Lietuvos verslas

Lietuvoje moterys didžiausių biržinių bendrovių valdybose sudaro gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris taip pat toli gražu nėra pakankamas. Lietuvoje jų yra vos 25 proc., kai ES moterų dalis siekia 33 proc. – vis tiek gerokai mažiau nei pusė.

Permainingi balandžio ir gegužės orai, pasak bitininkų, medaus rinkimo procesų šiemet nesutrikdė labiau nei ankstesniais metais. Dalis bitininkų sako, kad dėl permainingų orų bitės sugebėjo medaus prisinešti tik sau, o ne bitininkams. Tuo metu kiti dar neprognozuoja, kiek pavyks prisukti pavasarinio – sodų žiedų, rapsų, kiaulpienių – medaus, nes gegužę dar tikimasi šiltų dienų.    „Tie orai ne tokie, kad jau neįprastai būtų blogai.

Daugeliui vyresnių gyventojų pensija yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tačiau jos mokėjimą „Sodra“ tam tikrais atvejais gali nutraukti, pavyzdžiui, žmogui pakeitus gyvenamąją vietą. Tokioje situacijoje atsidūrė ir portalo tv3.lt skaitytoja Audronė. Ji gyveno Kaune, tačiau neseniai persikraustė į Klaipėdą. „Persikrausčiau į Klaipėdą, arčiau dukrų. Pardaviau didelį butą Kaune ir nusipirkau pajūryje – mažesnį. Tačiau kai persikrausčiau, kitą mėnesį nesulaukiau pensijos.

Anksčiau į dėvėtų drabužių parduotuves žmonės užsukdavo, nes taupydavo ir norėdavo apsipirkti pigiau. Dabar jose apsilankymas tapo pramoga. Pirkėjai netgi daro turus po Lietuvą, lanko dėvėtų drabužių parduotuves ir ieško originalių bei įdomių prekių. Vis tik dėvėtų drabužių prekeiviai pastebi, kad jų klientai perka mažiau. Be to, jiems ir patiems išaugo  veiklos sąnaudos.

Aukso kainos rekordinėse aukštumose – už kilogramą gryno aukso gali tekti nemenkai papurtyti pinigines ir pakloti virš 71 tūkstančio eurų. Skaičiuojama, kad nuo šių metų pradžios auksas pabrango apie 15 procentų. Ekspertai teigia, jog auksas pabrango, nes dar nėra visiškai suvaldyta infliacija. Taip pat aukso pabrangimui įtakos turėjo geopolitinė situacija – karas Ukrainoje, Izraelio ir Irano konfliktas bei suaktyvėjusi aukso prekyba Kinijoje.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. Pasak ekspertų, tai – labai geras ženklas Lietuvai. Apie tai, kodėl Vilnius ir Kaunas turtingėja, o regionai skęsta skurde, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Beveik visiems darbuotojams darbdavys suteikia kokias nors darbo priemones, vieni jų turi mažiau, kiti daugiau. Pasitaiko, kad, joms sugedus, darbdavys prašo darbuotojų padengti remonto išlaidas, o šie nesutinka to padaryti. Darbo teisės specialistai pažymi, kad darbuotojai turi atlyginti žalą, tačiau ne visą. Portalo tv3.lt skaitytojas Romas pasakojo, kad neseniai pradėjo dirbti naujame darbe. „Esu vairuotojas, vežioju po Lietuvą maisto prekes.

Lietuviams mokant vienas didžiausių euro zonoje palūkanų už būsto paskolas, tik rinkiminę savaitę nubudo Lietuvos bankas. Jis ragina skolininkus reikalauti mažesnių palūkanų ir keisti bankus. O kad tai padaryti būtų lengviau, kartu su Finansų ministerija teikia įstatymų pataisas, kuriomis žada palengvinti refinansavimo procesą ir sumažinti jo kainą.  Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Daugiau nei 10 metų Šveicarijos prancūziškoje dalyje gyvenanti finansų specialistė Ringailė Desperez pasakoja, kad nors ši šalis daug kam atrodo kaip svajonių, uždirbdami daugiau gyventojai nemažai priversti išleisti ir pragyvenimui. Tuo metu mokėdami kasmėnesines sveikatos draudimo įmokas gaunami paslaugas žmonės daug kur dar turi susimokėti papildomai.

