Lietuvos verslas

Sukčiai sugalvojo dar vieną būdą išgauti patiklių gyventojų duomenis ir galimai pinigus, įspėja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Sukčiai ragina gyventojus fotografuoti QR (angl. „quick response“ – greito atsako) kodą. Paslaugų ir mažmeninės prekybos srityse jau ilgą laiką gyventojai gali sužinoti informacijos ar apmokėti sąskaitą nufotografavę vadinamą QR kodą. Iš pažiūros jis gali priminti BAR kodą, randamą ant kiekvienos prekės pakuotės.

Praėjus penkiolikai dienų nuo griežtų Europos Sąjungos (ES) muitų įsigaliojimo daliai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, tarp jų ir grūdų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Bendrija turėtų svarstyti tolesnius tokių produktų iš šių šalių importo apribojimus.

Tiesiant europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpą Panevėžio apylinkėse bus išsaugoti visi 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esantys statiniai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Vyriausybei įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) parengti sąrašą įmonių, kurios turi galiojančias patikimumo deklaracijas dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) pirkimuose.

Kaip jaustumėtės, jei užsisakę kokią nors prekę ar paslaugą gautumėte visai ne tai, kas buvo žadėta, išleistumėte trigubai daugiau pinigų, o juos paėmusios įmonės direktorius dar grasintų jus išprievartauti ar „nudaužti nuo vaizdo“? Į tokią situaciją pakliuvo moteris, kuri socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „NEPATIKIMI ASMENYS“ anonimiškai papasakojo, kad iš mažosios bendrijos „ST piramidė“, kurios savininkas ir vadovas yra Saulius Zubė, išsinuomojo automobilį.

Lietuvos energetikos bendrovės Ukrainai perduos daugiau nei 50 mln. eurų vertės įrangos, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija.  Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, „Ignitis grupės“ valdomos įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei „Ignitis gamyba“, taip pat elektros ir dujų perdavimo grupės „Epso-G“ bendrovė „Tetas“ pirmadienį Vilniuje pasirašė tai numatančias humanitarinės pagalbos tiekimo Ukrainai sutartis.

Bankrutuojanti Klaipėdos logistikos bendrovė „Lumifast“ atleidžia visus 140 darbuotojų. Bendrovė apie jų atleidimą pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnyba pirmadienį BNS pranešė, kad dauguma (131) planuojamų atleisti darbuotojų –  sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai.

Kas mėnesį vis daugiau Lietuvos gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, taip pat gauna ir priedus prie pensijų. Jie mokami tiems, kas kaupė papildomai antrosios pakopos pensijų fonduose. Darbinės karjeros metu jų atlyginimas buvo mažesnis, nes dalis jo buvo pervedama kaupimui į asmeninę sąskaitą fonde. Priedai sudaro iki 17 proc.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 1,3 proc. ir pirmą kartą nuo metų pradžios viršijo 100 Eur/MWh ribą, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, dyzelinas šalyje per savaitę pabrango 0,5 proc., benzinas – 0,1 proc., Brent nafta atpigo 1,8 proc., TTF gamtinių dujų kainos per savaitę sumažėjo 2,3 proc., o biokuras praėjusią savaitę kainavo 2,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Birželio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 21 proc. aukštesnė nei gegužę ir siekė 91,64 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Valandinės elektros kainos birželį Baltijos šalyse svyravo nuo –6,55 eurų/MWh iki 372,81 eurų/MWh. Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, gegužę taip pat šiek tiek kilo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 24,024 ct/kWh, fiksuojant ją 13 mėnesių.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad antrąją liepos savaitę atkeliavę karšti orai darė įtaką elektros rinkoms. Europoje. Anot agentūros, Lietuvoje ir Baltijos šalyse augusį elektros suvartojimą patenkino didesnė saulės ir šiluminių elektrinių generacija, visgi Vengrijoje ir Balkanų šalyse fiksuota karščio banga lėmė itin aukštą elektros kainą.

