Lietuvos verslas

Valstybės valdomas antros pakopos pensijų fondas užtikrintų efektyvią iš dviejų dalių susidedančią pensijų sistemą, tvirtina Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Anot jo, valstybės valdomas fondas nebūtų skirtas konkuravimui su privačiais fondais, o antrosios pakopos sistemos tikslų įgyvendinimui. To pasekmė, pasak LB vadovo, būtų geresnės rinkos sąlygos.   „Leiskite pasakyti, kodėl kalbame apie fondą. Tai nėra nukreipta į kažkokį konkurencijos padidinimą per se.

Vilniaus statybų įmonės „Veikmės statyba“ pretenzijos investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonei – Nacionalinio stadiono komplekso koncesininkei – išaugo iki beveik 11 mln. eurų, rašo „Verslo žinių“ portalas. Fondo atstovė žada šį klausimą išspręsti iki bendrovės perleidimo Arvydo Avulio NT plėtros įmonei „Hanner“, kuri pirkti įmonės su ieškiniu neketina.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidintų pasitikėjimą ir leistų padidinti gyventojų dalyvavimą sistemoje.

Prezidentūrai teigiant, kad reiktų lanksčiau žiūrėti į antrojoje pensijų pakopoje sukauptų lėšų panaudojimą, Lietuvos bankas (LB) laikosi pozicijos, jog tai turėtų būti leidžiama tik kritiniais atvejais. Anot LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, neturi egzistuoti atviros išsimokėjimo galimybės.   „Mes siūlome išsimokėjimą apriboti kritiniais atvejais, kaip kad tam tikra fatalinė lemtis, tam tikros kritinės ligos.

„Lidl Lietuva“ tęsia plėtrą ir ruošiasi atidaryti jau ketvirtą parduotuvę Panevėžyje. Buriamos komandos nariams bus suteikiamas ne tik konkurencingas atlyginimas bei plačios karjeros galimybės, bet ir gausus įvairių naudų paketas, dinamiškas darbas bei vakarietiška darbo kultūra. „Sparti plėtra – vienas iš sėkmingos įmonės veiklos rodiklių: vakar atidarėme parduotuvę Galgiuose, Vilniaus rajone, o dabar galime pasidžiaugti, kad plečiamės ir Panevėžyje.

Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025-2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas. „Mūsų vertinimas, kuris pagrįstas ir „Via Lietuvos“ informacija, sako, kad 2025-2028 metais realus poreikis siekiant sutvarkyti būtinąjį kiekį tiltų, siekiant tvarkyti tuos kelius, kurių būklė neatitinka nustatytų reikalavimų (...) yra arti 8 mlrd.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos sprendimas mažinti palūkanų normas suteikia optimizmo tiek Lietuvos, tiek visos euro zonos ekonomikai. Anot jo, kitų metų antroje pusėje infliacija euro zonoje turėtų grįžti į siekiamą 2 proc. lygį. „Optimizmo į Lietuvos ekonomikos bures įpučia ir augimui palankus ECB Valdančiosios tarybos sprendimas dėl palūkanų.

Per šių metų septynis mėnesius Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šalies biudžetą papildė 65,2 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerijos rugsėjo 1 dienos duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios pagal darbo sutartis Lietuvoje šiuo metu iš viso dirba 33,9 tūkst. ukrainiečių. Tuo metu dar daugiau nei 23,9 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o beveik 2 tūkst.

 Latvijos aviakompanija „Air Baltic“ nuo antradienio atnaujino skrydžius iš Rygos į Tel Avivą, kuriuos, kaip ir dauguma kitų Europos oro vežėjų, buvo laikinai sustabdžiusi dėl saugumo, sustiprėjus karinės konfrontacijos Artimuosiuose Rytuose išplitimo rizikai. „Air Baltic“ šia kryptimi neskraidino nuo rugpjūčio 6-osios. „Air Baltic“ atstovas Augustas Zilbertas teigė, jog pastaruoju metu ši rizika sumenko, todėl oro susisiekimas su Izraeliu vėl tapo įmanomas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo rugsėjo 17 d. kviečia gyventojus, turinčius žemės sklypus, teikti paraiškas ir gauti paramą medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Teikiama parama – galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, rašoma agentūros pranešime žiniasklaidai. Dotacijoms numatyta skirti 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų. Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eurų (su PVM) už 1 hektarą.

