Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje matyti, kad stovėjimo aikštelėje vienas automobilis yra itin prigludęs prie jo automobilio.
„Patarkit, prašau, ką daryti tokioj situacijoj. Randi savo automobilį apgadintą kito automobilio durelėm. Automobilis dėl neaiškių priežasčių prisiglaudęs prie mano automobilio taip, kad išlipęs vairuotojas negalėtų nekliudyti šalia esančio automobilio.
Be to, tą dieną mano automobilis buvo po poliravimo ir visi šviežiai atsiradę apgadinimai yra akivaizdūs. Vairuotojas pasakė, kad deklaraciją užpildysim ryte, o dabar teigia, kad jis čia ne prie ko“, – pasakojo vyras.
Įrašo komentatorių spėjimu, kaltininkas apgadinto automobilio savininką tiesiog apmovė ir dabar jau bus šaukštai po pietų: jei tada buvo išgėręs, dabar jau bus išsiblaivęs, o savo kaltės nepripažins.
„Bus pamoka. Jokio ryto – pildai (deklaraciją – aut. past.) dabar arba kvieti policiją“, – rašė kaunietis.
Patirtys skiriasi kaip diena ir naktis
Nemažai gyventojų dalijosi panašiomis patirtimis, tačiau jų baigtys visiškai nesutapo.
Pvz., viena kaunietė pasakojo, kad nieko nepešė, nes nė viena mašina nejudėjo: „Taip išeina, stovinčią gali daužyti, kiek nori, jei to neužfiksuoja kameros, neįrodysi. Neigė, kad tai jo kaltė, o man pritrūko įrodymų.“
O vaikinas iš Vilniaus kalbėjo kitaip: „Netiesa. Aš kviečiau policiją, fiksavo įvykį, buvo griežtai pareigūnų pasakyta. Vietoje sprendimas daromas: arba pildome deklaraciją, jei nesutinka, kviečiama policija, ji fiksuoja kaltininką, surašo jam protokolą.“
Kiti patarė visas nuotraukas su šalia stovinčiais automobiliais ir apgadinimais kelti į „Epoliciją“, viską aprašyti: „Mano atveju deklaracija buvo pildoma tik po 3–4 dienų, viskas tvarkoj, pinigai gauti.“
Dar vienas komentatorius nurodė, kad automobiliams stovint draudimas – ne prie ko. Esą apgadinimo metu bent viena transporto priemonė turi judėti:
„Jei ne, tada draudimų deklaracijas galit pamiršti, tokie atvejai skaitosi kaip turto apgadinimas ir keliauja per civilinę prizmę. Turėjau tokią situaciją, tai iki skausmo žinoma.“
Policijai pranešti ar jos kviesti nereikia
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė pabrėžė, kad policija turi būti kviečiama tik dėl įskaitinių eismo įvykių, t. y. kai abi transporto priemonės judėjo ir buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus.
Taigi, jei asmuo įtaria, kad transporto priemonė buvo sugadinta eismo įvykio metu, jis gali pranešti policijai, kad policija pradėtų tyrimą dėl galimo kito asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Visais kitais atvejais, kai automobilis buvo apgadintas, policijos kviesti nereikia ir ji tokio įvykio netirs. Pvz.:
- kai asmuo tyčia sugadina turtą: įspiria ar tyčia atsitrenkia durelėmis į kitą automobilį ir pan. (tokie atvejai ir vertinami kaip turto sugadinimas);
- kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį;
- ir visais kitais atvejais, kai savininkas rado savo automobilį apgadintą tiek ir esant kaltininkui šalia, tiek ir kaltininko nežinant.
Visais šiais atvejais, anot J. Liutkienės, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka: reikia užsipildyti eismo įvykio deklaraciją per „Epoliciją“ ir dėl žalos kreiptis į draudimą.
„Jei tai – paprastas eismo įvykis, pvz., atsitrenkė į bortelį, niekas nežuvo, nesusižeidė, policijos nereikia. Amžina istorija, kad draudimo įmonės nori, jog būtų kviečiama policija, nes jie ramiau jaučiasi, kai policija sudalyvauja. Bet mums tai yra didelis apsikrovimas darbu.
Mes pareigūnus siunčiame į tas vietas, kur jų tikrai reikia – kai sužeidžiami ar žūsta žmonės. Mes šimtus kartų sakėme, kad į kitus įvykius policija – nekviečiama, net įstatymų krūvas buvome ištraukę, pagal kuriuos mes tokiuose įvykiuose nedalyvaujame“, – atkreipė dėmesį departamento atstovė.
Ji pridūrė – jeigu asmuo nukentėjo nuo vagystės, pvz., automobilis buvo apvogtas, pavogti žibintai, bamperis ir pan., asmuo gali pranešti policijai skubios pagalbos telefonu, tačiau taip pat ir per „Epoliciją“.
Ką pateikti deklaracijoje ir kokių įrodymų reikia?
Advokatų profesinės bendrijos „Šuminas Remeikė legal“ advokatas Simas Šuminas, aptardamas minėtą atvejį, taip pat nurodė, kad reikėtų rašyti pareiškimą per „Epoliciją“.