Rudenį Lietuvos pramonės įmonėms bus paskelbti du kvietimai, kurių lėšomis jos galės mažinti taršą ir didinti tvarią gamybą. Tam bus skirta 52 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo lėšų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų agentūra (EIMIN). „Šiuo metu Lietuvos pramonės sektoriaus modernizacija vyksta pagal ES aplinkosaugos reikalavimus: iki 2030 m. jis privalo sutaupyti 20 proc. energijos nuo bendro Lietuvos sutaupytos energijos kiekio.

Lenkijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE  susitarė tiesti abi šalis sujungsiančią jungtį „Harmony Link“ sausumoje. Jungtis yra Baltijos šalių sistemų sinchronizavimo su Vakarais projekto dalis, tačiau ji bus skirta tik prekybai su Vakarų Europa.

Regionų administracinis teismas atmetė bendrovės „Minijos nafta“ skundą dėl Aplinkos ministerijos įmonei neišduoto leidimo išgauti naftą Šilutės rajone. Teismui pateiktame skundė bendrovė buvo nurodžiusi, kad ministerija daugiau nei metus nepateikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projekto ir taip pažeidė Viešąjį administravimo įstatymą.

Siekiant ekologinių ūkių plėtros ir kokybiškesnės vaikų mitybos, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad į remiamų produktų sąrašą įtrauks ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus. Atsižvelgusi į Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pasiūlymą, ŽŪM parengė ir pateikė su visuomene derinti Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos pakeitimo projektą.

Siūloma dar labiau griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai sukėlusius verslinės žvejybos ežeruose, mariose ir upėse taisyklių pažeidimus  Seime registruotomis pataisomis siūloma žvejybos kvotų galiojimą stabdyti vieneriems metams už šiurkščius pažeidimus, jeigu jais gamtai padaryta žala viršytų 100 bazinių socialinių išmokų (BSI) – šiemet tai yra 5,5 tūkst. eurų.

Patrauklios investicinės aplinkos kūrimas – ilgai trunkantis procesas, kuriam reikia ir daug kantrybės bei atkaklumo, ir nemažai lankstumo bei gebėjimo reaguoti į konkurentų veiksmus. Kokių praeities sprendimų rezultatus šiandien atskleidžia į Lietuvą pritrauktos investicijos ir Europos patrauklumo tyrimo išvados? Vien sentimentų neužtenka Šiemet per „EY Europe Attractiveness Survey“ tyrimą apklausti investuotojai nurodė, kad didžiausią riziką Lietuvoje kelia geopolitinė įtampa.

Lietuva turėtų kuo greičiau atsiskaityti už likusius rodiklius ir pateikti prašymus gauti likusias Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano lėšas, mano pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, įliejus šiuos finansus į šalies rinką, tai ne tik atgaivintų pramonės sektorių, bet ir užtikrintų didesnį gynybos finansavimą. „Manau, kad reikėtų dabar paskubėti.

Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad mūsų šalies pramonės atsigavimas taip pat po truputį išsikvepia. Ar pavyks išlaikyti augimo kryptį? Naujausi išankstiniai rodikliai indikuoja, kad vos prasidėjęs euro zonos pramonės atsigavimo ciklas galimai pasibaigė.

Vykstant tyrimams dėl dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ bei jos akcininkės „Epso-G“ atsakomybės už Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galimai sumontuotas rusiškas detales, iš pareigų pasitraukė prieš kelerius metus „Amber Grid“ vidiniam tyrimui vadovavęs bendrovės Prevencijos skyriaus vadovas Vilmantas Bieliauskas bei „Epso-G“ atitikties ir rizikų valdymo vadovas Romas Zienka, skelbia portalas „15min“. V. Bieliauskas liepos pradžioje iš „Amber Grid“ pasitraukė...

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad norėdamos didinti konkurencingumą Europos Sąjungos (ES) šalys turi kurti bendrą kapitalo rinką. Tam, pasak pramoninkų atstovo, padėtų ir palaipsniška Vakarų valstybių žalioji transformacija, kuria būtų mažinama šalių priklausomybė nuo iškastinio kuro iš nedemokratinių valstybių. „Kuo daugiau to kapitalo lieka pas mus viduje, tuo geresnė prieiga prie jo yra toje pačioje Europos Sąjungoje.

