„Leiskite pasakyti, kodėl kalbame apie fondą. Tai nėra nukreipta į kažkokį konkurencijos padidinimą per se. Konkurencijos padidėjimas būtų pasekmė. Tai yra svarbu suprasti, nes jei kalbame, kad tai yra pensijų sistemos dalis, tai ji turėtų būti organizuoti valstybės“, – antradienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Tai nėra istorija apie tai, kad padarysime naują pensijų fondą, kuris konkuruos su esamais. Kalba yra apie tai, kaip apskritai organizuoti pensijų sistemą, kuri susideda iš dviejų dalių. Abi jas užtikrina valstybė ir tada vienoje dalyje tą paslaugą gali teikti verslas. Bet dabar vieną dalį paima verslas, o tada įstatymiškai reguliuojame įkainius“, – komentavo jis.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu kaupimas antroje pakopoje jau yra remiamas valstybės, o pusė visų įmokų dydžio – sumokėta valstybės.
LB valdybos pirmininkas paminėjo, kad šioje stadijoje galima fondo veikla ir organizacija yra antraeilis klausimas. Be to, anot jo, institucija siūlymų dėl to neteiks, bet siekia diskusijos.
„Mes pateikėme siūlymą apie valstybinio kapitalo pensijų fondą visiškai nesifokusuojant kokia ta veikla ir kaip ji turi būti organizuota. Tai yra antraeilis klausimas“, – tvirtino jis.
G. Šimkus pakartojo, kad į valstybinį fondą turėtų būti įtraukiami visi gyventojai. Tačiau, kaip pabrėžia jis, niekas netrukdytų kaupiantiesiems pereiti į privačius fondus.
„Iš principo tai turėtų būti visuotinis dalykas, ne pasirenkamasis. Ir tai turėtų būti pagal apibrėžimą organizuota valstybės“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
„Ir tada, jei būtų automatinis įtraukimas. Jis būtų į valstybinį fondą. Bet jei privatus fondas gali geriau, pigiau, efektyviau organizuoti, tai prašau, išeikite“, – pridūrė jis.
LB valdybos pirmininkas jau anksčiau yra užsiminęs apie valstybės valdomo antros pakopos pensijų fondo poreikį, bei darbdavių dalyvavimą jame. Bet premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina tokią idėją. O finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad idėja yra svarstytina, tačiau diskusijos apie tai turėtų vykti „ateinančios politinės daugumos kontekste“.
ELTA primena, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