Ir jame nurodyti, kad, automobiliui stovint užrakintam, kito automobilio vairuotojas jį apgadino savo automobilio durelėmis.
Advokatas įvardijo, kad taip pat reikėtų pridėti abiejų stovinčių automobilių nuotrauką, kurioje matyti, kaip arti pastatytas kito asmens automobilis, taip pat matomų apgadinimų nuotrauką.
Kadangi nukentėjęs asmuo minėjo, kad automobilis buvo ką tik po poliravimo, taip pat reikėtų pridėti sąskaitą už poliravimą su data.
„Būtų gerai, kad kaltininko mašinos dažų matytųsi ant jūsų automobilio. Policija atsisakys pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kadangi tai – turtinės žalos padarymas ne eismo įvykio metu, ir išaiškins, kad turite teisę žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka.
Tuomet gaukite serviso pasiūlymą remontui (detalės ruošimas dažymui, dažymas, darbai, poliravimas) ir pateikite kaltininkui civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaltininkas taip pat turės padengti ir jūsų advokato išlaidas“, – aiškino teisininkas.
Jis pridūrė, kad kartais užtenka kaltininkui išdėstyti visą šią veiksmų eigą ir jis sutinka sumokėti, nenorėdamas turėti reikalų su policija ir teismais.
Anot S. Šumino, net ir nesant įrodymų, pvz., vaizdo įrašų, kaip kitas asmuo trenkia durelėmis, daug ką pasako tai, jog kaltininkas paliko savo kontaktinius duomenis.
„Vadinasi, įvykio neneigė ir tik kitą dieną susigalvojo gynybinę versiją. Be to, gal ir liudytojų buvo. Įrašas nebūtinas, bet, kuo daugiau įrodymų, tuo geriau“, – komentavo advokatas.
Ar draudimas atlygins žalą?
„Draudimas.lt“ vadovas Vytautas Janušauskas neslėpė, kad automobilių savininkai dažnai susiduria su situacijomis, kai jų transporto priemonė yra apgadinta, tačiau kaltininko rasti nepavyksta.
„Tokiais atvejais daugeliui kyla klausimas – ar draudimas gali padėti atlyginti nuostolius? Svarbu žinoti skirtumus tarp privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) ir savanoriško „Kasko“ draudimo. TPVCAD yra skirtas padengti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems asmenims ar jų turtui.
Tai reiškia, jei jūsų automobilis padaro žalą kitam automobiliui ar sužaloja žmogų, TPVCAD padengs šiuos nuostolius. Tačiau, jei jūsų automobilis yra apgadintas ir nėra nustatyto kaltininko, TPVCAD tokios žalos nepadengs, nepriklausomai nuo draudimo bendrovės“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Jis įvardijo – jei randate savo automobilį apgadintą stovėjimo aikštelėje ir šalia yra kitas automobilis, kurį įtariate apgadinimu, būtina surinkti kuo daugiau įrodymų: fotografijų, liudytojų parodymų, vaizdo įrašų, jei tokių yra.
Anot V. Janušausko, gali būti, kad kitas vairuotojas net nepajautė mažo susidūrimo ir padaręs įvykį pastatė automobilį gretimais.
„Jeigu vairuotas pripažįsta savo kaltę, tuomet reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją nurodant, kad įvykis buvo sukeltas manevruojant automobilių aikštelėje. Tokiu atveju draudimas galios visa apimtimi ir atlygins nuostolius nukentėjusiajam“, – nurodė „Draudimas.lt“ vadovas.
Ką daryti, siekiant išvengti tokių nenumatytų išlaidų?
Vis tik, jeigu kaltininko nustatyti nepavyksta, pagelbėti gali tik „Kasko“ draudimas, kuris dengia automobilio nuostolius nepriklausomai nuo kaltininko nustatymo, pabrėžė V. Janušauskas.
Jis įvardijo, kad tai apima žalą, padarytą nežinomų asmenų, vandalizmo, vagystės ar gamtos stichijų (pvz., krušos ar audros).
„Kasko“ taip pat gali padengti automobilio remontą, atsarginių dalių keitimą, vilkimo paslaugas ir kitas susijusias išlaidas.
Norint išvengti netikėtų išlaidų, kai automobilis yra apgadinamas nežinomų asmenų, „Draudimas.lt“ vadovas rekomenduoja:
- parkuoti automobilį saugiose vietose: rinkitės stovėjimo vietas, kuriose yra vaizdo kameros arba kurios yra gerai apšviestos ir matomos;
- stengtis pasirinkti platesnes stovėjimo vietas ar parkuoti automobilį stovėjimo aikštelių gale, kur iš šonų nebus kitų automobilių;
- naudoti apsaugos sistemas: automobilių apsaugos sistemos su judesio jutikliais ar vaizdo registratoriais gali padėti užfiksuoti įvykius ir veikti kaip prevencinė priemonė;
- rinkti įrodymus: jei atsiranda žala, kuo greičiau surinkite visus galimus įrodymus (fotografijas, liudytojų parodymus), kad būtų lengviau kreiptis į draudimo bendrovę ar policiją;
- įsigyti „Kasko“ draudimą: tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.