Vilniuje rugsėjo 22 d. kiekvienas vilnietis galės nemokamai važiuoti viešuoju transportu. Tokiu būdu sostinės valdžia skatina gyventojus persėsti iš asmeninio į visuomeninį viešąjį transportą. Būtent rugsėjo 22 d. bus minima Tarptautinė diena be automobilio. Šios dienos metu daugelis Europos šalių gyventojams ir miesto svečiams siūlo nemokamas keliones viešuoju transportu. Tokiu būdu skatinama palikti savo automobilius namuose ir naudotis viešuoju transportu arba keliauti pėsčiomis.

Registrų centrui (RC) savo iniciatyva pradėjus įmonės likvidavimą, nuo rugsėjo šis statusas gali būti atšauktas ne per teismą, o tiesiogiai per RC. Rugsėjo 1 dieną įsigaliojo tai numatantys Civilinio kodekso pakeitimai, antradienį pranešė Registrų centras.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 2,2 proc., 0,3 proc. punkto daugiau nei buvo prognozuota birželio mėn. Tuo metu infliacija, anot institucijos, 2024 m. sudarys 1 proc., kai ankstesnė prognozė buvo 1,2 proc. „Po dviejų metų įšalo Lietuvos ekonomika grįžta į augimo kelią“, – Lietuvos ekonomikos apžvalgos renginio metu tvirtino LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad realu, jog ateinančių metų biudžete finansavimas gynybai galėtų pasiekti 3,5 proc. nuo BVP. „3,5 proc. tikrai yra reali siekiamybė ir būtų gerai jos siekti“, – „Žinių radijui teigė I. Segalovičienė. „Šiandieną matome – daug kas nori pasakyti ir 4 proc., galbūt ir daugiau. Bet akivaizdu, kad turime būti realistai. Ir biudžete, jeigu mes matysime ir daugiau nei 3 proc., ir 3,5 proc. tai bus labai gerai“, – pabrėžė ji.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo politiką kaip prezidento artimiausios veiklos kryptis bei pabrėžė, kad pensijos turi kilti sparčiau negu darbo užmokestis. „Skurdo situacijos dalį Lietuvoje sukuria būtent pensininkų skurdas ir tikrai pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį.

Paprastai gyventojai skundžiasi, kad pensijos ir išmokos yra per mažos, aiškinasi, ką daryti, kad pinigų gautų daugiau. Tačiau, pasirodo, gali būti ir atvirkščiai – „Sodra“ gali išmokėti ir per daug pinigų. Nemažam skaičiui gyventojų taip nutiko rugpjūčio mėnesį. Pasirodo, jiems buvo pervesta daugiau, nei priklauso, našlaičių pensijų.

Ieškant būdų, kaip žmonėms anksčiau laiko leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, be visų pinigų atsiėmimo atvejų būtina numatyti ir dalinį jų pasiėmimą, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.  „Ką dabar siūlo ministerija (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – BNS), tai yra siauri atvejai, kada galima pasitraukti su visais pinigais ir nebekaupti.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas antradienį ketina pasiūlyti parlamentui sudaryti galimybę gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. Įstatymo pataisomis siūloma praplėsti išimčių sąrašą, kai vykdant tam tikrą ūkinę veiklą galima gauti bedarbio pašalpą.  „Šiuo projektu siekiama pašalinti vieną iš teisinių kliūčių gauti bedarbio išmoką“, – Eltai sakė T. Tomilinas.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse pasiskirstė nevienodai. Lietuvoje ir Latvijoje kaina kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 96,65 Eur/MWh, Estijoje ji mažėjo 2 proc. – iki 89,57 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Palyginimui, didmeninės elektros kainos vidurkis Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai siekė 103,57 Eur/MWh ir 79,83 Eur/MWh.    „Baltijos šalyse nevienodą kainų pasiskirstymą lėmė Suomijos-Estijos jungties EstLink2 veikimo atkūrimas.

Antradienį Seimui ketinama pateikti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas – supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimo procesą. Kaip teigia projektą teikianti Finansų ministerija, įgyvendinus pakeitimus vartotojui nebereikėtų atlikti dalies veiksmų – kreiptis į pradinį kredito gavėją dėl pažymos apie paskolos likutį. Taip pat procesas būtų nemokamas vartotojui.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas antradienį ketina pateikti parlamentui siūlymą savanoriškais pagrindais neatlygintinai dirbantiems neetatiniams aplinkos inspektoriams mokėti atlyginimą. Jeigu Seimas pritartų jo inicijuotoms Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams už darbą būtų apmokama, išskyrus atvejus, kai yra pasirašyta savanoriškos veiklos sutartis.