Užsakomųjų skrydžių vietinio kapitalo kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ per šių metų pirmąjį pusmetį gavo 86,8 mln. eurų pajamų, kai tuo pačiu metu pernai jos siekė 102,5 mln. eurų. „Per pirmąjį mėnesį po žiemos krypčių pristatymo mūsų klientai grupės mastu kelionių įsigijo daugiau nei pernai.

Pirkėjams klausimų nekyla – pasak jų, daugiausiai naudos apsiperkant atneša „Iki“ programėlė arba kortelė. Būtent „Iki“ įvardijo dauguma pirkėjų, paprašytų nurodyti lojalumo programą, kuri siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį Lietuvoje. Tokius rezultatus parodė Šveicarijos sertifikavimo agentūros ICERTIAS atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, už kuriuos „Iki“ buvo skirtas prestižinis „Best Buy Award“ sertifikatas.

Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių daugiau nei kitose Europos šalyse. Eurostato duomenimis, 55–64 metų gyventojų užimtumas Lietuvoje viršija Europos Sąjungos ir Euro zonos šalių vidurkį. Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, vyresnių gyventojų užimtumo lygis Lietuvoje pernai siekė 69,1 proc.. Daugiau nei Lietuvoje vyresniųjų dirba tik Švedijoje, Estijoje ir Nyderlanduose. „Mūsų šalis išsiskiria didesniu vyresnių moterų aktyvumu darbo rinkoje.

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ teismui apskundė rinkos reguliuotojo išvadą, įpareigojančią bendrovę pakeisti Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotas galimai rusiškas jungiamąsias detales be tinkamų sertifikatų.  Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai BNS patvirtino gegužę gavę „Amber Grid“ skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) balandžio nutarimo – įmonė prašo jį panaikinti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad antrąjį 2024 m. ketvirtį susitraukęs šalies eksportas paneigia optimistiškas metines pramonės prognozes. Anot jo, pramonės bendrovių kaštai auga greičiau nei našumas, tad joms sudėtinga konkuruoti su dempingą vykdančiomis Azijos valstybių bendrovėmis. „Pirmas šių metų ketvirtis davė galimybę kalbėti su optimizmu, nes atrodė, kad gerėja mūsų situacija ir buvo beveik 2,9 proc.

Tarptautinei gamybos ir sprendimų grupei „Glen Dimplex“ (GD) įsigijus Norvegijos „Adax“ grupę, Panevėžio buitinių elektrinių prietaisų gamybos bendrovėje „Adax“ planuojamos reikšmingos investicijos ir prisitaikymas prie naujų standartų, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Planuojama perkelti elektrinių šildytuvų gamyklas iš GD į „Adax“, iš Šiaurės Airijos į Lietuvą.

Didžiausios šalies įmonės praėjusiais metais gavo 77,9 mlrd. eurų pajamų – 2,6 proc. mažiau nei 2022 metais, tačiau uždirbo 5,1 mlrd. eurų ikimokestinio pelno – 19 proc. daugiau nei užpernai, remdamasis iki gegužės 30 dienos pateiktomis bendrovių ataskaitomis Registrų centrui ir kartu su kredito biuru „Creditinfo“ parengtu didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2023 metų pajamas tūkstantuku skelbia portalas „Verslo žinios“. Beveik dviejų trečdalių įmonių pajamos per metus augo, o 42 proc.

Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ praėjusiais metais uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno – du kartus mažiau nei 2022-aisiais, kai jis siekė 3,2 mln. eurų. Įmonė pernai gavo 31,3 mln. eurų pajamų – 17,6 proc. mažiau nei užpernai (38 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Alkoholinių gėrimų gamintoja skelbia, kad pernai didžioji dalis jos produkcijos buvo eksportuota.

Viceministrė Inga Žilienė pirmadienį Vengrijoje su Europos Sąjungos (ES) kolegomis aptars energetikos sistemos dekarbonizaciją. Budapešte rengiamose neformalaus ES Energetikos tarybos posėdžio diskusijose bus aptartas geoterminės energijos vaidmuo, energetikos politikos įgyvendinimas iki 2030 metų ir nacionalinių energetikos ir klimato planų svarba, energetikos sektoriaus indėlis į naują konkurencingumo susitarimą. Įprastai tokiuose renginiuose dalyvaujama ministrų lygiu.

