Verslas

 Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis teigia, kad problemos, apie kurias prakalbo „Teltonikai“ vadovaujantis Arvydas Paukštys, yra išspręstos. „Tie dalykai, dėl kurių buvo kilęs triukšmas, yra išspręsti. Kabelių servitutų sutarys yra pasirašytos, „Via Lietuva“ irgi yra suderinusi techninį projektą.

Didžiąją dalį 2024 m. pirkėjai galėjo pastebėti, kad parduotuvėse daugelis prekių nebrango taip sparčiai, kaip anksčiau, o kai kurios šiek tiek ir atpigo. Tačiau baigiantis metams vėl stebimas spartesnis kainų augimas. Tačiau panašu, kad tai ne pabaiga. Ekonomistai ir ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad jos augs ir kitais metais, taip pat vardija, kad daugiausiai kitais metais mokėti už pieno produktus ir kavą.

SBA valdomos tekstilės gamybos bendrovės „Utenos trikotažo“ antrinė įmonė „Aboutwear“ ginče su Vokietijos bendrove „About You GmbH“ dėl prekės ženklo „About“ pasiekė taikos susitarimą. Kaip pranešė bendrovė, pagal pirmadienį pasirašytą sutartį, Vokietijos bendrovė sumokėjo 2 mln. eurų kompensaciją įmonei „Aboutwear“, o ši perleido jos valdomus prekių ženklus.  „Ketverius metus trukusį ginčą su Vokietijos įmone baigiame taikiu susitarimu.

Sostinėje nuo 2027 m. ketinama tankinti ir plėsti greitųjų (G) maršrutų tinklą, praneša naujienų portalas „Made in Vilnius“. „Ateityje, preliminariai 2027m., yra numatomos greitųjų maršrutų trasų korekcijos plečiant maršrutų tinklą pietinėje ir šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje“, – teigė JUDU Susisiekimo sistemų inžinierius Rokas Urbonavičius. Tikimasi, jog tuomet šie maršrutai kursuos 20 proc. greičiau.

Iki šiol Lietuvoje skambinti telefonu galima numerio pradžioje surinkus aštuonetą. Tačiau gyventojai įspėjami – jei neatliksite svarbių pakeitimų, prisiskambinti savo mamai, tėčiui, seneliams ar draugams nepavyks. Kiekvieną dieną gyventojai naudojasi telefonais ir neretai ne tik rašo, bet ir skambina savo artimiesiems ar draugams. Tačiau jau kitąmet susisiekti su telefone turimais kontaktais gali nepavykti, jei nepakeisite numerio.

Antradienį Ženevoje Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vadovas Willie Walshas pareiškė, kad netrukus gali būti panaikinti apribojimai skysčiams, kuriuos keleiviai gabena rankiniame bagaže. Dauguma oro linijų leidžia gabenti skysčius ne didesnėse kaip 100 mililitrų talpose, iš viso ne daugiau kaip 1 litrą keleiviui. Be to, talpyklos turi būti supakuotos į permatomą plastikinį maišelį ir atskirai pateikiamos apsaugos pareigūnams bagažo patikros metu.

JAV prezidento Joe Bideno administracija antradienį galutinai patvirtino iki 6,2 mlrd. dolerių finansavimą bendrovei „Micron Technology“, finalizuodama susitarimą, kuriuo siekiama paskatinti puslaidininkių gamybą šalyje dar prieš Donaldui Trumpui sugrįžtant į Baltuosius rūmus. Pastaraisiais mėnesiais J. Bideno administracija skubėjo uždegti žalią šviesą susitarimams su lustų gamybos tiekimo grandinės įmonėmis, siekdama įtvirtinti dalį savo palikimo, kol nepasikeitė vyriausybė.

Likus porai savaičių iki didžiųjų metų švenčių lietuviškas prekybos tinklas skelbia tampantis „Kalėdine maisto krautuve“. Pasiruošimui Kalėdoms pasiekus patį įkarštį „Maxima“ pirkėjams gardžiu ir gausiu švenčių stalu kviečia pasirūpinti reikšmingai sutaupant – aktualioms maisto produktų prekėms suteikiama 40 proc. nuolaida. „Jau 32 metus esame vienas pagrindinių prekybos tinklų, kuriame galima pasiruošti Kalėdoms.

Elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje gruodžio pirmąją dekadą siekia 0,105 Eur/kWh be PVM ir yra 18 proc. didesnė nei lapkritį, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Praėjusios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje siekė 0,108 Eur/kWh – tai 24 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vidutinė kaina buvo 0,087 Eur/kWh. Nagrinėjamu laikotarpiu šalyje pagaminta 55 proc. visos suvartotos elektros energijos, pažymi agentūra.

Daugelis yra pagalvojęs, kaip būtų gerai nebedirbti ir mėgautis malonumais užtikrintai gaunant pensiją. Vis dėlto ir sulaukę brandaus amžiaus daugelis lietuvių ir toliau dirba. Oficiali statistika rodo, kad tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra didžiausia dalis gyventojų, kurie sulaukę brandaus amžiaus ir toliau dirba.

Lietuvai turėtų priklausyti 49 proc., o Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ – 51 proc. bendros įmonės, steigiamos būsimai artilerijos amunicijos gamyklai Baisogaloje, akcijų, BNS patvirtino keli nesusiję šaltiniai.  Lietuvos dalį valdytų dvi įmonės: 48 proc. – valdytų valstybės energetikos grupės „Epso-G“ neseniai įkurta investicijų valdymo įmonė „Epso-G Invest“, o 1 proc. – valstybės valdoma Giraitės ginkluotės gamykla Kauno rajone.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei Šiaurės investicijų banko (ŠIB) skolinasi 80 mln. eurų, kurie bus skirti naujų troleibusų ir autobusų įsigijimui. Kaip antradienį pranešė savivaldybės įmonė, sutartys su dviem bankais sudarytos įgyvendinant valdomo transporto priemonių atnaujinimo planą. „Viešasis transportas turi atitikti šiuolaikinius standartus.

Socialinės žiniasklaidos milžinė „Meta“ pirmadienį paskelbė pasaulinę kovos su sukčiavimu informavimo kampaniją, kuria siekiama apsaugoti vartotojus nuo galimų sukčių aferų šventinio apsipirkimo metu. Bendrovė, kuriai priklauso „Facebook“, „WhatsApp“ ir „Instagram“, atskleidė šiais metais pašalinusi daugiau kaip du milijonus paskyrų, siejamų su internetinio sukčiavimo centrais Kambodžoje, Mianmare, Laose, JAE ir Filipinuose. Bendrovė taip pat pranešė šiemet pašalinusi 15 tūkst.

Seimas antradienį patvirtino perteklinį Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2025 metų biudžetą.   Iš šio fondo mokamos išmokos darbo ne dėl savo kaltės netekusiems bankrutuojančių ar nemokių įmonių darbuotojams.  Fondo pajamos kitąmet sieks 55,7 mln. eurų – 16 proc. (7,7 mln. eurų) daugiau nei laukiama 2024-aisiais, išlaidos – 15 mln. eurų – 6,3 proc. (1 mln. eurų) mažiau. Pajamos išlaidas viršys 40,74 mln. eurų. Darbdavių įmokos 2025 metais turėtų siekti 47 mln.

Seimo konservatoriams baiminantis, kad dėl kai kurių valdančiosios daugumos narių strigs svarbūs energetikos projektai, paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tvirtina – darbai bus tęsiami. Taip pat jis pabrėžė, kad dėl atsinaujinančios energetikos projektų „nemato galimybės atsitraukti“. „Dėl darbo su Seimu, tai natūralu, kad tęstinumas yra dėl projektų įgyvendinimo, atsinaujinančios energetikos, kaupimo įrenginių, visos sistemos tobulinimo. Nes turime neišnaudotų galimybių.