Sugrįžus šiltajam sezonui, daugeliui lietuvių saulės akiniai tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Vis tik už šį aksesuarą neretai tenka pakloti ir 100 ar daugiau eurų. Pardavėjai įvardijo, kad saulės akinių kainos gali skirtis 50 ar 100 kartų ir siekti 19 ar viršyti 1,5 tūkst. eurų. Jie aiškino, kad tokių akinių galima rasti ir už kelis eurus, tačiau tikėtina, kad jie visiškai neapsaugos akių nuo saulės, o tik dar labiau joms pakenks.

Užsukus į restoraną ar kavinę, dar net nespėjus užsisakyti maisto, padavėjai dažnai pasiūlo vandens. Dažnas lankytojas galvoja, kad jis bus nemokamas, ypač jeigu tai yra stalo vanduo. Tačiau, gavę sąskaitas, žmonės nustemba, kai už vandenį tenka sumokėti keletą eurų. Portalo tv3.lt skaitytojas pasidalijo restorano „Talutti“ čekiu. Trys dienos patiekalai atsiėjo beveik 19 eurų, dar papildomai 2,45 euro teko susimokėti už 0,5 l vandenį su vaisiais.

Vyriausybė pritaria, kad prie vandens telkinių esančios arba savo teritorijoje jų turinčios savivaldybės galėtų imti vietines rinkliavas iš trumpam laikui jų teritorijoje prisišvartavusių laivų ar kitų vandens transporto priemonių. Šios Vyriausybės išvados paprašyta dar kovo mėnesį, kai liberalas Andrius Bagdonas Seimui pateikė Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansuoja lietuvių kalbos dirbtinio intelekto įrankių vystymą. Šešiems projektams bus skirta daugiau kaip 12 mln. eurų.  Kaip skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai, lietuvių kalbos dirbtinio intelekto įrankiams sukurti paskelbti 6 kvietimai. Finansavimas bus skirtas Informacinės visuomenės plėtros komitetui, kuris vykdys viešuosius pirkimus projektams įgyvendinti.

Būstą besinuomojantys gyventojai neretai būna įsitikinę, kad, kol galioja nuomos sutartis, jie yra namų šeimininkai, tad ten gali daryti ir kviesti, ką tik nori. Vis tik, net susiradus antrą pusę ir norint gyventi kartu, reikia gauti nuomotojo leidimą, kuris nebūtinai bus suteiktas.

Ši savaitė kupina dainų ir muzikinių aistrų – kaip pasiseks Lietuvos vėliavą „Eurovizijos“ konkurse nešančiam Silvester Belt, kokias vietas iškovos konkurso favoritai, kuri daina šiemet laimės viename populiariausių tarptautinių dainų konkursų? Tautiečiai renkasi prie televizijos ekranų apsirūpinę traškučiais, krekeriais ir vaisvandeniais.

Šiemet remontuoti būstą planuotų trečdalis, tačiau kas penktas tam neturi finansinių galimybių, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apklausos duomenimis, šiemet pradėti arba tęsti būsto remontą planuoja apie trečdalį apklaustųjų (35 proc. lietuvių, 40 proc. latvių ir 34 proc. estų). 20 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 30 proc. estų respondentų nurodė, kad norėtų remontuoti namus, tačiau šiuo metu tam neužtenka lėšų.

Besimokantys vairuoti  laikydami tiek teorijos, tiek praktikos egzaminus dažnai patiria nemažai streso. Tad gavus atsakymą, kad egzaminas – išlaikytas, įtampa atslūgsta. Vis tik kartais to neužtenka – net prieš 7 mėnesius gautas teigiamas egzamino rezultatas gali būti panaikintas.

Sukčiai tampa vis įžūlesni, jie kasdien bando apgauti gyventojus ir pasisavinti jų pinigus. Dažnai piktavaliai bando kuo nors apsimesti. Pavyzdžiui, Lietuvos paštas skaičiuoja, kad, prisidengę jų vardu, sukčiai bene kasdien gyventojams siunčia žinutes. Jas gavę gyventojai reaguoja skirtingai. Vieni nekreipia į jas dėmesio, kiti ima abejoti, nes tuo metu tikrai laukia pašto siuntos.

