Lietuvos verslas

Fiksuotas 12 mėnesių elektros kainas pastarąją savaitę 0,4–0,7 proc. sumažino „Ignitis“, o „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ nekeitė, antradienį paskelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tuo metu 24 mėnesių fiksuotos kainos planų tarifų visi tiekėjai rugpjūčio 22–29 dienomis nekeitė. LEA duomenimis, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kilovatvalandės (kWh) kainos svyruoja nuo 22 iki 24 centų, o 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.

Nemažai šalies gyventojų už komunalines paslaugas jau atsiskaito internetu. Tačiau vis dar yra ir tokių, kurie kas mėnesį tai daro įprastiniu būdu parduotuvėse ar kitose prekybos vietose. Vis dėlto jau nuo šio mėnesio prekybos tinkle „Norfa“ taip paprastai to atlikti nepavyks. Bendrovė atsisakė galimybės tai daryti kasose. „Šios paslaugos atsisakėme nuo rugpjūčio mėnesio vidurio.

Valstybės valdomos Ignalinos atominės elektrinės (AE) generalinio direktoriaus atranką laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovas Linas Baužys, BNS pranešė šaltiniai.  Pats L. Baužys BNS tikino nieko apie tai nežinantis, tačiau vėliau teigė šios informacijos negalintis nei patvirtinti, nei paneigti: „Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“.  Pasak šaltinių, šiuo metu jo kandidatūrą tikrina teisėsaugos tarnybos.

Turto banko aukcione už 2,3 mln. eurų parduota dalis buvusio Fizinių ir technologinių mokslų centro patalpų Kaune. Daugiau nei 6,5 tūkst. kvadratinių metrų pastato dalies Neries pakrantėje pradinė kaina siekė 1,89 mln. eurų, aukcione varžėsi du dalyviai, pranešė Turto bankas. Pastatas yra šiaurės vakarinėje Kauno miesto dalyje – Paneryje, apie 4 kilometrai nuo Kauno miesto centro. Parduotos patalpos išsidėsčiusios skirtinguose 9 aukštų pastato aukštuose.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ nuo kitų metų gegužės pradės reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Krokuvą bei iš Palangos į Amsterdamą. Skrydžiai vyks du kartus per savaitę: į Krokuvą – nuo gegužės 3 dienos, i į Amsterdamą – nuo gegužės 29 dienos, pranešė „Air Baltic“. „Sustiprinsime savo pozicijas ir siekius augti, toliau gerindami susisiekimą iš Baltijos šalių“, – pranešime sakė „Air Baltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ Tauragės rajone šalia jau veikiančio vėjo parko pradėjo saulės elektrinės statybas – tai bus pirmasis bendrovės hibridinis parkas. 32 hektarų teritorijoje statomos saulės elektrinės galia bus 22 megavatai (MW), ji energija galės aprūpinti apie 13 tūkst. namų ūkių, o visas parkas kartu – 40 tūkst.

Per Klaipėdą pirmoje rugpjūčio pusėje gabenant naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklai skirtą milžinišką reaktorių miesto gatvėse rasta pažeidimų, už kurių sutvarkymą sumokės krovinio užsakovė.    „Užfiksuotos šešios vietos, kuriose matyti pakitimai po reaktoriaus vežimo – nustatyti salelių bortelių pažeidimai, vienoje vietoje – Tilžės gatvėje, kur krovinys stovėjo ilgesnį laiką, fiksuotos įspaudos kelio dangoje“, – antradienį pranešė uostamiesčio savivaldybė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galimybė pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą gyvenime išsiimti dalį lėšų paskatintų juos dalyvauti šioje sistemoje.  „Pirmiausia tai duoda, nors gal kai kam tai atrodo netikėta, – didesnį žmonių norą dalyvauti pensijų reformoje.

Jei nebus imtasi rimtų pokyčių, tinkamas gydymas Lietuvoje bus prieinamas daugiausia tik turtingiems žmonėms. O norintiems gauti gydymo paslaugas gali tekti mokėti ir po 2 tūkst. eurų per metus. Apie tai įspėja ekonomistas Raimondas Kuodis, asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalijęs niūria prognoze, kur link veda dabartinė padėtis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje. „Teko prieš kelias dienas sudalyvauti susitikime su medikų bendruomenės aktyvistais.

