Susitarime tarp Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų būtų galima įžvelgti Miuncheno suokalbio bruožų, jei prieš tai Angela Merkel ir Francois Hollande`as nebūtų apsilankę Kijeve, sako politologas Alvydas Medalinskas. Savo ruožtu politologas Laurynas Kasčiūnas priduria, kad prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija.
„Akivaizdu, kad prasidėjo rimta užkulisinė valstybių diplomatija. Kai susiklosto tokia situacija, nori ar nenori, atsiranda balsų, bandančių perspėti, kad susitarimai, kurie gali būti sudaryti Ukrainos savarankiškumo sąskaita, gali perbraižyti Europos saugumo žemėlapį taip, jog Rusija iš esmės diktuos žaidimo taisykles“, – sako Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, tokiu atveju visas aplinkybes reikėtų turėti galvoje, ypač šiuo metu, kai Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) jau priartėjo prie sprendimo teikti karinę paramą Ukrainai. Politologo nuomone, tai atgrasintų Rusiją nuo karinių veiksmų ir sustiprintų Ukrainos derybines pozicijas dėl kada nors būsiančio taikaus susitarimo.
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas A. Medalinskas atkreipia dėmesį, kad akivaizdu, jog trečiadienį gali įvykti valstybių vadovų susirinkimas pagal vadinamąjį Normandijos formatą. Vadinasi, susirinkime dalyvautų ir Ukrainos vadovas.
„Būtų galima kalbėti apie Miuncheno suokalbį ir galėtų būti rasta jo požymių, jeigu Europos Sąjungai (ES) priklausančių valstybių, t. y. Vokietijos ir Prancūzijos, vadovai nebūtų staiga atvykę į Kijevą ir neaptarę klausimo su Ukrainos vadovais. Rusija, Kremlius, Vladimiras Putinas siekė padaryti šį reikalą labai panašų į Miuncheno suokalbį, kai tariasi tik didžiosios valstybės: Rusija, Prancūzija ir Vokietija, o Ukraina paliekama šone“, – tvirtina A. Medalinskas, pridurdamas, kad Ukrainai net nebuvo išsiųsti vadinamieji taikos pasiūlymai.
Politologo teigimu, Vakarų valstybių vadovai aiškiai supranta, kas yra Miuncheno sandėris, todėl atvyko tartis į Kijevą. Pasak A. Medalinsko, kalbant apie pasitarimo formą, ne apie turinį, galima sakyti, kad Vakarų valstybės Miuncheno suokalbio sindromo vengia.
LRT Radijo pašnekovas primena, kad, kai sausio mėnesį buvo rengiamas susitikimas Astanoje (kuris neįvyko), Rusija išdėstė tolimus planus, kaip vienas ar kitas regionas turėtų būti atiduotas separatistams ar Ukrainai ir kaip Ukraina turėtų įstoti į Eurazijos Ekonominę Sąjungą (EAES). Pasak A. Medalinsko, jei Vakarai sutiktų su tokiomis sąlygomis, tuomet dvelktų negražiais susitarimais, bet politologas tvirtina tokių galimybių kol kas nematąs.