Šiuo metu virš 3,1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie sulaukė pensinio amžiaus, kiekvieną mėnesį gauna priedus prie pensijų. Taip yra dėl to, kad dirbdami jie kaupė papildomai antrosios pakopos pensijų fonduose. Per darbo karjerą jų darbo užmokestis buvo mažesnis, mat dalis jo buvo pervedama kaupimui į asmeninę sąskaitą fonde. Priklausomai nuo to, kiek laiko kaupė ir kiek algos pervedė į fondus, gyventojams papildomos išmokos prie įprastų senatvės pensijų siekia nuo 9,1 iki 348,09 euro.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ paliko dar trys specialistai, kurie buvo atsakingi už magistralinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) priežiūrą, penktadienį skelbia naujienų portalas „15min“.  Tai įvyko tęsiantis skandalui dėl GIPL sumontuotų galimai rusiškų detalių bei energetikos rinkos reguliuotojui balandį konstatavus, jog „Amber Grid netinkamai prižiūrėjo dujotiekio statybas.

Paaiškėjus, kad magistraliniame Lietuvos–Lenkijos dujotiekyje (GIPL) sumontuotos galimai rusiškos detalės gali būti ne vienintelės nesertifikuotos dujotiekio dalys, Vilniaus apygardos prokuratūra skelbia kovo pabaigoje išplėtusi tyrimą dėl galimo detalių sertifikatų klastojimo, penktadienį skelbia portalas 15min. Kaip teigia tyrimą atliekantys žurnalistai, šis tyrimas plečiamas jau vykstančios bylos rėmuose dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo statant strateginės reikšmės dujotiekį.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčių ar netesybų.

Nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija surinko parašus, kad penktadienį būtų sušauktas neeilinis tarybos posėdis, tačiau pasirodžius tik 17 iš 51 sostinės politikų, posėdis neįvyko. Jo metu turėjo būti svarstomas siūlymas atšaukti vasario mėnesį tarybos priimtą sprendimą dėl Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, statybos ir skelbti naują rangos konkursą.

Klaipėdos miesto savivaldybė audito metu nustatė dvi to paties asmens vadovaujamas asociacijas, galimai neskaidriai naudojusias kultūros projektams skiriamą finansavimą. Kaip praneša miesto savivaldybė, nustatyta, kad pastarosios asociacijos gavusios finansavimą kultūros projektams, sąskaitas už patirtas išlaidas ir tai patvirtinančius dokumentus galimai teikė kelioms skirtingoms įstaigoms – už tas pačias išlaidas finansavimą galimai gavo iš kelių šaltinių.

Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). LAT antradienį panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 metų gruodžio 21 dienos nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 metų rugsėjo 22 dienos sprendimo dalis atmesti Čekijos įmonės „TollNet“ prašymus panaikinti „Via Lie...

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, šilumos kaina Lietuvoje vidutiniškai sumažėjo 17,5 proc, o tolimesnis mažėjimas numatomas ir šiemet.Reguliuotojo teigimu, gamtinių dujų kainos turėtų laikytis panašiame lygyje ir siekti 30 eurų už megavatvalandę. Visuomeninė elektros kaina, VERT skaičiavimais, nuo liepos mažės 8–12 proc. Ketvirtadienį tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ paskelbė, kad šiluma šiuo šildymo sezonu buvo 16 proc.

 Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda rekonstruoti Kretingos rajone esančią Kartenos transformatorių pastotę. Po pastotės atnaujinimo padidės elektros tinklo saugumas ir perdavimo patikimumas. Kaip skelbiama „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai, 1970-aisiais įrengtos transformatorių pastotės skirstyklos atnaujinimo metu seni įrenginiai bus keičiami naujais, moderniais prietaisais, gerokai sumažės eksploatacinės išlaidos, padidės elektros perdavimo patikimumas.

