Lietuvos verslas

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad frakcijos nariai Seime inicijuos parlamentinį tyrimą dėl situacijos šalies energetikos sektoriuje. Be to, ji energetikos ministrą Dainių Kreivį kaltina nevaldant situacijos ir mano, kad turėjo atsistatydinti jau anksčiau.

Tūkstančiai lietuvių šiuo metu nedirba, bet be pinigų nelieka. Net ir nedirbdami jie net 9 mėnesius gali gauti nedarbo draudimo išmoką, kuri siekia 1156,5 eurų. Gruodžio 1 d. šalyje registruota 150,3 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas, praneša Užimtumo tarnyba (UŽT). Tai – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Klientų skaičius 3,1 proc. didesnis nei prieš metus. Registruotas nedarbas šalyje lapkritį ūgtelėjo 0,2 proc. punktais, ir darbo neturintys asmenys sudarė 8,4 proc.

Dalis darbuotojų susiduria su algų vėlavimu arba apskritai algų nemokėjimu. Galiausiai neapsikentę žmonės išeina iš darbo, tačiau pinigų vis tiek neatgauna. Teisininkas pataria, kaip atgauti pinigus ir primena, kad už laiku nesumokėtą atlyginimą darbuotojai gali prisiteisti delspinigius arba netesybas. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad teko išeiti iš darbo, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo. „Tikriausiai viskas prasidėjo prieš 3 mėnesius, kuomet alga vėlavo porą savaičių.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pasiūlius bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) beveik 160 mln. eurų permoką vartotojams grąžinti per trumpesnį laiką – 2,5 ir 7,5 metų, mažės ir mokamos palūkanos, sako ESO vadovas Renaldas Radvila. „Tie palūkanų skaičiavimai, kurie buvo pateikti pirminiu variantu, akivaizdu, kad jie bus mažesni dėl to, kad terminai trumpėja, tai atitinkamai ir palūkanų sumos bus mažesnės.

Užbaigtas ilgiausio ir aukščiausio Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tilto bei jo prieigų pritaikymo visuomenei projektas, leisiantis lankytojams apžiūrėti tiltą ir pasimėgauti unikalaus Dubysos slėnio kraštovaizdžio vaizdais jau nuo gruodžio 13 dienos, rašoma „Lietuvos geležinkelių“ pranešime spaudai. Už 1,5 mln. Eur projektą įgyvendino LTG grupės akcinė bendrovė „LTG Infra“ kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Beveik 160 mln. eurų permoką bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)  vartotojams turėtų grąžinti per 2,5 ir 7,5 metų. Iki šiol maksimalus terminas buvo 15 metų.    Permoką buitiniams vartotojams įmonė turėtų grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, penktadienį oficialiai patvirtino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Senatvės pensijų gavėjai šiomis dienomis sulauks paskutinių pinigų 2023 metais. „Sodra“ žada visas pensijas išmokėti iki Kalėdų. Pirmiausia pinigus gaus tie pensininkai, kuriems pensijos yra pervedamos į sąskaitas bankuose. Vėliau jos bus pristatomos į namus, arba pensijas bus galima atsiimti pašte. Kada „Sodra“ moka pensijas Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijas gauna 619,4 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 538,5 euro.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Capital Mill“ ir viešo elektromobilių įkrovimo tinklo vystytoja „Eleport“ diegs ir valdys elektromobilių įkrovimo stoteles šalia 60 „Capital Mill“ valdomų pastatų Baltijos šalyse.  12 stotelių bus šalia prekybos centrų, pranešė „Capital Mill“. Šiuo metu diegiama 16 stotelių, dvi iš jų – Lietuvoje.

Energetikos ir susisiekimo ministrai sako, kad elektros jungties „Harmony Link“ sausumoje bei europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektai bus ypač susiję Lenkijos pusėje. Todėl, pasak Mariaus Skuodžio, dabar Lietuvai ir Lenkijai svarbu susiderinti, jog šalių geležinkelio vėžės būtų susijungtos iki 2028 metų.

Sostinės gyventojai už lapkričio šildymą turėtų sulaukti panašių sąskaitų nei prieš metus –  šilumos kaina mažėjo vidutiniškai 5 proc., tačiau mėnuo buvo šaltesnis, pranešė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Anot įmonės, paskutinį rudens mėnesį šiluma Vilniuje kainavo 8,37 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai 2022-ųjų lapkritį jos kaina siekė 8,77 cento.  Tačiau, pasak įmonės atstovės Monikos Merkytės, šiemet dėl šaltesnio lapkričio šildymo sąskaitos yra panašios, kaip ir pernai.