Paaiškėjus, kad Latvija planuoja uždrausti rusų kalbą šalies bankomatuose, bankai Lietuvoje šia tema kalbėti vengia. Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą Lietuvos pašonėje vyksta jau pustrečių metų, o Lietuvoje gyvena apie 90 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Vis tik bankai neatsako, kodėl bankomatuose naudojama rusų kalba nėra tiesiog pakeičiama ukrainiečių kalba. Jie tik pamini, kad rusų kalbą naudoja dalis – apie 8 proc.

Iki eilinių Seimo rinkimų Lietuvoje liko mažiau nei mėnuo. Nors į parlamentą pretenduoja daug mažiau moterų nei vyrų, tačiau kai kurios turtu jiems visai nenusileidžia, o daugelį ir lenkia. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra turtingiausios kandidatė į Seimą: kiek jos turi privalomai registruojamo turto (pvz., NT ar automobilių), vertybinių popierių ir piniginių lėšų, t. y. grynųjų ir kredito įstaigose laikomų pinigų.

Bendrovė „Proit“ skelbia nutraukusi sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) dėl socialinių paslaugų informacinės sistemos (SPIS) modernizavimo. Pranešime teigiama, kad bendrovė šį sprendimą nesulaukus SADM bendradarbiavimo ir ministerijai priėmus sprendimą įtraukti „Proit“ į nepatikimų tiekėjų sąrašą „Jau pradėjus darbus paaiškėjo, kad ne visos „Proit“ specialistams pateiktos užduotys buvo suderintos su pagrindinėmis SPIS naudotojomis – savivaldybėmis.

Siūlymas įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas bei lojalumo programas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams prieštarauja Konstitucijai. Tai nustatė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės įregistruotas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas, reglamentuojančias apsipirkimą savitarnos kasose.

Nuo pirmadienio lengviesiems automobiliams, automobiliams-gyvenamiesiems namams bei automobiliams, tempiantiems gyvenamąjį namą mažėja vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai. Kaip skelbia Neringos savivaldybė, lengviesiems automobiliams rinkliavos dydis mažėja tris kartus – nuo 30 iki 10 eurų už įvažiavimą, o automobiliams-gyvenamiesiems namams bei automobiliams, tempiantiems gyvenamąjį namą mažėja trečdaliu – nuo 30 iki 20 eurų.

Antrąjį 2024 m. ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., valandinės darbo sąnaudos euro zonoje išaugo 4,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 5,2 proc., skelbia Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje 2024 m. antro ketvirčio metu valandinės darbo sąnaudos padidėjo 10,9 proc. Darbo sąnaudų skaičiavimo sudedamosios dalys yra darbo užmokestis ir kitos sąnaudos. Euro zonoje 2024 m. antrojo ketvirčio metu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., darbo užmokestis išaugo 4,5 proc.

Klaipėdos uostas kol kas negavo prašymo priimti su Maltos vėliava plaukiojantį audros apgadintą laivą „Ruby“, gabenantį rusišką amonio salietrą ir šiuo metu esantį prie Norvegijos krantų, sako uosto vadovas Algis Latakas.  „Šitas laivas toliau plaukia apie Norvegijos krantus, jis yra nutolęs šiek tiek nuo uostų. Mūsų žiniomis, kadangi tos žinios yra gana ribotos, Klaipėdos uostas jokios paraiškos priimti šitą laivą neturi“, – žurnalistams pirmadienį Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Vilniuje, Ukmergės gatvėje, statomas daugiau nei 20 mln. eurų vertės laisvalaikio, sporto ir prekybos centras „Pikas“. Projektą vysto bendrovė „Masterkey Baltics“. „Masterkey Baltics“ vadovas ir vienintelis akcininkas Mindaugas Treigis pranešime sako, kad centrą numatoma atidaryti kitų metų rugsėjį, o neįvardijamą paskolą projektui suteikė Šiaulių bankas.  12,6 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastate šalia LNK televizijos ir Šeškinės poliklinikos jau išnuomota daugiau nei 75 proc. ploto.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasipylė nemaža diskusija apie įmonės „Sneaker spot“, teikiančio drabužių, batų bei rankinių atnaujinimą, vykdomą veiklą. Su garsiais prekiniais ženklais dirbanti stilistė Santa Mišenytė pasidalino nemalonia patirtimi – pasinaudojusi šios įmonės teikiamomis paslaugomis, gavo ne atnaujintą, bet sugadintą rankinę. Socialiniuose tinkluose S. Mišenytė prabilo apie savo patirtį naudojantis „Sneaker spot“ paslaugomis.

