Energetikos ministras teigė, kad realiame kare su Rusija nekariaujame, tačiau vyksta energetinis karas.
„Turime regionines jungtis su Suomija ir Lenkija iš kur gauname elektrą. Iš šių jungčių gauname didžiausius kiekius elektros. Patys jos beveik negaminame. Todėl tokios didelės kainos ir yra.
Vakar buvo baisiausia diena mūsų energetikos istorijoje. Kaina siekė 863 eurus ir išėjo netgi taip, kad elektros biržoje pritrūko elektros. Todėl šiandien Litgrid aktyvavo papildomus rezervus“, – sakė ministras.
Pasak jo, elektros kaupikliai problemų jau nebesprendžia.
„Situacija ekstremali. Jeigu kitur, Vokietijoje problema kyla dėl dujų, mes turime problemų dėl elektros. Nepasistatėme elektrinės todėl dabar tokią situaciją ir turime. Tačiau Visagino elektrinę turėjome uždaryti dėl saugumo“, – teigė. D. Kreivys.
Anot jo, dujų kaina šokinėja po 20 proc. per dieną.
„Tokių kosmosų nesame matę. Tikėtis, kad dujų kainos žiemą sumažės negalime. Elektros kainos tiesiogiai susijusios su dujomis. Tad automatiškai elektros kainos irgi didės. Dujos kainas diktuos elektros kainas“, – tikino ministras.
Pasak jo, darysime viską, tačiau vienintelė išeitis yra atsinaujinanti energetika.
„Tačiau reikės dviejų metų, kol kaina stabilizuosis. Dabar turime kariauti energetinį karą.
Saulės ir elektros energijos gamybos kiekiai yra ribojami. Tačiau jų užtenka Lietuvos poreikiams. Be to, kiekį suskaičiavo ne ministerija, o tinklo operatorius. Saulė ir vėjas turi nesutampantį gamybos ciklą. Todėl turime subalansuoti sistemą. Dabar perskaičiuosime ir žiūrėsime, kiek papildomai ir kokių pajėgumų galime prijungti į tinklą. Niekas nieko neapribojo“, – aiškino ministras.
D. Kreivio teigimu, konkursas dėl vėjo jėgainių vyks 2023 metų pabaigoje, šiuo metu atliekami įvairūs reikalingi tyrimai.
„Tiriamas dugnas, vėjas, paukščių migracija ir kiti dalykai. Tai užima laiko. Tačiau planuojame iš karto statyti beveik du vėjo jėgainių parkus“, – pasakojo ministras.
Anot jo, elektros rinkos kaina didesnė negu moka vartotojai.
„Dažnai įmonės iš savo kišenės dengia nuostolius. Tačiau dalis tiekėjų turi atsinaujinančią elektros generaciją. Todėl vartotojai gauna mažesnes kainas. Tačiau gali būti, kad nemaža dalis įmonių, taip pat ir „Perlas Energija“ naudojo ir draudimo instrumentus. Bet jų finansinis draudimas nesuveikė, dėl tam tikrų modifikacijų. Įmonės turi daug instrumentų mažinti kainą, vadinasi liberalizavimas leidžia spausti kainas žemyn“, – komentavo D. Kreivys.
Pasak jo, atsiradus didesniems kiekiams atsinaujinančios energetikos, atsiras gamintojai, kurie kooperuosis ir jie elektrą parduos tiesiogiai vartotojams. Tada kaina dar daugiau kris.
„Liberalizavimas ir konkurencijos sukūrimas yra pozityvus“, – tikino ministras.
Portalas tv3.lt primena, kad „Perlas Energija“ rugpjūčio 5 d. paskelbė nutraukianti sutartis su beveik 180 tūkst. fiksuotos kainos planus pasirinkusių klientų ir siūlo jiems arba pirkti elektrą biržos kaina, arba pasirinkti kitą tiekėją.
