Lietuvos verslas

Vyriausybė šiuo metu neplanuoja švelninti Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ taikomos sankcijų kontrolės skiriant laikinąjį administratorių, sako premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas.  Jo teigimu, ES nesant vieningos sankcijų įgyvendinimo praktikos kiekviena šalis tai daro savaip.  „Visos šalys narės ieško būdų savaip įgyvendinti tas sankcijas.

Lietuvos komerciniams bankams iki rugpjūčio pabaigos teks sumokėti pirmąjį laikinojo solidarumo įnašo įmoką, tačiau jie vis dar tiksliai nežino, kaip ji bus apskaičiuota, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Finansų ministerija tikina, kad mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra aiški. Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Naujo paso ar tapatybės kortelės kainos nebuvo keistos nuo 2011 m., todėl Vyriausybė nusprendė, kad jas reikia gerokai pabranginti. Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo patvirtinto naujus valstybės rinkliavų, susijusių su migracijomis paslaugomis, dydžius.

Lietuvai siūlant kelią per Klaipėdos uostą kaip alternatyvą išgabenti Ukrainos grūdus susisiekimo viceministrė sako, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jau ruošiasi statyti riedmenų keitimo terminalą Šeštokuose prie Lenkijos sienos – dabar tai yra viena kliūčių greitam grūdų transportavimui. Tačiau Loreta Maskaliovienė pabrėžia, kad verslui reikia ilgalaikių susitarimų su Ukrainos grūdininkais.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ darbuotojams reikalaujant Vyriausybės apsaugoti įmonę nuo planuojamo uždarymo, premjerę pavaduojanti finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad bendrovė gali veikti ir dabartinėmis sąlygomis, o jos ateitis yra vadovybės atsakomybė.

Sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ darbuotojams reikalaujant apsaugoti įmonę nuo galimo uždarymo, kai būtų atleista maždaug 700 žmonių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, kad Užimtumo tarnyba jau dabar pasiruošusi padėti visiems darbuotojams.  „Nereikėtų net laukti (atleidimo – BNS) lapelių, jau dabar Užimtumo tarnyba vertina alternatyvas, kokių kompetencijų žmonių reikia regione ir palaiko ryšius tiek su „Lifosa“, tiek su profesine sąjunga.

Lietuvoje minimumas paprastai nustatomas vieną kartą per metus ir pradedamas taikyti nuo metų pradžios. Kitose valstybėse jis nustatomas kiek kitaip, be to, dalyje valstybių jis įtvirtinamas darbdavių ir profsąjungų derybose, o ne bendru teisės aktu. „Remiantis 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, 22-ose iš 27-ių Europos Sąjungos valstybių narių yra nustatytas šalies minimalusis darbo užmokestis“, – trečiadienį socialinio tinklo paskyroje pastebi Valstybės duomenų agentūra.

Siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą bei apsaugoti valstybės finansinius ir ekonominius interesus Vyriausybė trečiadienį sudarė Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisiją. Jai pirmininkaus ministrės pirmininkės patarėjas, o pavaduotoju bus finansų viceministras. Komisijoje dirbs du premjerės patarėjai, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų, socialinės apsaugos ir darbo, susisiekimo, sveikatos apsaugos, teisingumo, vidaus reikalų, žemės ūkio viceministrai.

Apie 300 protestuotojų prie Vyriausybės rūmų Vilniuje trečiadienį surengtame mitinge reikalauja nuo planuojamo uždarymo apsaugoti Kėdainių fosforo trąšų gamyklą „Lifosa“. Vienos mitingo organizatorių – profesinės sąjungos „Solidarumas“ – pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad mitingo tikslas padėti išsaugoti apie 900 darbo vietų.  „Jeigu uždarys fabriką, žmonės neturės darbo. Vienas dalykas – iš ko gyvensime – 900 žmonių ir šeimos nariai.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ pirmąjį pusmetį  pervežė beveik 2,4 mln. keleivių – maždaug 7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (apie 2 mln.). „LTG Link“ vadovas Linas Baužys sako, kad daugėjo tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir regionuose keliaujančių žmonių, antrąjį pusmetį tikimasi dar didesnio keleivių augimo.  „Pastaraisiais metais stebime augančius keleivių srautus tiek tarp didžiųjų miestų, tiek ir regioninėmis kryptimis.

