Lietuvos verslas

Migracijos departamentas po daugiau nei mėnesio pertraukos nuo pirmadienio atnaujins gyventojų priėmimą gyva eile visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Departamentas penktadienį informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog didžiausias klientų srautas aptarnaujamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, šiuose miestuose rugpjūtį specialistai klientus aptarnaus prailgintomis darbo valandomis ir savaitgalį: pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30–18.30 val.

Elektros birža „Nord Pool“ ketvirtadienį paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoje siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.

Gyventojai, kaupiantys II pensijų pakopoje, jaučiasi atsidūrę tarsi spąstuose, nes nutraukti kaupimo jie nebegali. Tiesa, dalis politikų bando padėti šiems žmonėms, siūlydami keisti II pakopos pensijų sistemą. Tačiau pensijų fondų ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tokius siūlymus kritikuoja. O ekonomistas primena apie artėjančią demografinę krizę, kai nebus kam išlaikyti ateities pensijų gavėjų.

Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos, kurios gąsdina gyventojus. Šį kainų šuolį lėmė kelios priežastys, teigė Renatas Pocius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ VERT pirmininkas tiksliai įvardijo, kokios tai priežastys ir kodėl jos turėjo įtakos.  Pone Pociau, apie aukštas kainas kalbame jau kurį laiką, bet vakar turėjome rekordą – tarp 18 ir 19 val. „Nord Pool“ biržoje, iš kurios įsigyjame elektrą, kaina siekė 4 eurus už kilovatvalandę.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai teismui pateikė ieškinį dėl penkių žemės sklypų Druskininkų savivaldybėje pirkimo-pardavimo sandorių panaikinimo. Surinktais duomenimis, žemę galimai neteisėtai įgijo Rusijos piliečiai, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Rugpjūčio 18 d. bendrovė „Perlas Energija“ paskelbė, kad stabdo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.  Energetikos ministras Dainius Kreivys komentuoja susidariusią situaciją.

Rugpjūčio 18 d. bendrovė „Perlas Energija“ paskelbė, kad stabdo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius tikino, kad įmonė galėjo pasinaudoti susidariusia padėtimi.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pratęsė stipendijas įstojusiems į pedagogikos studijas iki 2020-ųjų. Šios 115 eurų mėnesinės tikslinės stipendijos pedagogų rengimo programose studijuojantiems studentams bus mokamos toliau pagal projektą „Tęsk“, nepaisant to, jog Europos socialinio fondo finansuojamas projektas baigėsi. Šias stipendijas būsimiems pedagogams nuo šiol padengs valstybė, joms numatyta beveik 64 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20,9 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 23,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,3 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 9,8 proc., o vien euro zonoje – 8,9 procento.

Centristų frakcija Estijos parlamente pareiškė, kad šaliai reikėtų pasitraukti iš elektros biržos „Nord Pool“, nebent ji būtų skubiai pertvarkyta. „Vyriausybė turi nedelsdama pareikalauti, kad elektros birža būtų pertvarkyta, kitaip Estija turės pasitraukti iš jos“, – po  posėdžio ketvirtadienį sakė Centristų frakcijos pirmininkas Jaanusas Karilaidas. „Dabartinėje situacijoje birža neveikia – tiek privatūs vartotojai, tiek ir įmonės yra neapsaugoti.

Rugpjūčio 18 d. bendrovė „Perlas Energija“ paskelbė, kad stabdo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais. Bendrovės akcininkai negaus jokio „Perlas Energija“ turto ir uždarbio įmonę uždarius.

Estijoje ketvirtadienį įsigaliojo draudimas atvykti į šalį Rusijos piliečiams, kuriems Estija yra išdavusi Šengeno vizą turizmo, verslo, sporto ar kultūros tikslais. Vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas teigė, kad tokia priemonė yra būtina, nes Maskvos karas prieš Ukrainą kelia pavojų Europos vertybėms bei laisvėms.