Mokesčių ir įmokų pavidalu gyventojai skiria nemažą dalį savo algų tam, kad valdininkams ir tarnautojams būtų mokamas darbo užmokestis. Pagal apibrėžimą, jie turėtų tarnauti žmonėms. Tačiau taip būna toli gražu ne visada. Bent jau taip mano su rimtais keblumais susidūrę gyventojai. Jie piktinasi, kad, net ir praradę sveikatą negauna nė cento, o yra vaikomi ar net verčiami skristi į kitą šalį ieškoti dokumentų, kurių reikalauja tarnautojai.

Rasti savo automobilį subraižytą, įlenktomis durelėmis ar kitaip apgadintą yra viena nemaloniausių situacijų, su kuria susiduria nemažai vairuotojų. Kai kurie kaltininką numano, kitiems tenka vaikytis vėją laukuose. Vis tik kaip elgtis abiem atvejais, siekiant susigrąžinti pinigus už padarytą žalą? Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje matyti, kad stovėjimo aikštelėje vienas automobilis yra itin prigludęs prie jo automobilio.

Liepą į Lietuvą atėjus didesniems karščiams, prekybos tinklai fiksuoja išaugusius geriamojo ir mineralinio vandens, ledų, griliui skirtų maisto produktų pardavimus. Prekybos tinklai taip pat pastebi, jog karščiausiu metų laiku pirkėjai dažniau perka įvairių vaisių ir daržovių, kefyro šaltibarščiams, užkandžių, priemonių nuo uodų ir erkių.

Prekybininkus siūloma griežčiau bausti už elektroninių cigarečių pardavimą nepilnamečiams – prezidentas Gitanas Nausėda siūlo griežtinti įmonių atsakomybę nustatant dukart ar didesnes sankcijas už tokių cigarečių, o kai kuriais atvejais ir visų tabako gaminių prekybos taisyklių pažeidimus.   Šalies vadovo patarėjas Darius Urbonas sako, kad taip norima mažinti elektroninių cigarečių paplitimą tarp nepilnamečių.

Šiandien tikriausiai visi gyventojai turi paskyras socialiniuose tinkluose, kur kasdien ar rečiau kelia įvairias nuotraukas, vaizdo įrašus ar rašo tekstus. Tačiau darbo rinkos ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad darbdaviai stebi savo darbuotojų socialinius tinklus ir už netinkamas nuotraukas gali atleisti ar apskritai nepriimti į darbą.

Šiuo metu darbuotojai Lietuvoje kasmet gali atostogauti 20 darbo dienų per metus. Tai yra mažiau nei mėnesis, Europos Sąjungos (ES) nustatytas atostogų minimumas. Nors Seime yra siūlymų nuo kitų metų suteikti 2 dienomis ilgesnes atostogas, yra manančių, kad to nereikia – atostogų lietuviams esą užtenka, mat turi daug šventinių dienų bei mamadienių. Vis tik kiti vardija poilsio trūkumo keliamas problemas.

Nuo liepos 1 d. jaunieji ūkininkai gali teikti paraiškas dėl lengvatinės paskolos gavimo  pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paraiškos bus priimamos iki pat metų galo – gruodžio 31 d., arba iki kol bus pasiekta paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.

Ne paslaptis, kad daugiausia visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio Lietuvos pajūris sulaukia dėl itin didelių maisto ir apgyvendinimo kainų. Remdamiesi šiuo įsitikinimu dalis gyventojų net nepatikrina, ar egzistuoja pigesnių variantų. Visgi tiek Palangoje, tiek Klaipėdoje, tiek ir Nidoje galima rasti prieinamesnių apgyvendinimo galimybių, kurios leidžia mėgautis atostogomis be didelių išlaidų.

Vasaros metu daugelis stengiasi išnaudoti gerą orą, tad daug laiko leidžia gamtoje, mėgaujasi poilsiu prie įvairių vandens telkinių. Vis tik dalis upių ar ežerų pakrančių priklauso privatiems asmenims. Užtverti priėjimą prie jų savininkams yra draudžiama, tačiau ir poilsiauti kiti žmonės ten gali ne visada.

