Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad laukia sudėtingas metas, nes šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs gerokai lėčiau.
„Įmonių pelnai kitais metais bus mažesni. Darbo užmokestis irgi augs lėčiau, tačiau infliacija turėtų mažėti. Todėl realiosios pajamos turėtų pradėti augti. Pirmo ketvirčio Lietuvos BVP buvo gerokai prastesnis, o antro ketvirčio – geresnis, negu prognozavome balandžio pabaigoje. Pirminis pirmo pusmečio rezultatas (ekonomika susitraukė 0,9 proc.) buvo panašus į tą, kokio laukėme balandį, todėl palikome 0,2 proc. nuosmukio 2023 metais prognozę nepakeistą.
Darome prielaidą, kad artimiausiais mėnesiais patikslintas pirmo pusmečio BVP bus geresnis, negu skelbta, o kitus du ketvirčius BVP pokyčiai bus šiek tiek neigiami. Beje, dar prieš keletą mėnesių buvo baimių, kad grūdų ir rapsų derlius šiemet bus apie 15 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau faktai rodo, kad derlius bus ne mažesnis negu pernai, todėl ir žemės ūkio sektoriaus įtaka BVP trečią ketvirtį neturėtų būti neigiama“, – komentavo ekonomistas.
Anot T. Povilausko, kitais metais prognozuojamas 1,8 proc. BVP augimas, tačiau gerokai didesnė rizika, kad pokytis bus prastesnis, palyginti su šiuo pagrindiniu scenarijumi.
„Pirmiausia reikia įvertinti tai, kad jau šiemet Lietuvos BVP nuosmukis bus didesnis negu daugelio eksporto partnerių, todėl kitąmet lyginamoji bazė bus mažesnė. Antra, Lietuvoje jau šių metų trečią ketvirtį vidutinis darbo užmokesčio pokytis viršija infliaciją, todėl atsiranda galimybė atsigauti namų ūkių vartojimui. Ar dėl didesnių realiųjų pajamų namų ūkiai daugiau vartos, priklausys nuo to, ar gyventojai netaps atsargesni ir daugiau taupys ir ar situacija darbo rinkoje nepablogės labiau, negu tikimės dabar.
Trečia, manome, kad valdžia nesistengs būti taupi ir negriežtins fiskalinės politikos kitąmet – ir dėl noro skatinti ekonomiką, ir dėl noro įtikti prieš kitąmet vyksiančius rinkimus. Ketvirta, kitų metų galutinis BVP rezultatas priklausys ir nuo to, ar kitąmet sėkmingai sugebėsime panaudoti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšas“, – prognozavo ekonomistas.
Atlyginimai toliau augs
Anot T. Povilausko, situacija darbo rinkoje artimiausiu metu neturėtų blogėti.
„Situacija stabili. Tačiau tikėtina, kad nedarbas metų pabaigoje padidės ir sieks 7 proc. Tačiau darbo užmokestis viršija lūkesčius, jis augo 12 proc. Kitais metais turėtų augti 8,2 proc.
Pramonės metinis nuosmukis siekia 0,5 proc. Labiausiai nukrito medienos gaminių ir baldų gamybos įmonių gamyba. Tai matoma žvelgiant ir į darbuotojų skaičių, įmonėse dirba apie 20 proc. mažiau žmonių“, – sakė T. Povilauskas.
Jis neturi vilčių, kad pramonės gamyba iki kitų metų vidurio atsigaus.
„Tačiau ir didesnio nuosmukio neprognozuojame. Manome, kad metinis mažmeninės prekybos apyvartos lyginamosiomis kainomis pokytis metų pabaigoje jau gali būti šiek tiek teigiamas. Metinis paslaugų vartojimo pokytis veikiausiai artimiausiais mėnesiais svyruos tarp nedidelio augimo ir nuosmukio. Teigiamą įtaką dar trečią ir ketvirtą ketvirčiais turėtų daryti didesnė negu prieš metus inžinerinės statybos darbų apimtis.
Gyvenamųjų pastatų statybos atsigavimo artimiausiais ketvirčiais nelaukiame. Apskritai ruduo bus dar vienas išbandymo metas nekilnojamojo turto rinkai – būsto kainos jau beveik metus yra stabilios ir, trūkstant teigiamų žinių rinkoje bei mažėjant sandorių skaičiui, vargu ar pavyks kainoms dar ilgai atsilaikyti nuo bent minimalių neigiamų pokyčių“, – komentavo ekonomistas.