Augančios kainos smaugia vis daugiau tautiečių ir toliau didina skurdą. Pabrangus praktiškai viskam, žmonės skaičiuoja, ką gali nusipirkti ar už ką gali susimokėti, o už ką jau nebe. Paramos organizacijos pastebi, kad tenka padėti vis didesniam žmonių ratui. Tačiau didžiausias nerimas dėl ateities: karui Ukrainoje nesibaigiant, kainos dar šoks į viršų. Šilumos ir elektros tiekėjai spėja, kad per kelis mėnesius skolininkų dar padaugės.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ neigia Seimo nario Algirdo Butkevičiaus teiginius, kad grupės antrinė įmonė „Ignitis“ galimai patyrė apie 500 mln. eurų nuostolių, ketvirtadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė. Pasak bendrovės, konsoliduotas grynasis jos pelnas pernai siekė 6,6 mln. eurų.

Nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ tikisi iki metų pabaigos parduoti turtą ir atsiskaityti su klientais bei kreditoriais, sako jos vadovas. Vilius Juraitis tikina, kad bendrovė dabar stabdo tik pagrindinę veiklą – elektros tiekimą, tačiau dėl to jai nereikia bankrutuoti.  „Tai nebus bankrotas, įmonė tęsia veiklą iki kitų metų pradžios, kol išparduos turtą, kompensuos visiems vartotojams galimus nuostolius, jeigu jie išeis pas kitus tiekėjus, pas kurį elektra bus brangesnė.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkose augant gamtinių dujų ir elektros kainoms, nuo kitų metų sausio didės ir visuomeninė elektros kaina. Ji aktuali maždaug 400 tūkst. vartotojų – jiems visuomeninis tiekėjas „Ignitis“ elektrą tieks iki šių metų pabaigos, tačiau trečiasis liberalizavimo etapas bus atidėtas metams ar daugiau, – iki jo pabaigos.

Per pirmą šių metų pusmetį „Luminor“ banko klientai vartojimui skolinosi beveik 70 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų pusmetį, rašoma pranešime spaudai. Nors vartojimo paskolų rinkoje pirmąjį pusmetį stebėtas žymus augimas, tačiau skirtingais mėnesiais situacija labai keitėsi. Mažiausiai lietuviai skolinosi kovą, kai prasidėjus karui Ukrainoje tvyrojo nežinomybė ir gyventojai stengėsi išlaidauti kuo mažiau bei turėti grynųjų pinigų.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad Lietuva su Europos Komisija (EK) jau ne kartą bandė aptarti elektros biržos „NordPool“ kainų nustatymo algoritmo keitimą, tačiau palaikymo nesulaukė.  „Energetikos ministerija ne kartą susitikimuose su EK kėlėme šį klausimą, ar nereikėtų peržiūrėti biržų veikimo ir algoritmo principų. Matome, kad dujomis varomi generatoriai formuoja kainą. Ar tai teisinga? Šiuos klausimus kėlėme EK.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Šalies ir Vyriausybės vadovai aptarė padėtį elektros rinkoje bei kitus klausimus. Numatė, kad Vyriausybė turėtų parengti priemonių planą, kaip padėti gyventojams. Apie vykusį susitikimą ir trumpas pokalbio detales vėliau pakomentavo ir Prezidentūra. „Prezidentas su ministre pirmininke aptarė padėtį Lietuvos elektros rinkoje, taip pat kitų energetikos išteklių kainų šuolį.

Lietuvos muitininkai nuo kovo mėnesio dėl įvairių pažeidimų neleido atlikti daugiau nei 3 tūkst. importo, eksporto ir tranzito procedūrų, į šalį neįleista 1,2 tūkst. transporto priemonių su rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, pranešė Muitinės departamentas.  Pasak jo, esama atvejų, kai bandoma apeiti draudimus – muitinė prekes sulaiko, jei paaiškėja, kad galutinė jų stotelė yra Rusija, o ne kita deklaruojama šalis.