Visais laikais gyventojai buvo raginami taupyti. Tačiau patarimai, kaip sutaupyti dar daugiau pinigų, įvairiais laikais skyrėsi. Pavyzdžiui, sovietmečiu skaičiuotuvas prilygo stebuklui, kuris padėjo taupyti laiką. O įvairių sričių specialistai patarė taupyti maisto likučius, tinkamai naudotis buities prietaisais ir sandarinti duris ir langus, pro kuriuos tiesiogine to žodžio prasme švilpavo vėjai. Visi šie taupymo patarimai surinkti sovietinei moteriai skirtoje knygoje „Taupumas buityje“ (aut.

Kiekvienais metais gyventojai skundžiasi kainomis pajūryje: tiek maisto ir gėrimų, tiek nakvynės. Tad kai kurie poilsiautojai pinigus nakvynei nusprendžia pataupyti ir miega ten, kur tą daryti draudžiama. Pavyzdžiui, stato palapines ir kemperius tam neskirtose vietose, miega kopose, paplūdimiuose ar savo automobiliuose.

Lietuvos ekonomika sugrįžo į augimo kelią. Nors daugelyje valstybių vartotojų pasitikėjimas smukęs, tačiau lietuviams, lenkams ir švedams optimizmo netrūksta. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad lietuviai šią vasarą pasitinka itin džiugiomis nuotaikomis. „Kur jos nebus džiugios, jei sumažėjusi infliacija (1 proc.) bei vis dar dviženkliu greičiu tebeaugantys atlyginimai (10,3 proc.), bei pensijos (10,8 proc.

Europos Komisija patvirtino 122 mln. eurų valstybės paramą „Achemos grupės“ valdomai  Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“ žaliojo vandenilio, reikalingo amoniakui gaminti, gamybos projektui.  Parama iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) padės pasiekti ES vandenilio strategijos, Europos žaliojo kurso ir Žaliojo kurso pramonės plano tikslus, taip pat padės pašalinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro pagal planą „REPowerEU“, penktadienį pranešė EK.   „122 mln.

„Žirmūnuose uždarytas paskutinis „Lietuvos spaudos“ kioskas“, – socialiniuose tinkluose rašo vilniečiai. Vis tik tai nėra tiesa, jų dar galima pamatyti kai kuriose Lietuvos vietose. Vilniuje šiuo metu veikia 20 „Lietuvos spauda“ kioskų, visoje Lietuvoje – apie puššimtis, komentavo bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“, valdančios „Lietuvos spauda“ kioskus, atstovai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį prisiekus inauguracijos ceremonijoje, Seimo opozicijos frakcijos tikisi glaudesnio šalies vadovo ir Vyriausybės bendradarbiavimo, dalis mato poreikį keisti ministrus. G. Nausėda ir jo patarėjai po pirmojo prezidento rinkimų turo sakė, kad grąžinus įgaliojimus, jos sudėtyje galėtų keistis daugiau nei keli ministrai.

Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje per pastarąją savaitę kiek pakilo, Latvijoje pabrango tik dyzelinas, Estijoje – tik benzinas, o dyzelinas kiek atpigo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

2019 metais mirusio verslininko Raimondo Karpavičiaus turto paveldėtojams toliau ginčijantis dėl teisių į palikimą, apeliacinės instancijos teismas leido keisti bendrovės „Karpis“ valdomos įmonės „Marijampolės pieno konservai“ valdybą bei vadovą.

Lietuvos bankas (LB) penktadienį pranešė apribojęs finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklą ir paskyrė laikinąjį atstovą įstaigos veiklos priežiūrai. Anot LB, laikinasis atstovas neperima įstaigos valdymo, jo paskyrimas neturi įtakos klientams ir jų galimybėms naudotis paslaugomis. „Foxpay“ galės ir toliau vykdyti savo veiklą ta apimtimi, kurios neriboja Lietuvos banko įpareigojimai.

Gyventojams primenama nedelsti ir jau dabar suskubti įregistruoti savo turimą gręžinį gręžinio ir negavę jo paso, gali sulaukti baudų ir kitų nemalonumų. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad visi gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai privalo būti įregistruoti Žemės gelmių registre.