a. medalinskas

Susitarime tarp Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų būtų galima įžvelgti Miuncheno suokalbio bruožų, jei prieš tai Angela Merkel ir Francois Hollande`as nebūtų apsilankę Kijeve, sako politologas Alvydas Medalinskas. Savo ruožtu politologas Laurynas Kasčiūnas priduria, kad prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija. „Akivaizdu, kad prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija.

Žinių radijas   Ukrainos parlamentui antradienį panaikinus nuostatą, kad šalis negali jungtis prie užsienio karinių blokų, tokiu būdu atveriant kelią šaliai siekti narystės NATO, Rusija dėl to akivaizdžiai sunerimo, „Žinių radijui“ antradienį sakė politologas Alvydas Medalinskas.

Rinkimų rezultatai Ukrainoje – tai didelis smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Taip mano politologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas. Anot jo, šie rezultatai rodo, kad V. Putinas, išlošęs keletą šalies gabaliukų, iš tiesų pralaimėjo visą Ukrainą. „[Rezultatus] gerai vertinu dėl to [...], kad trys proeuropinės krypties partijos dabar (kalbant apie partijų rinkimus pagal sąrašus, t. y. apie pusę parlamento) turėtų daugiau nei 50 proc. vietų.

Žinių radijas   Rusijai atvirai įsitraukus į karą Ukrainoje, Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sako nemanantis, kad tai yra lemiamas karo krypties pakeitimas.   „Manau, kad tai yra laikina. Ukrainos tautos įveikti negalima, tai neįmanoma iš principo. Manau, kad bus mobilizuoti rezervai, rastos jėgos ir galimybės, kartu padedant ir Europai, Vakarams. Ši Rusijos agresija jai tikrai nebus naudingas – ji (Rusija – red.

Pirmadienį vienas judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ aktyvistų, nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas žurnalistams pareiškė, kad artimiausią šeštadienį judėjimas rengia naują mitingą Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.

Šiandien Seime Konstitucijos salėje į apskritojo stalo diskusiją apie demokratiškus rinkimus susirinko nacionalinis susivienijimas „už Lietuvą Lietuvoje“, sąjūdininkai ir Nepriklausomybės Akto signatarai. Nacionalinis susivienijimas – tai politinei sistemai nepriklausančių partijų koalicija, kuri jungia ir visuomenininkus. Susirinkusieji pateikė informaciją, su kokiomis kliūtimis koalicija susiduria prieš rinkimus.

„Tai, ką mes dabar darome, yra bandymas pajudinti susiformavusį baimės liūną“, – pareiškė Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas. Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje, pavadintoje „Už Lietuvą be melo ir smurto. Ką gali visuomenė?“, jis teigė, kad dabartinė „sistema veikia prieš žmogaus, atsiduriančio po elitu, interesus. Kaip ir anais (sovietiniais – red. past.

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė Seimo Antikorupcijos komisijai pateikė atsakymus į klausimus dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) istorijos.

Vis dažniau viešojoje erdvėje nuskamba pasvarstymai, kad Lietuvoje vis aktyviau reiškiasi įvairūs radikaliai nusiteikusio jaunimo judėjimai. Ne paslaptis, kad ir Kovo 11-osios eitynėse netrūko incidentų, o po šios dienos visuomenėje vėl kilo diskusija, kur pasibaigia patriotizmas ir prasideda nacionalizmas. Naujienų portalas Balsas.lt šia tema vaizdo konferencijoje kalbėjosi su politologu ir visuomenininku Alvydu Medalinsku. Pirmąją konferencijos dalį žiūrėkite čia.

(Papildyta 17:17) Vilniaus policijos viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica pakalbintas iškart po renginio teigė, kad jokių incidentų šiame mitinge nebuvo užfiksuota, viskas praėjo taikiai. (Papildyta 15:42) Mitingas baigėsi skanduojant „Lietuva, Lietuva“ ir R. Ozolo žodžiais „tai tik pradžia“. Susirinkusieji skirstosi skambant dainai „Pakilome ir kelkimės“ (Papildyta 15:31) Viešo pareiškimo tekstui susirinkusieji pritarė plojimais.

Šiandien prie Vyriausybės vyks protesto akcija, kurią siekiama atkreipti dėmesį į švietimo problemas lenkiškose mokyklose. Lietuvos lenkams ypač nerimą kelia naujoji Švietimo įstatymo redakcija. Prie protesto prisideda ir Švietimo  profesinė sąjunga, vadovaujama pirmininko A. Jurgelevičiaus.

Seimas vėlyvą antradienio vakarą patvirtino 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetus, bet pats biudžetas ir jo priėmimo aplinkybės abejingų nepalieka ir sulaukia nemažai kritikos. Politologo Alvydo Medalinsko manymu, per tris kadencijas nepadaryta jokios pažangos.