Vienos didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Bega“ pajamoms pernai smukus 5 proc. iki 21,9 mln. eurų (2021 metais – 22,9 mln. eurų), bendrovės vadovas Laimonas Rimkus sako, kad šiemet tikimasi bent jau ne prastesnių metų, tačiau tolimesnę ateitį planuoti sudėtinga.   Pasak jo, ilgalaikis veiklos planavimas tapo sudėtingas dėl karo Ukrainoje, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, Klaipėdos uosto direkcijos ir „Lietuvos geležinkelių“ sprendimų.

Buvusius ligoninės pastatus Vilniaus Antakalnio rajone, Žolyno gatvėje, už 5,3 mln. eurų įsigijusi viena didžiausių mažmeninės prekybos bendrovių Lietuvoje „Maxima LT“ svarsto įvairius teritorijos plėtros variantus. „Objektas gali būti pritaikomas tiek ir komercinei veiklai, tiek ir gyvenamajai paskirčiai. Pasirinksime geriausią variantą, kad atlieptume šioje miesto dalyje gyvenančių vilniečių poreikius“, – BNS Plius komentavo „Maxima LT“ Turto vystymo departamento direktorius Vilius Rimkus.

Lietuvos komerciniams bankams iki rugpjūčio pabaigos teks sumokėti pirmąjį laikinojo solidarumo įnašo įmoką, tačiau jie vis dar tiksliai nežino, kaip ji bus apskaičiuota, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Finansų ministerija tikina, kad mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra aiški. Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Nepaisant pernai liepą įsigaliojusio draudimo Lietuvoje prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su įvairiais skoniais ir kvapais, prekyba jomis vyksta ir toliau, sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Dalia Malinauskienė. Pasak jos, tai nustatyta po tyrimų akredituotoje laboratorijoje Danijoje, į kurią tarnybai atlikus patikrinimus fizinėse elektroninių cigarečių pardavimo vietose siunčiami įtarimų sukėlusių gaminių bandiniai.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ su sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosos“ nepriklausoma profesine sąjunga trečiadienį prie Vyriausybės rūmų Vilniuje rengia mitingą – jo dalyviai siekia apsaugoti bendrovę nuo planuojamo uždarymo ir atkreipti dėmesį į grėsmę prarasti darbą. Mitingas rengiamas 12 valandą, Vilniaus savivaldybė yra išdavusi leidimą į jį rinktis iki 500 žmonių. „Lifosa“ praėjusią savaitę pranešė, kad palaiko darbuotojų mitingą.

Dažniausiai nuomos sutartį anksčiau laiko nutraukia nuomininkai, nes dėl įvairių priežasčių nusprendžia persikelti kitur. Tačiau gali nutikti ir taip, kad iškraustyti tvarkingus nuomininkus užsimano pats savininkas. Pavyzdžiui, nuomojame būste jis nori apgyvendinti savo draugus ar giminaičius, rado didesnę nuomą siūlančius nuomininkus ir pan.

Didžiausios europinės paramos saulės elektrinių pramonėje projektams sulaukė 7 šalies įmonės.   Maksimalų – 300 tūkst. eurų finansavimą gavo Šiaulių medžioklės ir žvejybos reikmenų gamintoja „Hampidjan Baltic“, Kauno plastiko pakuočių gamintoja „Baltic plastic products“, Alytaus medienos gaminių gamybos įmonė „Stora Enso Lietuva“, Kupiškio rajono durpių perdirbėja „Durpeta“ ir  Alytaus stiklo apdirbimo įmonė „Stronglasas“.  Be to, beveik maksimalios sumos – 298,9 tūkst.