Atsakingo lošimų verslo asociacija (ALVA), atstovaujanti lošimus Lietuvoje organizuojančioms bendrovėms, teigia, kad lošimus reglamentuojantys teisės aktai veikia ne visu pajėgumu, ir nelegalūs lošimai internete toliau vyksta. ALVA pažymi, kad neblokuojant nelegalių lošimų svetainių, ne tik pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai, bet ir nesurenkami mokesčiai. Dėl įrodymų surinkimo ALVA kreipėsi į antstolį.

Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau augo, tačiau jos augo mažiau nei metinė infliacija, teigia „Sodra“. „Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą.

UAB „Perlas Energija“ stabdo veiklą: elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais. Bendrovės akcininkai negaus jokio „Perlas Energija“ turto ir uždarbio įmonę uždarius, rašoma bendrovės paskelbtame pranešime spaudai. „Tokį sprendimą priimti paskatino kelių veiksnių visuma.

Šeimos, auginančias vaikus, gali gauti ne tik įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti šeimoms stiprinti skirtomis paslaugomis, rašoma pranešime spaudai.  Teisę gauti bazines paslaugas, kurias sudaro keturiolikos svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, ir socialinę prevencinę pagalbą turi visos Lietuvos šeimos. Tai reiškia, kad šeima nebūtinai turi atitikti kokius nors specialiuosius kriterijus ar patirti socialinę riziką.

Kinijos reakcija į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane praėjusią savaitę yra apmaudi, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pekinas po vizito pranešė įvedantis sankcijas Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutraukiantis bendradarbiavimą su ministerija bei apskritai su Lietuva susisiekimo srityje. „Kinijos reakcija (...) buvo apmaudi ir, mūsų galva, neverta tų žingsnių, kurie buvo padaryti“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė patarėja.

Kinija iki šiol oficialiai nepranešė Susiekimo ministerijai apie nutraukiamą bendradarbiavimą ir santykius susisiekimo srityje su Lietuva, ketvirtadienį Žinių radijui sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė abejoja, ar Europos Sąjungai (ES) pavyktų vieningai sutarti dėl turistinių vizų rusams apribojimo. Pasak jos, tokią idėją skeptiškai vertina ne tik Vokietija, bet ir Pietų Europos šalys.

Pagal pelningumą tarp didžiųjų prekybos centrų valdytojų pirmauja Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“ ir „Maxima LT“, kurių praėjusių metų grynojo pelno marža buvo atitinkamai 5,2 proc. ir 4,8 proc., pranešė portalas vz.lt. Trečiąją vietą pagal šį rodiklį užima „Norfos mažmena“ (2,5 proc.), ketvirta ir penkta pagal pelningumą – Vokietijos grupei „Rewe“ priklausanti „Palink“, kuri valdo „Iki“ tinklą (1,2 proc.) ir Švedijos „ICA Gruppen“, valdantis „Rimi“ (1 proc.

Į Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomą vienintelę Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovę „Snaigė“ investavo ir Rusijos investicinis fondas, sukurtas oligarchų Viktoro Vekselbergo ir Aleksandro Mamuto pinigais.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad už tranzitą į Kaliningradą Rusijos ir Baltarusijos įmonės su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) galėtų atsiskaityti ir per užsienyje veikiančius bankus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitinka su premjere Ingrida Šimonyte. Šalies ir Vyriausybės vadovai  aptars padėtį elektros rinkoje bei kitus klausimus.  „Per susitikimą bus aptarta situacija elektros rinkoje ir kiti einamieji klausimai“, – BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis. Pastarosiomis dienomis elektros biržoje „NordPool“ susiformavo rekordiškai aukštos kainos, o mažmeninėje rinkoje vienas tiekėjų pareiškė nutraukiantis fiksuotos kainos sutartis.

