Ollis Rehnas yra ES ekonominės ir pinigų politikos komisaras. „E. Liikanenas būtų itin tinkamas, tačiau O. Rehnui einant eurokomisaro pareigas tai nesvarstytina“, – sakė W. Langenas. Su tuo nesutiko „Barclays Capital“ ekonomistas Julianas Callow. Pasak jo, pareigūnai desperatiškai nori prezidentu skirti tinkamą žmogų, tad gali nustumti dvejones dėl tautybės.
E. Liikanenas tarp kolegų yra žinomas kaip džiazo gerbėjas, jis įkalbėjo J. C. Trichetą pasakyti kalbą Suomijoje vykstančiame festivalyje „Pori Jazz“.
FAKTAI
Pagrindinis ECB uždavinys – palaikyti euro perkamąją galią taip palaikant kainų stabilumą euro zonoje.
Pirmuoju ECB prezidentu 1998 metais tapo Nyderlandų ekonomistas Willemas Frederikas Duisenbergas. 2003-iaisiais pasibaigus kadencijai, jo vietą užėmė Jeanas Claude'as Trichetas.