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 218 tūkst. eurų grynojo pelno – 55 proc. mažiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais, kai gavo 338 tūkst. eurų. Anot bendrovės, 2022 metų pirmojo pusmečio rezultatui reikšmingos įtakos turėjo pelnas už žemės sklypo pardavimą. Neįtraukiant jo įtakos, šių metų pirmąjį pusmetį grynasis pelnas buvo 17,5 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę sumažino tik „Ignitis“ (iki 4 proc.), tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ jų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos ir toliau svyruoja nuo 22 iki 25 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.  „Igničio“ 12 mėnesių 1 kWh kaina antradienį buvo 22,9 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 21,9 cento, „Enefit“ – 24,5 cento.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako besitikintis, kad Europos Sąjunga (ES) ras bendrus sprendimus, kaip padėti Ukrainai išgabenti grūdus Rusijai užblokavus jų eksporto kelią Juodąja jūra.

Už energetiką atsakingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai antradienį Rygoje susitarė bendrai siekti Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais ne vėliau kaip 2025 metų vasarį. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuva yra pasirengusi sinchronizuotis jau kitąmet, tačiau šaliai svarbi Baltijos šalių vienybė. „Latvijai ir Estijai sutikus šiek tiek paankstinti sinchronizaciją ir pritarus datai tapo įmanomas šis susitarimas.

Seimo narys siūlo sankcionuotos įmonės valdybai suteikti galimybę labiau bendradarbiauti su valstybe skiriant laikinąjį administratorių – finansų ministrui arba Lietuvos bankui valdyba  galėtų pasiūlyti jo kandidatūrą ir administravimo sutarties projektą. Nauja tvarka būtų aktuali Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“.  Tokias Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas Seime įregistravo „darbietis“ Vytautas Gapšys: „Nežinau, ar juos tenkintų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. Refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4,25 proc., išliko didžiausia nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,75 proc., išliko aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje.

Nuo liepos nelikus valstybės kompensacijų už elektrą nepriklausomi elektros tiekėjai sako birželį stebėję didžiausią gyventojų aktyvumą keičiant fiksuotos kainos planus į pigesnius. Bendrovės „Ignitis“ teigimu, pirmąjį pusmetį elektros kainą susimažino 470 tūkst. iš 920 tūkst. jos klientų. „Prieš pasibaigiant valstybės kompensacijai už elektros energiją 470 tūkst.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ (KN) keturiems Lietuvos ir Estijos klientams paskirstė 6 teravatvalandžių (TWh) išdujinimo pajėgumus 2024 metams.  Planuojama, jog 2024-aisiais metais bus išdujinta apie 34 TWh dujų – tiek pat, kiek šiemet, į Klaipėdos uostą atplauks 34 dideli dujovežiai, o terminalo paslaugomis kitąmet naudosis iš viso 6 klientai, pranešė bendrovė.

Lietuvos žemės ūkio ministras antradienį Briuselyje su kitais Europos Sąjungos (ES) ministrais tarsis dėl galimybių per ES, įskaitant Baltijos šalis, eksportuoti Ukrainos grūdus, Rusijai blokavus jų eksportą per Juodąją jūrą.  „Keletas klausimų, vienas yra intensyviau naudoti Europos Sąjungos infrastruktūrą ir uostus. Lietuva savo ruožtu pasiūlė kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą“, – žurnalistams Briuselyje sakė ministras.

Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms numatyta 1 mln. eurų parama ekologiškiems produktams kurti. Vienam projektui gali būti skiriama nuo 15 tūkst. iki 80 tūkst. eurų. Didžiausia galima finansavimo suma aplinkosaugos vadybos sistemai diegti ir sertifikuoti – 5 tūkst. eurų, technologiniam auditui atlikti – 12 tūkst. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  „Ekologinės inovacijos suteiktų galimybę verslui sutaupyti iki 50 proc.

Per vasarą pailsėję nemažai darbuotojų nusprendžia keisti darbus. Vis dėlto išėjimas iš senos darbovietės gali apkarsti. Kita vertus, ir finansiškai galima nukentėti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Rygoje susitinka su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu, kuriems pristatys Valstybės gynimo tarybos (VTG) sprendimą pavesti Vyriausybei sutarti su Latvija ir Estija dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 metų vasario mėnesį. D. Kreivys antradienį teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje.