Registruotas nedarbas Lietuvoje lapkritį siekė 8,4 proc. – 0,2 procentinio punkto daugiau nei prieš mėnesį, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, gruodžio 1 dieną darbo ieškojo 150,3 tūkst. asmenų – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį.  Užimtumo tarnybos Stebėsenos skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė teigė, kad sezonas ir ekonominė situacija daro įtakos darbo rinkai, tačiau padėtis geresnė nei prognozuota. „Teigiama tendencija – mažiau kreipėsi naujų klientų.

Visuomenininkas Andrius Tapinas tęsia akciją „Skaidrinam“. Šį kartą jis viešina Prienų rajono politikų išlaidas ir piktnaudžiavimo atvejus. „Praėjusio tyrimų herojė viena svarbiausių LSDP figūrų Birštono merė pateikė paaiškinimą, kad jai posėdžiaujant kurą tuo metu pylėsi vyras, o šiaip reikia daug važinėti, tarnybinio automobilio nepakanka, važiuoji su savu ir per savaitgalius. Primenu, kad merė išvažinėjo maždaug 200 000 kilometrų.

Defliacijai lapkritį įtakos galėjo padaryti išpardavimai, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Defliaciją, sakyčiau, lėmė maistas – minus 0,4 procento, nėra daug, bet vis tiek galvojome, kad pokytis bus mažesnis.

Muitinė už daugiau nei 150 tūkst. eurų perka rentgeno įrenginį, skirtą tikrinti prekes ant palečių Klaipėdos uoste. Muitinės departamento komunikacijos specialistė Irmina Frolova-Milašienė BNS teigė, kad nauja įranga bus naudojama Malkų įlankos jūrų uosto poste, kuriame iki šiol tokios patikros nebuvo. „Šiuo metu tokio įrenginio Malkų įlankos jūrų uosto poste nėra“, – teigė I. Frolova-Milašienė.

Žiemą įveikti įprastą atstumą nuo namų iki darbo elektromobiliui prireiks daugiau energijos negu kitu metų laiku. Ką reikia žinoti, kad kelionė elektromobiliu būtų sklandi bet kokiu oru? Jeigu elektromobilį nusipirkote šią vasarą arba rudenį, žiemą galite nustebti, kad su 10 kilovatvalandžių įveikiamas atstumas taps trumpesnis. Taigi, savo EV žiemą teks krauti ilgiau arba dažniau.

Raseinių rajone esantis ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas penktadienį atveriamas lankytojams. Tikimasi, kad tiltą kasmet aplankys 10-15 tūkst. žmonių. Kultūros vertybe laikomas 599 metrų ilgio ir 42 metrų aukščio tiltas visuomenei pritaikytas po to, kai per metus jis už maždaug 1,5 mln.

Iki šiol atrodė, kad didieji prekybos tinklai tik atidarinėja naujas parduotuves ir nuolat plečiasi. Tačiau toks įspūdis gali būti apgaulingas. Oficialūs duomenys rodo, kad bendras tinklų darbuotojų skaičius per pastaruosius metus gerokai susitraukė. Ne tik „Maxima“, bet ir kiti tinklai kai kurias parduotuves uždaro visam laikui ir nebūtinai atidaro naujas netoliese. Naujausia Lietuvos gyventojų pajamų apžvalga rodo, kad gyventojai uždirba daugiau pinigų.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdymo įmonė  „LTG Infra“ ieško europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpos tarp Kauno ir sienos su Lenkija projektuotojo.  „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad projektuotojo pradėta ieškoti anksčiau nei planuota, o tai lėmė sklandžios žemės sklypų išpirkimo procedūros.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų grupių „Auga Group“ 2024 metais planuoja uždirbti 23,3 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA). Per devynis šių metų mėnesius šis rodiklis buvo neigiamas.  Grupės valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius sako, kad kitais metais daugiausia pelno – 14,7 mln. eurų – įmonė tikisi iš  augalininkystės, o 2 mln.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kad kitąmet būtų surengtas patariamasis referendumas dėl plynų miškų kirtimo ribojimo. Tačiau pateikimo procedūra liko nebaigta. Vieno iš projekto iniciatorių demokrato Domo Griškevičiaus siūlymu, balsavimas dėl pritarimo projektui po pateikimo nukeltas į kitą plenarinį posėdį, nes kai kurios frakcijos šį klausimą esą dar nori aptarti su nevyriausybininkais.