Lietuvos ekonomikos padėtis rodo, kad šalies verslas sugeba greitai reaguoti į pokyčius. Tiesa, ekonominių sektorių rezultatai buvo gana skirtingi ir vienoms įmonėms džiaugiantis pasiekimais, kitoms teko priimti nemalonius sprendimus, pavyzdžiui, sumažinti darbuotojų skaičių ar juos apskritai atleisti.

Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistai sako, kad tokia tendencija buvo kiek netikėta. Pasak jų, rugpjūtį tikėtasi nulinės arba 0,2 proc. infliacijos, tačiau sezoniškumas ir pigęs maistas padarė didesnės įtakos kainoms. Tuo metu gerokai smukusi metinė infliacija rodo, kad pernykštis infliacinis šokas yra visiškai išsikvėpęs.

Lietuvoje rugpjūtį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija siekė 0,2 procento. Defliacija fiksuota ketvirtą mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji buvo 2021 metų lapkritį. Išankstinė metinė – rugpjūtį, palyginti su 2022 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 6,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Labiausiai – 23 proc. – per metus atpigo elektros energija, 13,7 proc. – degalai ir tepalai. Labiausiai – 45,3 proc. – bango vandentieka, 44,3 proc. – nuotekų rinkimas.

Šiuo metu rengiamas toks kitų metų valstybės biudžetas, kuris atitiks šalies galimybes, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, 2024-ųjų biudžete neturėtų likti dar Covid pandemijos metu ir vėliau dėl karo Ukrainoje įvestų mokesčių lengvatų, be to, nuo kitų metų nebegalios išlyga, leidžianti nesilaikyti Mastrichto kriterijų ir turėti didesnį biudžeto deficitą.

Dažnu atveju popieriniai kvitai iš karto keliauja į šiukšliadėžę. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jų per metus išspausdinama net 30 mlrd. Siekiant sumažinti šį milžinišką popieriaus švaistymą, šalis nuo š. m. rugpjūčio 1 d. atsisakė privalomo jų spausdinimo. Ar tą pavyktų įgyvendinti Lietuvoje? Didžioji dalis parduotuvių Lietuvoje jau siūlo galimybę čekius gauti elektroniniu būdu. Tačiau ne visur pirkėjai gali atsisakyti popierinės jų versijos.

Švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad per metus įgyvendinti visų streikuoti ketinančios pedagogų profsąjungos reikalavimų yra neįmanoma, o Vyriausybė laikysis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų smarkiau atlyginimus mokytojams didinti kitąmet. Taip jis kalbėjo pirmadienį susitikęs su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininku Andriumi Navicku. Ši profsąjunga streikuoti ketina ragindama sparčiau didinti mokytojų algas ir mažinti vaikų skaičių klasėse.

Jeigu radote pigius lėktuvo bilietus dar nesidžiaukite, net ir juos įsigiję į kelionę galite taip ir neišskristi. Kartais oro linijų bendrovės parduoda daugiau skrydžio bilietų nei yra vietų lėktuve. Bendrovės tikina, kad tai normali praktika populiariuose maršrutuose. Todėl jeigu tikrai norite patekti į skrydį, turite papildomai susimokėti už sėdėjimo vietą. O jeigu vietos nenusipirksite ir neišskrisite, gali tekti ilgai kovoti dėl 600 eurų kompensacijos.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) praėjusią savaitę netikėtai pakeitus bankų  solidarumo mokesčio skaičiavimo išaiškinimą, bankai yra priversti keisti savo informacines sistemas, tačiau žada mokestį sumokėti laiku – iki rugpjūčio 31 dienos, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė. Eivilė Čipkutė sako, jog dėl to sutarta Mokesčių inspekcijos ir asociacijos narių susitikime pirmadienį.  „Sutarėme, kad mokesčių inspekcija duos šiek tiek laiko perdaryti informacines sistemas.

Visa 10,66 mln. eurų Europos Sąjungos parama bus ištmokėta pieno ūkiams, kurie už litrą pieno šių metų balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų – tai numato žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pirmadienį pasirašytas įsakymas. Ekologiniams ūkiams ir kooperatyvų nariams ši riba bus 45 centai. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst.

Holistinis marketingas – gana naujas, madingas terminas, paskutiniu metu dažnai girdimas marketingo specialistų bendruomenės pokalbiuose. Tačiau pagrindinis šio požiūrio principas – marketingo, kaip vidinio verslo variklio – susiformavo gerokai anksčiau.

 Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) teisingai skyrė beveik 3 tūkst. eurų baudą nekilnojamo turto agentūrai „Rebest“ už pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimus, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 23 dieną atmetė bendrovės skundą ir nurodė, kad bauda yra teisėta ir pagrįsta.  „Bendrovei pritaikyta poveikio priemonė yra aiškiai motyvuota“, – rašoma VAAT nutartyje.

Mažinant šešėlį taksi ir pavėžėjų versle, didinti keleivių saugumą ir gerinti aptarnavimą bei atsiskaitymą, nuo kitų metų sausio siūloma griežtinti reikalavimus šiam verslui.  Susisiekimo ministerija parengė tai numatančius Kelių transporto kodekso pakeitimus. Vėliau juos svarstys Vyriausybė, o galutinį sprendimą priims Seimas.   Ministerija pirmiausia siūlo nustatyti daugiau reikalavimų vairuotojams, norintiems tapti taksi vairuotojais ar pavėžėjais.

Lietuviškų degalinių sąjunga 2021 metais neteisėtai užsiėmė lobizmu – nebūdama lobistų sąraše ji teikė Aplinkos ministerijai ir Lietuvos geologijos tarnybai pasiūlymus dėl vandens gręžinių degalinėse tvarkos, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 23 dieną nutarė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 metų liepos sprendimas buvo pagrįstas.

Jaunesnio amžiaus žmonės, besidomintys galimybe gauti paskolą nekilnojamam turtui, dažniausiai klausinėja apie paskolos išdavimo procedūrą, taip pat teiraujasi, ar galėtų gauti bendrą paskolą, jei su partneriu nėra susituokę, bei kokio dydžio pradinį įnašą reikėtų sukaupti. „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius sako dažnai nustembantis dėl vis dar sklandančių iš piršto laužtų teorijų apie būsto finansavimą ir paskolų suteikimo procesą.

Nuo rugsėjo 1 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas, grįžtama prie rudens sezono darbo grafiko. Šis pokytis įsigalioja 36-se prekybos tinklo parduotuvėse. Prasidėjus vasaros sezonui dalies „Maxima“ parduotuvių darbo laikas buvo prailgintas atsižvelgiant į pirkėjų pasikeitusius įpročius ir padažnėjusius vėlyvesnius apsilankymus apsipirkti.

Seimui rudenį planuojant svarstyti Vyriausybės pateiktą mokesčių reformą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad nestabili mokesčių aplinka gali atbaidyti potencialius investuotojus.

Lietuvos kapitalo investicijų grupės „BT Invest“ investicijos įstrigo Ukrainos Mykolajivo uoste – įmonė kartu su Ukrainos kompanija „Evrovneshtorg“ (EVT) yra investavusi į krovos kompleksą ir grūdų terminalą specializuotame „Olivijos“ jūrų uoste, kuriame šiuo metu Rusija blokuoja grūdų išvežimą, skelbia portalas „Verslo žinios“. EVT priklauso beveik 100 ha žemės, iš kurių 13 ha užima grūdų terminalas, taip pat krovinių terminalo operatorius – „EVT Grain“. „BT Invest“ uoste valdo dvi krovos kra...

Gyventojai skundžiasi, kad kažkada patikėję pensijų fondų valdytojų ir bankų pažadais, dabar tapo įkaitais ir nebegali valdyti savo pinigų. Žmonės piktinasi, kad negali nutraukti kaupimo antroje pensijų pakopoje ir pasiimti savo pinigų. Kai kurie politikai siūlo pokyčius pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau pensijų fondų atstovai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymus keisti sistemą atmeta. Anot jų, gyventojams nutraukti kaupimą – nenaudinga.

Per dvejus metus maistas Lietuvoje pabrango 45 proc., tačiau dabar užsimenama ne tik apie mažėjančią infliaciją, bet ir kainų kritimo laikotarpį. Tiesa, pinga ne viskas, o kai kurių maisto produktų kainos netgi padidėjo. Tuo metu „Norfos“ vadovas vardija, kurie maisto produktai, artėjant šaltajam sezonui, gali dar labiau pabrangti.

Netrukus turintiems galingesnius ir sunkesnius paspirtukus gali tekti papildomai susimokėti. Finansų ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvą, siūlo paspirtukus įtraukti į privalomąjį draudimą kartu su kitomis transporto priemonėmis. Paspirtukams išpopuliarėjus, smarkiai padaugėjo ir eismo įvykių, į kuriuos papuola šios transporto priemonės. Per pastaruosius metus smarkiai išpopuliarėjus paspirtukams, neišvengiamai daugėja eismo įvykių, į kuriuos papuola šios transporto priemonės.