Reklama vandens parke – tai dideli vartotojų srautai, tikslinė auditorija, dėmesys, teigiamos asociacijos ir prekės ženklo žinomumo didinimas. Reklamos plotų įvairovė vandens parko erdvėse leidžia pasirinkti konkrečiam prekės ženklui geriausiai tinkančią reklamos mediją, o vandens parko specifika suteikia galimybę pasiekti vartotojus, kai jie yra atviri naujai informacijai ir kurti pozityvų prekės ženklo įvaizdį.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tarptautinės prekybos prekėmis deficitas kovą sudarė 318,1 mln. eurų. Skelbiama, kad 2024 m. kovą prekių iš Lietuvos eksportuota už 3,08 mlrd. eurų, o importuota už 3,4 mlrd. eurų. Tuo metu, lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,96 mlrd. EUR. Anot agentūros, per mėnesį eksportas padidėjo 1,9 proc., importas – 3,7 proc.

Savaitgalį sostinės gyventojai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose, kurios metu šalia pėsčiųjų tako planuojama pasodinti  daugiau nei 2,1 tūkst. krūmų. „Visi esame Vilniaus kūrėjai ir turime dėti pastangas, kad mūsų miestas būtų žalesnis, patogesnis visiems. Itin svarbu žaliąsias erdves kurti ir nuo miesto centro toliau nutolusiuose miegamuosiuose rajonuose – tam, kad bendruomenės galėtų kartu leisti laiką, bendrauti“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. Pasak „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT), 50 kv. m. buto šildymas renovuotame daugiabutyje sostinės gyventojams vidutiniškai atsieis 17 eurų, o nerenovuotame – 29 eurus. „Už 50 kv.

Prekybos tinklas „Lidl“ skelbia, jog artėjant vasarai keičiasi dalies parduotuvių darbo laikas. Atsižvelgiant į pirkėjų patogumą ir pamėgtų šiltojo sezono maršrutų kryptis, pereinama prie vasaros darbo laiko. Jis bus keičiamas dviem etapais – dvi parduotuvės nauju darbo grafiku dirbs jau nuo gegužės 13 dienos, likusios – nuo birželio 3 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Opozicinės „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad dabartinė geopolitinė situacija bei atsakingų Lietuvos politikų pareiškimai atbaido investuotojus ir kenkia šalies mokesčių surinkimui. „Deja, pas mus nebeateina užsienio investicijos ne dėl to, kad pas mus aukšti mokesčiai ar žemi mokesčiai. Jos neateina dėl mūsų užsienio politikos ir geopolitinių įtampų“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos, tiek neįskaitant rafinuotų naftos produktų, šių metų balandį nesikeitė, praneša Valstybinė duomenų agentūra. Skelbiama, kad kainoms didžiausios įtakos turėjo chemikalų ir chemijos produktų kainų padidėjimas (1,4 proc.) bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų sumažėjimas (1,9 proc.). Agentūros duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,1 proc.

Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo 0,3 punkto mažesnė nei pagal SVKI ir siekė 0,1 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

2024 m. balandį, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,8 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija – 3,7 proc. praneša Valstybės duomenų agentūra. Metinė (2024 m. balandį, palyginti su 2023 m. balandžiu) infliacija, apskaičiuota pagal SVKI sudarė 0,4 proc.

Degalinių, motelių ir žemės nuomos, transporto grupės „Vaizga“ naftos produktų prekybos ir specialiosios statybos darbų įmonė „Okseta“ pernai uždirbo 8,9 mln. eurų grynojo pelno – beveik du kartus daugiau nei 2022-aisiais, kai jis siekė 4,5 mln. eurų. Įmonės pelnas prieš mokesčius pernai augo 1,9 karto ir siekė 10,2 mln. eurų (2022 metais – 5,3 mln. eurų). Pajamos siekė 30 mln. eurų ir buvo 29 proc. didesnės (21,2 mln. eurų), skelbiama Registrų centrui pateiktose „Oksetos“ ataskaitose.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti jį neorganizuojant atrankos turėjo omenyje milijonus, įtariama, pralošusio Šarūno Stepukonio istorija. Ministrė įsakymą pasirašė balandžio 29 dieną, V. Daukšio nauja kadencija skaičiuojama nuo gegužės 1 dienos.