Ketvirtadienį Seimas patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą. Be kita ko, jis numato ir pensijų, vienišo asmens išmokų didinimą nuo jau nuo kitų metų pradžios. Už „Sodros“ biudžeto projektą balsavo 104 Seimo narių, prieš balsavo 3, o susilaikė 8. Ir vėl daugiau pinigų skirs rezervui Kitais metais iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ planuoja surinkti 8,645 mlrd. eurų, o išmokėti 7,906 mlrd. eurų. Planuojama, kad „Sodros“ pajamos viršys sąnaudas 739,5 mln. eurų.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau pateikė sąskaitas už lapkričio mėnesio šildymą, rašoma bendrovės pranešime. Atsižvelgiant į mažėjusią šilumos kainą ir šiltesnį lapkritį, sąskaitos vidutiniškai sumažėjo 8–9 proc. nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 47 eurus su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), sename, energetiškai neefektyviame – 81 eurą su PVM.

„Ignitis“ atkreipia klientų dėmesį – jei fiksavote elektros energijos tiekimo kainą prieš maždaug metus – gali būti, kad jums artėja kainos fiksavimo pabaiga, o tai reiškia – metas pasirinkti naują elektros energijos tiekimo planą. To nepadarius, sutartis automatiškai pratęsiama ir teks mokėti tokią pačią kainą, kaip iki šiol. Gali būti, kad ji didesnė, nei galėtų būti, nes Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skaičiuoja, kad šimtai tūkstančių gyventojų už elektrą permoka.

Kone kiekvienais metais visame pasaulyje ir Lietuvoje vis dažniau fiksuojame aukštesnės oro temperatūros rekordai. Tai vienur, tai kitur stebina ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – liūtys, sausros, vėtros ir kt. O Ukrainoje prie visko prisideda ir karas, kurio ekonomines pasekmes jaučia ir Lietuvos ūkininkai  Apsirūpinimas maistu yra visų valstybių ir visuomenių prioritetas ir gyvybiškai svarbus tikslas. Jį įgyvendinti padeda tinkamai išplėtotas žemės ūkis.

Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų, kad Seimas būtinus mokestinius pakeitimus priimtų jau 2025 m., teigia šalies vadovo patarėja Irena Segalovičienė. Tačiau, pabrėžė ji, šalies vadovas tikisi sprendimų, kurie būtų išdiskutuoti tarp partijų. „Jei ateinančioje pavasario sesijoje būtų priimti (mokestiniai – ELTA) sprendimai, būtų puiku. Bet diskusijos gali užtrukti, tad jei sprendimai bus priimti rudenį, tai dar nieko tokio.

Dalis Baltijos šalių mokslininkų, pasisakančių prieš saugomų teritorijų plėtrą, turi ryšių su miškų pramonės lobistinėmis organizacijomis, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“, atlikęs tyrimą su partneriais Latvijoje ir Estijoje.  Pasak portalo, mokslininkai, kurie priklauso šioms organizacijoms arba yra glaudžiai susiję su pramone, dalyvauja formuojant naują Lietuvos miškų strategiją, bei derinant įstatymų projektus.

Paskutinįjį rudens mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su šių metų spaliu, šalies parduotuvėse brango 1,92 euro (2,9 proc.) ir buvo 4,08 euro (6,3 proc.) brangesnis nei pernai metų lapkritį, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė.

Darbuotojams Lietuvoje kasmet priklauso bent 20 darbo dienų atostogų, dalis gyventojų gali gauti prailgintas, papildomas ar nemokamas atostogas, pasinaudoti mamadieniais ar tėvadieniais. Kai kurios įmonės savo darbuotojams siūlo 4 darbo dienų savaitę ar laisvadienius menstruacijų metu. O dabar kelią skinasi ir dar viena naujovė – „pauzės dienos“. Joms sparčiai populiarėjant Jungtinėse Amerikos Valstijose, vis daugiau įmonių pauzės dienas ima siūlyti ir Lietuvoje.

Iki Kalėdų belikus pustrečios savaitės, lietuviai vis daugiau perka eglučių. Prekybininkai kainas, sako, palyginti su pernai, padidinę vos keliais procentais. Ir iš tiesų, pirkėjai kainomis nesiskundžia. Tad priklausomai nuo dydžio, eglutę galima nusipirkti nuo 5 eurų. Na, o už didelę, 3 ar 4 metrų žaliaskarę gali tekti pakloti ir daugiau kaip 100 eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nors iki Kalėdų dar beveik 3 savaitės, žmonės skuba eglutėmis puošti namus ir kurti kalėdinę nuotaiką.