Brangstant elektrai gyventojai ieško išeičių, viena jų – saulės elektrinė. Individualių būstų savininkai jas įsirengia dažniausiai ant namų stogų, o butų – nutolusiose saulės elektrinių parkuose. Saulės elektrinių specialistai skaičiuoja, kad šis elektros gamybos būdas padeda sutaupyti, tačiau visiškai atsijungti nuo bendro elektros tinklo esą finansiškai neapsimoka.

Trečiadienio vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos zonoje didmeninei kainai pasieksiant 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), į tai ketina reaguoti du dideli prekybos tinklai – „Maxima“ ir „Norfa“. Jie valandai sumažins energijos naudojimą parduotuvių vėdinimui bei apšvietimui Tu metu tinklai „Iki“ ir „Rimi“ tuo metu jokių priemonių nesiims.  „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad 18-19 val.

Nuo rugsėjo 1 d. švietimo įstaigų karjeros specialistų darbo laikas per savaitę prilygintas kitų pagalbos mokiniui specialistų darbo laikui, t. y. 36 val. per savaitę. Nors darbo valandų skaičius sumažintas, atlyginimas nuo to nesikeis. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pasiūlytam pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė, pranešime žiniasklaidai rašo ŠMSM.

Per pastarąją savaitę išaugo nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ siūloma kaina, tuo metu „Igničio“ prognozuojama sąskaita sumažėjo, o „Elektrum Lietuvos“ – nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Enefit“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, didėjo 3,99 euro iki 76,13 euro, „Igničio“ – mažėjo 3,45 euro iki 80,25 euro.

Trečiadienio vakarą „NordPool“ elektros biržos Lietuvos zonoje didmeninei kainai pasieksiant 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (MWh), kai kurios šalies įmonės pristabdys gamybą, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros tiekimo įmonei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laikinai vadovaus ESO valdybos narys, Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila.  Jis nuo rugpjūčio 22 dienos laikinai pakeis atsistatydinantį Mindaugą Keizerį, kuris paskirtas energetikos grupės „Epso-G“ vadovu, trečiadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“. Grupė yra paskelbusi naujo ESO vadovo atranką. Jis bus skiriamas penkeriems metams.

Inovacijoms skatinti per kelerius metus bus paskirstyta apie 600 mln. eurų, o pirmosios finansavimo priemonės turėtų startuoti šių metų rudenį. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tai numatančią Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021–2027 metų Sumaniosios specializacijos koncepciją. Ja siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus, kurti naujas technologijas bei auginti šalies konkurencingumą ir vertę globaliose rinkose, trečiadienį pranešė ministerija.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį ketina susitikti su premjere Ingrida Šimonyte ir aptarti padėtį elektros rinkoje, kur pastarosiomis dienomis biržoje susiformavo itin aukštos elektros kainos, o mažmeninėje rinkoje vienas tiekėjų pareiškė nutraukiantis fiksuotos kainos sutartis.   „Per susitikimą bus aptarta situacija elektros rinkoje ir kiti einamieji klausimai“, – BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus, kad Vokietijos bendrovė „Haix Schule Produktionsund Vertriebs“ gali tiekti lauko avalynę Lietuvos kariuomenei, pastaroji antradienį pasirašė sutartį su tiekėja. Krašto apsaugos ministerijos (KAM)v pranešė, kad Gynybos resursų agentūra rugpjūčio 16 dieną pasirašė sutartį su Lietuvos kariuomenės lauko uniformos batų konkursą laimėjusia Vokietijos įmone.

Trečiadienį pristatyta didžiųjų Lietuvos miestų vandentvarkos įmonių įkurta asociacija „Vandens jėga“: ji sieks mažinti vandens kainų skirtumus miestuose ar regionuose, spręsti brangstančių energetikos resursų keliamas problemas.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 2,8 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 2,5 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos BVP mažėjo 0,4 proc.