Pagrindiniai šalies keliai daugiausia šlapi, vietomis yra drėgnų kelių ruožų, praneša Eismo informacijos centras. 7.00 val. ryto duomenimis, didžiojoje šalies dalyje silpnai lyja, tik pietryčių Lietuvoje kritulių nėra. Oro temperatūra – nuo 8 iki 10 laipsnių šilumos. Dieną daug kur palis, vyraus trumpas lietus. Temperatūra sieks 10 iki 15 laipsnių šilumos.

Opozicinei „Laisvės ir teisingumo“ frakcijai Vilniaus miesto taryboje inicijavus neeilinį posėdį dėl Nacionalinio stadiono, sostinės meras Valdas Benkunskas abejoja, kad jis įvyks. „Buvo pagal reglamentą ir pagal įstatymą tokia iniciatyva parodyta, prašymas yra realizuotas, posėdis sušauktas, bet ar jis įvyks aš labai abejoju“, – penktadienį numatyto posėdžio išvakarėse BNS sakė V. Benkunskas.

Dalis gyventojų nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Jų pragyvenimo šaltiniu tampa neįgalumo pensija. Tačiau žmonės piktinasi, kad gauna per mažai pinigų. Be to, įtarinėja vieni kitus piktnaudžiavimu. Tuo metu specialistai skaičiuoja, kad didžiausia neįgalumo pensija gali siekti ir 1 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa skundėsi per maža neįgalumo pensija. „Turiu bėdų su sąnariais. Taigi teko atsisakyti mokytojos darbo, kuriame praleidau beveik 20 metų skundėsi moteris.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas nusprendė svarstyti įstatymų pakeitimus, kuriais į nacionalinę teisę būtų perkeltas Europos Sąjungos (ES) teisėkūros paketas. Juo siekiama kovoti su šiltnamio efektą kuriančiomis emisijomis. Už projektą pateikimo stadijoje balsavo 49, susilaikė – 13, prieš 2 parlamentarai. Nuspręsta projektą svarstyti skubos tvarka, tad į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti artimiausiu metu.

Žmonių išsiblaškymui ir užmaršumui ribų nėra – kai kurie ne tik pamiršta susimokėti už kurą, bet dar ir iš automobilio ištraukti degalų pistoletus. Pasak degalinių, tokių atvejų Lietuvoje – šimtai. Vis tik, net ir padarius tą netyčia, gali tekti susimokėti baudas. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje vienas vyriškis papasakojo, kad neseniai netyčia nutraukė dujų užpylimo žarną ir to nepastebėjęs išvažiavo. „Po 5 minučių, kai kelyje kitas žmogus parodė, grįžom.

Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius. Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo palaikė 38 parlamentarai, 7 buvo prieš, susilaikė 9. Įveikę svarstymus komitetuose, plenarinėje salėje jos turėtų atsirasti birželio viduryje.

Viename Lenkijos kanale radus daugiau nei toną nugaišusių žuvų, susirūpinta dėl aplinkos apsaugos bei prisimintas 2022 m. vasaros žuvų maras. Lenkijos valdžios teigimu, per pastarąsias 11 dienų 41 kilometro ilgio su Oderiu besijungiančiame ir Lenkijos sieną su Vokietija žyminčiame Glivicos kanale rasta 1 500 kilogramų žuvų.

Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,9 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., prognozuoja Šiaulių bankas. „Infliacija išliks prislopusi pirmąjį pusmetį, tačiau gali šiek tiek atsitiesti rudeniop, kuomet, tikėtina, mažinamos palūkanų normos didins pasaulio pramonės centrų plėtrą ir apetitą žaliavoms bei įlies optimizmo brandžių ekonomikų vartotojams“, – banko pranešime ketvirtadienį teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius, praėjusią savaitę vykdė rotacinį patikrinimą Urmo prekybos miestelyje, Kaune. Nustatyta, kad 3 pieno prekiautojai prekiavo pačių sufasuotais, neženklintais, klaidingais galiojimo terminais, pieno produktais.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad nevykdant tikslo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) transporto sektoriuje, jau netrukus į finansinius planus bus galima įtraukti 400 mln. eurų siekiančią baudą. S. Gentvilas patikino, kad šis klausimas turėtų rūpėti ne tik Aplinkos ministerijai – anot jo, veiksmų derėtų imtis ir susisiekimo ministrui.