Gruodį tenka plačiau atverti pinigines, perkant Kalėdų dovanas ir ruošiant šventinį stalą. Ko gero, daugiausiai vis tik tenka išleisti dovanoms. Finansų specialistai skaičiuoja, kad dalis gyventojų dovanoms negaili ir kelių šimtų eurų. Todėl nusprendžiau dovanų biudžetą sumažinti iki minimumo ir paieškoti dovanų už 3 eurus. Turbūt lapkričio paskutinį penktadienį nebūtume radę parduotuvės, kuri nesiūlytų juodojo penktadienio nuolaidų.

Baltijos šalyse daugiausia išleisti Kalėdų šventiniam stalui ir dovanoms ketina lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos gyventojų apklausos rezultatai. Didesnes sumas Baltijos šalių gyventojai yra nusiteikę skirti dovanoms nei vaišėms – dauguma (25 proc.) apklaustųjų Lietuvoje dovanoms susiplanavo 100–200 eurų biudžetą, o šventiniam stalui kas trečias (33 proc.) planuoja skirti nuo 50 iki 100 eurų. Mažiau nei 50 eurų dovanoms ketina išleisti po 9 proc. lietuvių ir estų, 15 proc.

Kai apsipirksite įprastos parduotuvės savitarnos kasoje, atkreipkite dėmesį, ką matote ekrane, kai reikia rinktis sveriamus vaisius ar daržoves, taip pat šviežius kepinius. Jeigu lentynose etiketėse jų kainą matote ir pagal ją nusprendžiate, ką pirkti, tai savitarnoje galima tikrai sutrikti, nes joje pasirinktų prekių kainą matysite tik tada, kai išsirinksite prekę. Supratę, kad kaina ne tokia, turėsite kviestis pardavėją ir gaišti laiką.

Daugelis žino, kad, laiku nepasitikrinus, dėl pasikeitusių taisyklių nuo naujųjų bus stabdomas tūkstančių vairuotojų pažymėjimų galiojimas. Toliau vairuodami jų savininkai rizikuoja gauti baudą. Tačiau gali kilti ir daugiau problemų.

Pakeistas skolų išieškojimo reguliavimas tik apsunkino procesą, o paskatos skolininkus gražinti į legalią darbo rinką nebuvo sėkmingos, teigia Lietuvos antstolių rūmai. Jų atstovų teigimu, dažnai gyventojai piktnaudžiauja palengvintomis skolų grąžinimo sąlygomis, pavyzdžiui, mažesnėmis išskaitomis ir skolų atostogomis. „Pakeitimai visi nukreipti į pasekmes, be ne priežastis. Lengvindami skolininkų būklę galvojome, kad jie įsidarbins, grąžins savo skolas ir pasveiks nuo tos blogybės.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo įmonė „LTG Link“ sparčiai juda link dar vieno tikslo – sujungti Vilnių per Rygą su Talinu. Trijų Baltijos šalių vežėjai – „LTG Link“, „Vivi“ ir „Elron“ –  derina traukinių tvarkaraščius, kad būtų užtikrintas susisiekimas traukiniais tarp trijų šalių sostinių. Iki šiol galimybės per vieną dieną nuvykti traukiniais iš Vilniaus į Taliną nebuvo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

2025 m. sausio 1 d. bus dešimt metų, kai Lietuva yra euro zonos narė, ir vienintelė mūsų šalies valiuta yra euras. Dešimt metų valstybei yra gana trumpas laikotarpis, bet Lietuvos ekonomika per jį sugebėjo smarkiai ūgtelti. Euro vaidmuo šioje vystymosi kelionėje buvo svarbus. Kasdien naujienų sraute dėmesį patraukia neigiamos žinios ir perspėjimai apie gresiančias bėdas.

Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad antrojo jūros vėjo parko projektas neturėtų būti įgyvendinamas bet kokia kaina.  Ministras žada siekti, kad lapkritį pakartotinai paskelbtame konkurse dalyvautų bent keli dalyviai ir būtų užtikrinta maksimali jų konkurencija. „Teisine prasme mums užtenka vieno dalyvio.