Sunkvežimių „Volvo“ ir „Renault“ prekybos ir techninio aptarnavimo įmonė „Volvo Lietuva“ praėjusiais metais gavo 67,7 mln. eurų pajamų – 47,5 proc. daugiau nei 2021-aisiais (45,9 mln. eurų). Bendrovės grynasis pelnas per metus padidėjo 12,5 proc. iki 3,6 mln. eurų (2021 metais – 3,2 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos „Volvo Lietuva“ ataskaitos.  Anot pelno paskirstymo projekto, visą praėjusių metų uždarbį numatoma perkelti į kitus finansinius metus.

Viena didžiausių šalyje ir Kėdainių rajone trąšų gamykla „Lifosa“ netrukus gali būti uždaryta, o šimtai jos darbuotojų – atleisti. Įmonės vadovai tikina, kad, kitaip nei panaši gamykla Belgijoje, Lietuvoje jie negali dirbti dėl sankcijų. Tačiau už jų taikymą atsakingi specialistai tai neigia. Gamyklos darbuotojų atstovai ruošiasi protestui prieš Vyriausybę ir kitas institucijas, kurios esą daro nepakankamai, kad būtų išsaugotas žmonių darbas ir pajamos.

Lietuvos regionuose veikiančioms 11 mažų inovatyvių įmonių paskirstyta beveik 1,8 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė teigė, kad sulaukta didelio susidomėjimo, todėl nuspręsta finansuoti ne tik aukščiausius balus surinkusius 11 projektų, bet ir antruoju etapu – dar 36 projektus, kuriems padidinus kvietimo sumą bus skirta 5,7 mln. eurų.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 5,47 proc. iki 826,78 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 3,29 proc. iki 194,9 mln. eurų: alaus – 10,24 proc. iki 50,3 mln. eurų, vyno – 7,1 proc. iki 24,1 mln. eurų, spiritinių gėrimų – mažėjo 0,2 proc. iki 117,6 mln. eurų, tarpinių produktų – 2,5 proc. iki 2,8 mln.

Seimui palaiminus naujas įstatymo pataisas, Lietuvos parduotuvėse nebebus galima viešai eksponuoti tabako gaminių ir jų aksesuarų. Tiesa, bus leidžiama nurodyti rūkalų pavadinimus ir jų kainas. Naujiems pokyčiams jau ruošiasi ir didieji prekybininkai, kurie parduotuvių vietose pradėjo statyti specialius automatus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, susisiekimo ministras Marius Skuodis bei žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį bendrame laiške paragino Europos Komisiją (EK) stiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis.

Vyriausybės suinteresuota, kad sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ tęstų veiklą ir išsaugotų darbo vietas, teigia su įmonės profesinių sąjungų vadovais susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė. Sankcionuota įmonė veiklą gali tęsti dėl to, kad valdžia jai paskyrė laikinąjį administratorių, teigiama Vyriausybės komunikacijos departamento pirmadienį išplatintame pranešime.

Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės sako, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.

Jau kuris laikas turistų pamėgtoje Graikijos Rodo saloje siaučia didžiuliai gaisrai. Salos valdžia ir šalies vyriausybė evakuoja nelaimės paveiktus gyventojus ir keliautojus. Kai kurie užsienio kelionių organizatoriai atšaukė keliones į salą. Tačiau iš Lietuvos kelionės vis dar vyksta. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) paaiškino, kada kelionė gali būti nutraukiama ir kokios yra keliautojų teisės.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pirmadienį įpareigojus Vyriausybę derėtis su Latvija ir Estija dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizuotis su Vakarų Europa 2025-ųjų pradžioje, vienus energetikos ekspertus tokia pozicija kiek nuvylė, kiti sako, kad tai gali būti apgalvotas ir logiškas sprendimas.