Ministerija ir valdantieji kritikuoja Seimo opozicijos idėją leisti savivaldybėms socialinei paramai nepanaudotas lėšas skirti dirbančių gyventojų, neišgalinčių sumokėti skolų, joms padengti.  Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis čia įžvelgia populizmą prieš rinkimus, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, jog tokiu atveju pritrūktų lėšų svarbiems socialiniams projektams.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta diskusijų apie tai, ar palūkanoms kylant vertėtų grąžinti paskolą ar jos dalį, anksčiau laiko ir taip sutaupyti. „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėję ekspertai pažymėjo, kad tą daryti apsimoka tikrai ne visiems. Jie nurodė, kad iki paskolos termino likus keliems metams, išankstinis grąžinimas tikrai apsimokėtų, tačiau grąžinti 10 ar 15 metų likusį kreditą yra rizikinga. Nebent tam neskiriami visi turimi pinigai.

Statybų konsultacinė įmonė „Kelvista“ ir bankrutuojanti „Nodama“ Švenčionių rajono savivaldybei turi atlyginti 100 tūkst. eurų žalą už defektus statant Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos sporto aikštyną. Vilniaus apygardos teismas šią savaitę iš dalies patenkino savivaldybės ieškinį ir įpareigojo „Nodamą“ atlyginti 81,6 tūkst. eurų būsimų defektų šalinimo išlaidų, o „Kelvistą“ – 20,4 tūkst. eurų.

Lietuvoje vėl prasideda ginčai dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija tyliai pasiūlė Vyriausybei didinti valstybinių miškų kirtimų normą daugiau nei 2 procentais, dėl ko Lietuvos medkirčiai kasmet galėtų šalyje iškirsti papildomus kelis šimtus hektarų miškų. Valdžia teisinasi, kad didinti kirtimų normą ją verčia augantis valstybinių miškų skaičius.

Šiųmetinis ruduo – prastas, sako grybautojai. Grybų mažai, pirkėjų kartais trūksta, tačiau kainos, palyginti su pernai metais – pakilusios. Už grybų krepšį kai kurie prekeiviai prašo ir 70 eurų. Algirdas iš Kretingos portalui tv3.lt pasakojo, kad šiemet grybų mažiau. „Pririnkau krepšį baravykų, iš viso beveik 9 kg. Įdėjau skelbimą, kad parduodu krepšį baravykų už 70 eurų. Tačiau niekas tuo skelbimu nesusidomėjo.

Rugsėjo 1 d. yra pagrindinis šienavimo darbų terminas, kurio turi laikytis daugelis ūkininkų, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pagrindinius šienavimo reikalavimus.

Artėjant rudens politiniam sezonui Seime kyla vis karštesnės diskusijos dėl mokesčių reformos. Daugiau kaip pusšimtis verslo organizacijų siūlomai mokesčių reformai nepritaria. Daug priekaištų reformai žeria ir konservatorių koalicijos partneriai. Tačiau Lietuvos bankas vyriausybės siūlomas priemones iš esmės vertina pozityviai, tik ragina keisti nekilnojamojo turto apmokestinimo projektą.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba skaičiuoja, kad pažeidimų tiekiant prekes šalies rinkoje per pastaruosius kelerius metus išliko panašus, nors apskritai patikrinimų sumažėjo.  Šiuo metu tarnyba teigia atidžiau stebinti e. prekyboje esančių pluoštinių kanapių CBD gaminius, gleivių žaislus, specializuotas parduotuves, pavyzdžiui, žvejybos bei medžioklės, intymios paskirties, asmeninių apsaugos priemonių, naudotų prekių.

Ruošiamasi nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ statyboms ant Tauro kalno – už jas atsakinga Vilniaus vystymo kompanija netrukus pristatys projektą potencialiems salės statybos rangovams.  Konsultaciją rengianti bendrovė BNS teigė, kad šiame etape nieko konkretaus apie planuojamas statytas pasakyti negali.  Viešai skelbiamame sutarties su rangovu projekte nurodoma, kad ilgiausias statybos terminas – penkeri metai nuo sutarties pasirašymo.