Pastarąją savaitę biokuro bei degalų kainos Lietuvoje buvo mažiausios Baltijos šalyse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, rugsėjo 9–15 dienomis biokuras Lietuvoje tapo vėl pigiausias Baltijos šalyse. Aptariamą savaitę biokuras Latvijoje kainavo 23,57 Eur/MWh, Estijoje – 20 Eur/MWh. Tuo metu Lietuvoje biokuro kaina buvo 1,15 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, bet siekė tik 19,27 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 19,68 Eur/MWh.

Aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) netiesioginis savininkas Gediminas Žiemelis tikisi, kad aukštos orlaivių nuomos kainos išliks dar bent dvejus metus, o tai leis grupei toliau plėstis bei didinti pelną, interviu naujienų agentūrai „Reuters“ sakė G. Žiemelis.  Anot jo, orlaivių nuomos įkainiai šiuo metu, palyginti su laikotarpiu prieš kovido pandemiją, pakilo apie 20–22 proc., bendrovėms įsigyjant mažiau naujų orlaivių bei vis dažniau pratęsiant lėktuvų nuomos sutartis.

Preiloje antradienį bus pradėti griauti nelegalūs statiniai. Pasak Statybos inspekcijos, teismai įsiteisėjusiais ir galutiniais sprendimais aiškiai nustatė, jog šių statinių griovimas yra vienintelis būdas pašalinti pažeidimus, nes trijų poilsio statinių statyba yra ir buvo draudžiama.

Praėjusį pirmadienį elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia darbo dieną šiemet. Dėl didelės vėjo ir saulės gamybos vidutinė paros elektros kaina siekė 5 eurus už megavatvalandę (MWh), pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“. Rugsėjo 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 3 proc., nuo 93 iki 96 eurų už megavatvalndę.

Gyventojams skundžiantis dėl vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klasco“ naktimis keliamo triukšmo bei iš jos sklindančių dulkių, pirmadienio popietę šalia įmonės teritorijos pradės budėti mobili Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) oro kokybės tyrimų stotis.  Pasak agentūros atstovo Vaidoto Norkaus, stotis, kuri nepertraukiamai matuos kietųjų dalelių koncentraciją ore, turėtų pradėti veikti nuo 13 val.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad užbaigtos dvi 16 km atkarpos kelyje Pirčiupiai–Jašiūnai ne tik padės užtikrinti Lietuvos kariuomenės bei Rūdninkų poligone ketinamos dislokuoti Vokietijos brigados judėjimą, bet ir atlieps Šalčininkų rajono civilių gyventojų poreikius. „Čia yra gražus pavyzdys kaip kariškiams reikalingi objektai gali būti pritaikyti ir civiliams, ir kaip suderinus abu prioritetus gali visi naudotis vienu metu“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo M. Skuodis.

Dažnėjant atvejams, kai kraunami elektriniai paspirtukai sukelia gaisrus, draudikai įspėja: tokie įvykiai gali atnešti daugiatūkstantinės žalos ne tik savininkui, bet ir kaimynams. Jie ragina gyventojus peržiūrėti savo turimas draudimo sąlygas ir įsitikinti, kad nelaimės atveju būtų įmanoma kompensuoti patirtą žalą, rašoma „Novamedia“ pranešime spaudai. „Vis dažniau girdime apie atvejus, kai dideli gaisrai kyla dėl elektrinių paspirtukų sprogimo.

Lietuvos gyventojų noras imtis verslo per pusmetį sustiprėjo – per vienerius–trejus metus savo verslą sukurti planuoja 19 proc. gyventojų. Tuo metu tokių planų neturi 52 proc., rodo SEB banko užsakymu atlikta apklausa. Lietuvoje norinčiųjų kurti savo verslą per pusmetį padaugėjo nuo 14 proc. iki 19 proc., Latvijoje – nuo 17 proc. iki 18 proc., o Estijoje – nuo 20 proc. iki 23 proc., pirmadienį pranešė SEB.

Statistika rodo, kad Lietuvoje po paskaitų į darbą skuba kas antras studentas. To priežastis – ne tik noras kuo greičiau tapti finansiškai nepriklausomais, tačiau ir išmokti kažką naujo bei pradėti kaupti profesinę patirtį. Išbandyti skirtingas profesijas pačioje karjeros pradžioje – puiki galimybė įgauti naujų ir patobulinti jau turimus įgūdžius.

Valstybei skirto įregistruoto nekilnojamojo turto (NT) vertė per metus išaugo 8 proc. iki 202 mlrd. eurų, skelbia pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras. „Palyginti su praėjusiais metais, viso šalies NT vertė ūgtelėjo 8 procentais. Iš 202 mlrd. eurų 158 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, likusius 44 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė“, – pranešė Registrų centras. Anot pranešimo, per metus gyvenamųjų statinių vidutinė rinkos vertė padidėjo 5-8 proc.