Pastarosiomis dienomis turistų pamėgtą Graikijos Rodo salą niokoja miškų gaisrai, iš salos skubiai evakuojami žmonės. Užsienio operatoriai atšaukia naujas keliones į salą, tačiau Lietuvos verslas, panašu, ir toliau lyg niekur nieko skraidins keleivius. Savaitgalį visą pasaulį apskriejo liepsnų niokojamos ir evakuojamos Rodo salos vaizdai. Bėgdami nuo miškų gaisrų daugelis poilsiautojų priversti patogius viešbučius pakeisti į mokyklų sporto sales ir karštligiškai bandyti ištrūkti iš salos.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 91,7 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje ji sumažėjo 2 proc. iki 80,8 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 40 proc. ir siekė 23,5 euro, skelbia  energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo kuro brangimas, 10 proc.

Klaipėdos automobilių dalių pardavėja „Autoaibė“ iš nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ nusipirko prekybos centro Klaipėdoje „Smiltė“ patalpas. Sandorio suma neskelbiama, pranešė „Eika“. „Eikos“ generalinis direktorius Domas Dargis teigė, kad keičiantis rinkos sąlygoms ir vartotojų įpročiams sprendimų, kaip racionaliai išnaudoti prekybos centrą, bendrovė ieškojo kelerius metus.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai mano, kad antrasis šių metų pusmetis turėtų būti ramus bei stabilus, o dalis jų į antrąją 2023 metų pusę žvelgia su atsargiu optimizmu, rodo naujausia apklausa. Medicinos banko užsakymu atlikta apklausos duomenimis, 50 proc. įmonių vadovų mano, kad liepą-gruodį jų pajamos liks to paties lygio, kaip ir pirmąjį metų pusmetį, 40 proc. verslų tikėjosi, kad ir pelno pavyks uždirbti tiek pat. Daugiau kaip trečdalis, arba 35 proc.

Šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino 139 mln. eurų – 28 proc. daugiau nei 2022 metų sausio-birželio mėnesiais. Didžioji dalis – 111,3 mln. eurų – sugrąžinta privatiems asmenims ir įmonėms, 27,7 mln. eurų sugrąžinta valstybės institucijoms, pranešė Lietuvos antstolių rūmai. „Pasibaigus pandemijos sukeltiems staigiems svyravimams, bendras naujų skolų srautas pastaruoju metu išlieka stabilus“, – teigiama pranešime.

Įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstymo savivaldybėms tvarką – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonams kitąmet siūloma skirti joms faktiškai įplaukusias lėšas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko teigimu, tokiu atveju trys savivaldybės atsidurtų geresnėje padėtyje. Iniciatyvą kritikuoja ir parlamento teisininkai.  Vilniaus rajonas šiemet gauna 79,9 proc. jo gyventojų sumokėto pajamų mokesčio, o 20,1 proc.

Pakankamai daug diskusijų kyla dėl laivybos Lietuvoje. Visų pirma pramoginės laivybos, kuri patiria didžiulę transformaciją. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo registruota apie 600 papildomų laivų ir šis skaičius tik augs šaliai turtėjant. Bet trūksta švartavimosi vietų, degalinių, nuotekų iškrovimo vietų. Vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD) nuveikė puikų darbą – pastatė 500 bunų, kurios valo ir giliną Nemuną.

Jau beveik mėnuo, kai visame šalies prekybos sektoriuje nemokamai nebedalijami labai lengvi vienkartiniai plastikiniai maišeliai. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau pastebi į naudą aplinkai besikeičiančius pirkėjų įpročius – skaičiuoja, kad vienkartinių plastikinių maišelių nebesirenka kas trečias pirkėjas.

Apdailos, statybinių medžiagų ir sodo prekių prekybos tinklą „Depo“ valdanti Latvijos kapitalo bendrovė „Depo DIY LT“ pernai uždirbo 3,4 mln. eurų grynojo pelno – 7,1 karto daugiau nei 2021 metais (0,48 mln. eurų). Šiemet bendrovė planuoja plėtrą.  Bendrovės pajamos augo 32 proc. iki 167,2 mln. eurų (126,3 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos.  Šiemet „Depo DIY LT“ planuoja dar vieną parduotuvę atidaryti Kaune.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.