Lietuvos bankas (LB) rudenį svarstys, ar peržiūrėti bankų paslaugų krepšelio dydį ir maksimalius jo įkainius.  Apie tai trečiadienį pranešė centinio banko vadovas Gediminas Šimkus. Jis nekomentavo, į kurią pusę bus keičiamas krepšelio paslaugų skaičius ir jų įkainiai.  „Žiūrint į komercinių bankų krepšelius greičiausiai nesuklysiu pasakęs, kad didžiojoje daugumoje jų yra panašūs krepšeliai ar net turi ir geresnių“, – Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė G. Šimkus.

Darbo partijos frakcija rugpjūčio 17 d. susitiko su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ir VERT pirmininku Renatu Pociumi dėl elektros rinkos liberalizavimo. Ministras tikino, kad elektros kainos didžiausios istorijoje. Energetikos ministras teigė, kad realiame kare su Rusija nekariaujame, tačiau vyksta energetinis karas. „Turime regionines jungtis su Suomija ir Lenkija iš kur gauname elektrą. Iš šių jungčių gauname didžiausius kiekius elektros. Patys jos beveik negaminame.

Energetikos ministrui antradienį suabejojus, ar elektros biržos algoritmas nėra dar viena aukštų kainų Lietuvoje priežastis, trečiadienį Dainius Kreivys sako, jog algoritmas bus pakoreguotas, tačiau elektros kainas diktuos augančios dujų kainos.   Ministras pabrėžė, kad artėjant žiemai nereikia tikėtis, jog dujų ir elektros kainos mažės.     „Tikėtis, kad kainos dujų reikšmingai mažės artėjant žiemai, to neverta.

Opoziciniai socialdemokratai užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir energetikos ministrą Dainių Kreivį ragina valstybės vardu pradėti tarptautinę kampaniją reikalaujant peržiūrėti elektros energijos pardavimų biržos „NordPool“ tvarkas ir taisykles, rašoma pranešime spaudai. „Ministrai turėtų imtis aktyvių veiksmų gindami Lietuvos interesus – burti sąjungininkus ir reikalauti peržiūrėti „Nord Pool“ taikomas taisykles ir prekybos tvarkas.

Įsivaizduokite, jei pasaulyje egzistuotų stebuklingas rutulys, kuris leistų nuspėti rytojų: pasakytų, kas bus po metų, patartų, kurie pirkiniai finansiškai sėkmingi ar nuostolingi, leistų sužinoti, kurios investicijos atneš sėkmę, rašoma pranešime spaudai. Nors realiame pasaulyje tokio rutulio niekas neturi, paprastų taisyklių, kurios padėtų įvertinti savo investicijų galią ir bent preliminariai apskaičiuoti, kokia ateitis laukia, yra.

Energetikos ministrui paprašius rinkos reguliuotojo ištirti, ar elektros biržos algoritmas nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis, energetikos grupė „Ignitis grupė“ pareiškė nesiūlanti rekordinių kainų biržos aukcionuose – anot grupės, didelės kainos formuojasi ne dėl jos valdomų elektrinių.  „Ignitis grupė“ teigia, kad rekordines elektros kainas rinkoje lemia ne tik itin išaugusios gamtinių dujų kainos, bet ir biržos algoritmai.

Bankų pažadas iki liepos, o vėliau – iki rugpjūčio vidurio visoje Lietuvoje įrengti 100 naujų bankomatų liko neįgyvendintas – šiuo metu įrengti 72 įrenginiai, o iš jų veikia 61. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė teigia, kad bankomatų įrengimas užtruko dėl vis dar stringančių tiekimo grandinių bei poreikio kai kuriose vietose stiprinti mobilųjį ryšį. „Bankomatui reikia 4G ryšio, o kai kuriose vietovėse tebuvo 3G ar 2G. Dėl to reikėjo storesnius laidus dėti.