Sostinėje ruošiantis Tarandės tunelio statybai, pradėtas projektuoti jungiamasis kelias. Pasak sostinės valdžios, jungiamąjį kelią planuojama įrengti nuo tunelinio pravažiavimo iki Tarandės gatvės. Tam jau parengtas ir patvirtintas apie 7,9 ha teritorijos prie Ukmergės gatvės detalusis planas ir pradėtos privačių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Kartu rengiamas ir jungiamojo kelio projektas.

Investuotojas Ilja Laursas sako, kad Europa per pastaruosius 40 metų prarado sako konkurencingumą, lyginant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Pasak jo, JAV yra taip nutolusi nuo Europos pagal ekonominius rodiklius kaip kad Europa nuo Lotynų Amerikos šalių. „1980 metais Vakarų Europa ir Amerika yra vienam lygmeny. Kitaip sakant, tai buvo prabangos, gerų pajamų, gerų atlyginimų šalys. Dabar skirtumas yra toks, kad amerikiečiai žiūri į Europą kaip kokia Prancūzija žiūrėtų į Urugvajų.

Šalpos senatvės pensijas nuo rugsėjo gali gauti vis dar dirbantys žmonės ir jau pensinio amžiaus sulaukę asmenys. Taip pat atnaujintas ir šalpos negalios pensijų mokėjimas visiems negalią turintiems ir dirbantiems asmenims, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Jeigu šalpos pensija buvo paskirta, bet jos mokėjimas sustabdytas pradėjus dirbti, dėl šių pensijų mokėjimo atnaujinimo žmonėms atskirai kreiptis nereikia, jos bus mokamos be atskiro prašymo.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ pardavė savo biurą Kaune. Pastatą rugsėjo 12 dieną įsigijo lietuviško kapitalo elektronikos, filmų prekybos ir atsinaujinančios energetikos grupės „Acme“ antrinė nekilnojamojo turto (NT) valdymo ir nuomos bendrovė „Acme NT“, skelbia „Verslo žinios“. NT paslaugų bendrovės „Rego Group“ organizuotame aukcione „Acme NT“ už 2,4 tūkst. kv. metrų ploto pastatą Savanorių pr. 135 pasiūlė 2,6 mln. eurų ir pradinę 2 mln. eurų kainą pakėlė 30 proc.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) iš sankcionuotų įmonių sąrašo jau anksčiau išbraukus Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“, taikos sutartimi nutrauktas ir jų ginčas teisme.  Tuo metu byla dėl kitos sankcionuotos įmonės – likviduojamo Rusijos SUEK (Sibiro anglių energetikos kompanija – BNS) padalinio Lietuvoje „SUEK Baltic“ pašalinimo iš FNTT sąrašo sustabdyta, šalims taip pat ketinant susitarti taikiai.

Nuo pirmadienio asmenys, siekiantys į Europos Sąjungos (ES) šalis įsivežti augintinius iš Rusijos ar Baltarusijos, susidurs su griežtesniais reikalavimais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, įsivežti tokius gyvūnus bus galima tik atlikus papildomus jų sveikatos tyrimus, įskaitant ir privalomą pasiutligės antikūnų titro nustatymą.

Atėjus rudeniui darbuotojai ima galvoti apie darbo keitimą, Specialistai pastebi, kad ruduo yra simbolinė pradžia, kai žmonės nori permainų. Tačiau ekonomistai įspėja, kad dideles algas galės pasiūlyti ne visi darbdaviai. Darbo paieškos portalo „CV-online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė pastebėjo, kad darbo rinkai būdingas sezoniškumas, cikliškumas.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienio sprendimas sumažinti bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais ekonomistai teigia – tokio sprendimo tikėjosi visi. Specialistai taip pat sutaria – galima tikėtis bent dar vieno sumažinimo. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikisi, kad toks sumažinimas Baltijos šalyse prisidės prie ekonomikos augimo, kadangi pingančios kintamųjų palūkanų paskolos išjudins rinką.

Kiekviena mėnesį darbuotojai gauna atlyginimus. Paprastai jie išmokami nustatytą dieną. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi susitarimo. Darbo teisės specialistai įspėja, kad pavėlavę sumokėti algą darbdaviai darbuotojui privalo pervesti ir delspinigius. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Jurgita teiravosi, ar darbdavys algą gali išmokėti, kada panorėjęs. „Darbo sutartyje nurodyta, kad algą turiu gauti iki mėnesio 5 dienos.