Paskutinėmis dienomis euro krizė, atrodo, ir vėl kontroliuojama, tačiau šios savaitės rinkų smukimas suneramino Europos lyderius. Spekuliantai negailestingai tikrina silpnąsias euro gelbėjimo paketo vietas, o Europos Komisijos prezidentas J. M. Barrosas ragina padidinti finansinės pagalbos fondą.
Penktadienį tarptautinėse vertybinių popierių rinkose kilo panika. Kai kurios Vokietijos bendrovės atsidūrė prie žlugimo ribos. Volstrito ir Azijos rinkose prekybininkai daug praranda krintant akcijų kursui. Vienas rinkos strategų tai pavadino skerdynėmis. Investuotojai taip pat žvelgia į problemų kamuojamas euro zonos šalis. Per paskutiniąsias dienas pajamos iš Ispanijos ir Italijos dešimties metų vyriausybių obligacijų pakilo iki aukščiausio lygio nuo bendros valiutos įvedimo.
Nežinomybė rinkose šią savaitę turėtų baigtis. Jungtinės Valstijos paskutinę minutę išvengė grėsusio bankroto, o specialus Europos vadovų susitikimas, per kurį siekta išspręsti euro problemas, buvo pavadintas sėkmingu, tačiau investuotojai vis dar bijo, kad ekonomikos augimas įstrigs, o valstybės vėl pateks į skolų spiralę.
Europoje Europos centrinis bankas (ECB) ir politikai kelia aliarmą. ECB ir toliau perka krizės kamuojamų valstybių vyriausybių obligacijas, įskaitant ir Airiją bei Portugaliją. Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barrosas išsiuntė laišką Europos valstybių vadovams, kuriame iškėlė idėją dėl euro gelbėjimo fondo plėtros, kad susiklosčius blogiausiam scenarijui didelės Italijos ir Ispanijos ekonomikos būtų išgelbėtos. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy penktadienį planavo tai aptarti telefonu.
Politikos lyderiai ir ECB susiduria su dilema: jie turi veikti, bet nenori kelti dar didesnės panikos. Pvz.: A. Merkel ir toliau nori daryti tai, ką iki šiol darydavo per euro krizę, t. y. laikytis požiūrio „pagyvensim, pamatysim“. Savaime suprantama, kad Vokietijos vyriausybė yra susirūpinusi ir kanclerės pasisakymais, kurie rinkose dar labiau didina nestabilumą. ECB susiduria su daugeliu dilemų. Norėdamas paremti euro zonos šalis, jis turi pirkti vyriausybių obligacijas, o tai yra kontraversiškas žingsnis, grasantis valiutų globėjo nepriklausomybei.
Rinkos ignoruoja paprastą politinę tiesą: demokratijoms reikia laiko priimti sprendimus. Obligacijų pirkimas yra puikus to pavyzdys. ES vadovų susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai nusprendė, kad ateityje laikinasis euro gelbėjimo fondas, Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), turėtų įsigyti obligacijas. Bet kadangi kelių euro zonos šalių parlamentai dar turi tam pritarti, ECB turi užsiimti šia ne itin malonia veikla.