Naujausi Europos Komisijos duomenys rodo, kad euro zonos ekonomika, šiuo metu balansuojanti tarp stagnacijos ir recesijos, patiria netikrą atsigavimą, kuris labiausiai palies ir taip probleminį pramonės sektorių. Lietuvos gamintojai turi pasiruošti naujų užsakymų šuoliui, tačiau tuo pačiu neprarasti budrumo ir atskirti trumpalaikį užsakymų augimą nuo tvaraus ilgalaikio.

Artimiausiu metu bus paskelbtas antrasis kvietimas elektros energijos kaupikliams su valstybės parama įsigyti. Gyventojams bus kompensuojama iki 45 proc. patirtų finansinių išlaidų. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė atskleidžia, kad pirmojo kvietimo metu didelio susidomėjimo nebuvo sulaukta. Įsisavinta mažiau nei pusė skirtų lėšų. Šį kartą tikimasi sulaukti didesnio aktyvumo.

Lietuvos didmiesčiuose vis daugėja greičio matuoklių – Kaunas ne išimtis. Netrukus dviejuose Kauno ruožuose bus įrengti dar trys vidutinio greičio matuokliai, fiksuojantys tiek priekinį, tiek galinį automobilio numerį. Įsigijus įrangą, sustiprinta greičio kontrolė pradės veikti ir Tunelio gatvėje, kur šiuo metu vidutinis greitis fiksuojamas tik viena kryptimi.

Būsimosios Vyriausybės programoje numačius poreikį stebėti maisto prekių kainas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad tokia priemonė tik sukurs papildomos biurokratijos, o nauda pirkėjui – nulinė. Anot jo, abejotina, ar institucijos sugebėtų efektyviai reguliuoti kainas. „Nes ką tu su ta informacija (apie maisto prekių kainų sudėtį – ELTA) darysi ir kokios paskatos biurokratui kištis į kažkokių atskirų prekių kainodarą. Ji kinta praktiškai kiekvieną dieną.

Po neseniai nuaidėjusio „Teltonikos“ skandalo bendrovė „Via Lietuva“ tęsia transformacijos procesus: tarp įmonės valdybos suformuotų prioritetinių tikslų – nuoseklus barjerų tarp bendrovės ir verslo naikinimas, biurokratinių trikdžių mažinimas bei klientų aptarnavimo funkcijos stiprinimas. „Vis tik pastarųjų savaičių aktualijos nubrėžė aiškią kryptį į kurią artimiausiu metu turi susikoncentruoti įmonė.

Moterų sveikatos programėlė „Flo Health“ praneša apie planus plėsti savo veiklą Lietuvoje. Šių metų liepą vienaragio statusą įgijusi bendrovė šalyje ketina įkurti 130 naujų darbo vietų, teigia tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“. „Lietuva užima pirmąją vietą ES, vertinant moterų, dirbančių mokslo ir technologijų srityje, dalį ir jaunų, į IRT sektorių įžengiančių specialistų skaičių.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvai tampant imigrantų traukos šalimi reikia turėtų sumanią migracijos sistemą, kuri atsižvelgtų į darbo rinkos iššūkius, bet kartu išvengtų klaidų, kurias padarė Vakarų Europos valstybės. „Tas blaškymasis yra pasekmė to, kad mes neturime labai aiškios imigracijos strategijos ir taip pat skiriame šiam klausimui labai mažai resursų“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

Likus dviem savaitėms iki didžiųjų šių metų žiemos švenčių „Sodra“ pradeda mokėti senatvės pensijas šalies gyventojams. Pirmiausia pensijos bus pervedamos tiems pensininkams, kurie turi sąskaitas bankuose. Kiek vėliau jos bus pradėtos ir išnešioti į namus. Bet kokiu atveju gyventojai įspėjami neįkliūti į sukčių pinkles. Patys „Sodros“ darbuotojai niekada nevaikšto pas gyventojus, niekada neprašo atskleisti jokių asmens duomenų.