Nuomininkai piktinasi, kad būstų nuomotojai savivaliauja, be įspėjimo kelia nuomos kainą, bet kada paprašo išsikraustyti. Tuo metu nuomotojai pasakoja apie neatsakingus ir nemokius nuomininkus, kurių nebeįmanoma išprašyti iš buto. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ragina būtinai pasirašyti nuomos sutartį. O teisininkas komentuoja, kada ir kaip nuomotojai gali iškeldinti nuomininkus. Portalo tv3.lt skaitytoja Roma pasakojo, kad butą nuomojasi jau pusantrų metų.

Skrydžiai iš Vilniaus į Ameriką gali tapti realybe. Laisvės partijos ministrų – Mariaus Skuodžio ir Aušrinės Armonaitės – parašais patvirtintas prioritetinių skrydžių krypčių sąrašas, o jame tarp 27 krypčių numatytas ir skrydis tarp Vilniaus ir Niujorko. Oro uostų atstovas sako, kad vyksta nuolatinės derybos, bet derybose vien gražių žodžių ir kvietimų nepakanka – Lietuva turės mokėti milijonus eurų aviakompanijoms.

Oficialių duomenų apie turistų srautus šį sezoną Lietuvos kurortai dar neturi, tačiau besibaigianti vasara vertinama neblogai. Pastebima, kad svečiai šiemet buvo spontaniški ir itin jautrūs orų permainoms –  Nidoje nesulaukta planuotų maždaug šimto turistų grupių iš Vokietijos, daugiau jų vis dar laukiama ir Druskininkuose.

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti didžiąją dalį algos. Kai kuriems žmonėms neužtenka ir 1 tūkst. eurų vien maisto išlaidoms mėnesiui. Maisto kainų specialistai ir ekonomistai irgi skaičiuoja, kad Lietuvoje maistas bene brangiausias Europoje, ir neaišku, ar kainos sumažės ir grįš į buvusį lygį. Vienoje socialinio tinklo grupėje gyventojai dalijosi, kiek pinigų išleidžia maistui per mėnesį. Štai vilnietė Emilija skaičiavo, kad 4 asmenų šeimai maistui išleidžia 1 tūkst. eurų.

Centrinėje Kauno dalyje baigiama diegti parkavimo sistema, rodysianti laisvas automobilių stovėjimo vietas mobiliojoje programėlėje bei švieslentėse. Kaip BNS sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, užbaigus darbus vairuotojai programėlėje galės matyti 3 tūkst. stovėjimo vietų užimtumą Kauno centre, Žaliakalnio mikrorajone bei Savanorių prospekte. Miesto centre apie tai taip pat informuos ir 30 švieslenčių.

Pačiame Kauno centre tiksi nelaimės bomba. Kol gyventojai niekaip nesusitaria tvarkyti byrančių balkonų, ir jie patys, ir praeiviai kasdien rizikuoja savo gyvybe. Kad išvengtų tragedijos daugiabučio administratorius jau net užtvėrė balkonus. Jei gyventojai nesusitars įmonė vis tiek imsis remonto, tik žmonėms tai kainuos gerokai brangiau.

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas. Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu „Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas.

Afrikinis kiaulių maras vis dar nėra suvaldytas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Lietuvoje šiais metais liga nustatyta 346 šernams, Latvijoje – 671 Lenkijoje – 3399, Vokietijoje – 800, Estijoje - 48 Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas, rašoma pranešime spaudai. Radus šerno gaišeną reikia apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) arba jos teritoriniam padaliniui.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 13,5 proc. mažesnė nei pernai liepą – 404,3 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 8,5 proc. iki 74,1 tūkst. tonų, iš jų 61,1 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) supirkimo kainos sumenko vidutiniškai 1,3 proc., bendroms supirkimo apimtims didėjus 3,8 procento. Praėjusį mėnesį supirkto pieno vidutinis riebumas buvo 3,7 proc.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ konsoliduotos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 1,4 proc. iki 43,6 mln. eurų (2022 metais – 43 mln. eurų). Didžioji dalis – 33,8 mln. eurų – pajamų gauta už gamtinių dujų transportavimą, tai kompensavo sumažėjusį jų vartojimą Lietuvoje, sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 23 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo patyrusi 9,2 mln. eurų nuostolį.  Grynojo pelno didėjimą daugiausia lėmė didesnės elektros perdavimo pajamos ir dėl sumažėjusių elektros kainų mažesnės technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos, pranešė bendrovė. „Litgrid“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 166,9 mln. eurų – 14,9 proc. daugiau.