Infliacijos augimas sulėtės
Anot ekonomisto, šie metai yra pirmi po trejų metų pertraukos, kai taip ilgai nereikia keisti infliacijos prognozių – ir toliau manome, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 9 procentus. Kitąmet ji sulėtės iki 2,8 procento.
„Pagrindinis prognozuojamos infliacijos šaltinis – tikėtinas paslaugų kainų augimas dėl augsiančių darbo jėgos sąnaudų. Tiesa, perkelti darbo jėgos sąnaudas irgi nebebus taip paprasta kaip per pastaruosius dvejus metus. Apskritai verslui reikia susitaikyti, kad daugelio įmonių pelnas kitąmet mažės. Nekeičiame prognozės, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 8,2 proc. arba gerokai lėčiau negu 11,5 proc. šiemet.
Jau žinome, kad minimali mėnesio alga kitąmet didės 10 procentų. Darome prielaidą, kad valdžios sektoriuje vidutinis darbo užmokestis taip pat didės panašiu tempu. Privačiame sektoriuje darbo užmokesčio pokytis bus gerokai lėtesnis negu šiemet“, – sakė T. Povilauskas.
Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu šoktelėjo degalų kainos.
„Po tam tikrų OPEC susitarimų degalai pabrango. Tačiau artimiausiais mėnesiais dyzelinas didmeninėje rinkoje turėtų pigti“, – prognozavo ekonomistas.
Sumažinta 2024 metų euro zonos BVP prognozė
T. Povilausko teigimu, euro zonos ekonomika šių metų antrą pusmetį neaugs, o visų metų BVP pokytis bus 0,6 proc., arba toks, kokį ir prognozavome gegužę.
„Tačiau nuo 1,6 iki 0,8 proc. sumažinome kitų metų BVP augimo prognozę. Naujausi pirkimo vadybininkų indeksai rodo, kad geresnių pramonės rezultatų artimiausiais mėnesiais nesulauksime. Teigiamai nenuteikia ir išsikvepiantis paslaugų sektoriaus augimas.
Visgi dėl mažesnės negu prieš metus energetikos kainų ir apskritai mažesnės infliacijos namų ūkių vartojimas turėtų po truputį atsigauti“, – sakė T. Povilauskas.
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad euro zonoje šiemet vidutinė metinė infliacija bus 5,5 proc., o kitąmet vos 1 procentas.
„Tiesa, bazinė infliacija kitąmet dar viršys 2 procentus. ECB nenustebins, jeigu rudenį dar vieną kartą padidins bazinę palūkanų normą, tačiau laikomės pagrindinio scenarijaus, kad tokio sprendimo nebebus. Ir toliau manome, kad kitąmet ECB pirmą kartą mažins bazines palūkanų normas vasarą, o iš viso kitąmet palūkanos bus sumažintos 0,75 proc. punkto – iki 3 procentų“, – skaičiavo T. Povilauskas.
Jis sakė, kad 2023 metų pirmo pusmečio JAV ekonomikos pokyčiai labai viršijo lūkesčius.
„Todėl padidinome BVP augimo prognozę nuo 0,7 iki 2 procentų. Kitų metų ūkio plėtros 0,9 proc. prognozės nepakeitėme. Toliau manome, kad yra pakankamai prielaidų teigti, jog JAV pavyks išvengti kietojo ekonomikos nusileidimo. Nedarbas JAV padidės, tačiau gerokai mažiau, negu būdavo anksčiau, kai JAV centrinis bankas sparčiai keldavo palūkanų normas.
Jei nedarbas padidėtų 0,5 proc. punkto, to užtektų, kad darbo užmokesčio augimas JAV sulėtėtų ir paskatintų centrinį banką atleisti įtemptas pinigų politikos vadeles. Prognozuojame, kad JAV centrinis bankas pirmą kartą palūkanas sumažins 2024 metų pavasarį, ir tų metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus 4 proc., arba 1,5 proc. punkto mažesnė negu dabar. Manome, kad euras JAV dolerio atžvilgiu kitąmet bus stipresnis negu šiemet, ir 2024 metų pabaigoje euras kainuos 1,16 JAV dolerio“, – prognozavo ekonomistas.