Preliminariais duomenimis, ilgą laiką mažėjęs šešėlinės ekonomikos lygis šalyje šiuo metu siekia apie 8,5-10 proc., teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Artūras Klerauskas. „Lietuvos duomenų agentūros vertinimu, šešėlinės ekonomikos mastas, eilę metų mažėjęs, dabar yra pasiekęs kaip ir tokį matavimų minimumą. Šešėlinės ekonomikos lygmuo tada būtų 8,2 proc. nuo BVP“, – LRT radijui sakė specialistas.

Visuomenei senstant, dalyje šalių amžius, kada gyventojai gali išeiti užtarnauto poilsio, po truputį yra didinamas. Vis tik kai kurie, pvz., Lietuvos, gyventojai jau dabar būna priversti išeiti į išankstinę pensiją, nes dėl sveikatos negali toliau dirbti. Visgi įdomu, koks turėtų būti tas pensinis amžius, kad išėję į pensiją gyventojai dar spėtų ja pasidžiaugti.

Per dvejus pastaruosius metus lietuvių kalbos pradėjo mokytis daugiau nei 4,8 tūkst. šalyje gyvenančių ukrainiečių, praneša Užimtumo tarnyba (UT). Jų žinias bei įgūdžius Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) tikrinti pradės jau ateinančių metų kovo mėnesį. UT duomenimis, 2023-aisiais lietuvių kalbos pradėjo mokytis 2821 ukrainietis, o šiemet tokių asmenų skaičiuojama 1982. Didžiąją jų dalį (82 proc.

Šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų, taip pat susiduriančios su finansiniais sunkumais, turi teisę gauti papildomus vaiko pinigus. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įspėja, kad tam tikrais atvejais gautus pinigus šeimoms tenka grąžinti. Su panašia situacija susidūrė ir portalo tv3.lt skaitytoja Miglė, kuri pasakojo, kad gaudavo papildomus vaiko pinigus. „Esame daugiavaikė šeima, todėl gaudavome papildomą beveik 60 eurų išmoką kiekvienam vaikui.

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojai užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Dalis tų prašymų buvo atmesti. Žmonės piktinasi, kad norėdami gauti kompensaciją už šildymą turi iš namų išmesti savo vaikus. Tuo metu savivaldybės aiškina, kad vertina visų šeimos narių pajamas. O apie atskirai gyvenančius, bet būste priregistruotus vaikus, gyventojai privalo informuoti savivaldybę.

Kūčių dieną ir Naujųjų metų išvakarėse Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolių“ parduotuvės bei paslaugų teikimo vietos dirbs trumpiau nei įprasta. Pirmąją Kalėdų dieną neveiks parduotuvės, maitinimo ir kitų paslaugų bei pramogų erdvės, o per Naujuosius prekybos centruose lankytojų lauks restoranai, pramogų erdvės bei sporto klubai. Gruodžio 24-ąją „Akropoliuose“ didžioji dalis veikiančių restoranų, parduotuvių, paslaugų teikimo vietų ir pramogų erdvių dirbs iki 17 val.

Policija praneša, kad šalies keliuose policija gruodį surengs naujus reidus. Vairuotojai turėtų įsidėmėti šias datas, kurių metu policija aktyviai stebės ne tik vairuotojus.

Jei anksčiau įvairius vaizdo žaidimus žaisdavo daugiausiai vaikai, šiuo metu tuo užsiima tūkstančiai suaugusiųjų, kurie žaidimams kasmet išleidžia vis daugiau pinigų. Įdomu tai, kad ir žaidimų kūrimas Lietuvoje vis populiarėja, o savo sukuriama verte patenka net į Europos šalių TOP 10-tuką. Kasmet auga ir žaidimų industrijoje dirbančių žmonių atlyginimai, gerokai viršijantys vidutinę algą Lietuvoje.

Nuo kitų metų Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, taigi ir kaitinamasis tabakas ar elektroninių cigarečių skysčiai. Dėl didinamų akcizų už pusę litro alkoholio gyventojams teks mokėti iki 25 euro centų brangiau. O tai yra kone dvigubai didesnis tarifas nei, pvz., Latvijoje ar Lenkijoje. Įvairūs tabako gaminiai 2025-aisiais lietuviams atsieis iki 32 centų brangiau, o per ateinančius 3 metus kai kurie rūkalai pabrangs daugiau nei 1 euru.