Europos Sąjungoje (ES) šį mėnesį įsigalios reglamentas, numatantis valstybių narių apsaugą nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos. Europos Komisija šį dokumentą inicijavo prieš dvejus metus, kai Pekinas dėl diplomatinio ginčo su Vilniumi įvedė prekybos apribojimus Lietuvos verslams. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją, ši byla vis dar nagrinėjama. Pats Pekinas kaltinimus neigia.

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldai“ už praėjusius finansinius metus neplanuoja mokėti dividendų. Jų įmonė nemokėjo ir pernai.  Dėl to įmonės akcininkai spręs gruodžio 28 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą ketvirtadienį pranešė „Vilniaus baldai“.  Akcininkai turės nuspręsti dėl 23 mln. eurų paskirstytinojo pelno, kurį visą siūloma perkelti į kitus metus.  „Vilniaus baldai“ per 2022–2023 finansinius metus gavo 97,9 mln.

Paprastai sukčiai savo aukų prašo pinigus pervesti į sąskaitas užsienio bankuose, kad juos būtų kuo sunkiau susekti ir atgauti. Tačiau, pasirodo, kad sukčiai gali turėti ir pačių įprasčiausių sąskaitų kai kuriuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose Lietuvoje. Jie teisinasi, kad sąskaita, kurią valdo sukčiai, yra tikra, tačiau internete apsimetinėjama visai kitu žmogumi nei tas, kuriam priklauso sąskaita.

Seimas linkęs įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius nuo 2025 metų registruoti naujas išankstinio mokėjimo abonento identifikavimo modulio (SIM) korteles ir jas įsigyjančius žmones. Tikimasi, kad tai padės greičiau išaiškinti melagingus pranešimus apie sprogmenis, žmonių apgavystes ir pinigų išviliojimą.  Parlamentarai ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokioms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms: už balsavo 76 Seimo nariai, o susilaikė septyni. Galutinis balsavimas vyks iki Kalėdų.

Seimas spręs, ar leisti tolimųjų ir priemiestinių maršrutų autobusais bei traukiniais mokinius vežti su 50 proc. nuolaida.    Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Transporto lengvatų įstatymo pataisas: už balsavo 74 Seimo nariai, o susilaikė penki.   Vyriausybės išvados dėl pataisų paprašė premjerė Ingrida Šimonytė. Jos toliau bus svarstomos pavasarį.

Sumanūs prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai, bet ne visi reklamų kūrėjai žino – atlikus vos vieną veiksmą prie parduotuvės kasos galima stipriai sutaupyti pirkiniams. Tereikia panaudoti „Iki“ lojalumo kortelę, su kuria ne tik suteikiamos didelės nuolaidos, bet ir dalijami vertingi prizai. „Sakoma, kad gerai istorijai faktai nesukliudys, bet reklamai – gali. Ar prekybos tinklų reklamos rodo tiesą, nesunku patikrinti kiekvienam – tiesiog parduotuvėje susirinkti reklamuojamą pirkinių krepšelį.

Finansų ministerija planuoja griežtinti kriptovaliutų ir kito kriptoturto veiklą, pranešė ministerija. Ji parengė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie įgyvendina europinio kriptoturto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) reikalavimus.  Viceministrė Vaida Markevičienė teigė, kad reglamentai nustatys naujus reikalavimus šių paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimą.

Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadinamosios perkrovos pajamos, gaunamos iš kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos elektros prekybos zonų, šiemet bus kartais mažesnės negu pernai, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.       „Šiais metais, kadangi skirtumas tarp Švedijos ketvirtos ir Lietuvos prekybinių zonų yra žymiai mažesnis, perkrovos lėšų yra surinkta žymiai mažiau. Iki Naujų metų dar šiek tiek liko, tai po Naujų metų paskelbsime tuos skaičius.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje pakito skirtingai: benzino kaina sumažėjo 0,7 proc., o dyzelino padidėjo 0,2 procento. Skirtumas tarp šių degalų kainų padidėjo iki 0,04 Eur/l. Pirmą kartą šiais metais degalų vidutinės kainos Lietuvoje yra mažesnės nei Lenkijoje, rašoma  Gruodžio 4-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,52 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,48 Eur/l. Nuo spalio pradžios mūsų šalyje benzinas išlieka pigesnis už dyzeliną.

Dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, augo daugiau nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Per ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Maltoje, darbuotojų padaugėjo 1,4 proc. – sparčiausiai visoje ES (0,2 proc.). Latvijoje jų skaičius per tris mėnesius nepakito, Estijoje – sumažėjo 0,9 proc. – tai prasčiausias rodiklis Bendrijoje.

Rusiškus grūdus ir maisto produktus per Lietuvą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   „Kaip žinia, maisto produktams – ir tai yra Europos Sąjungos ir tarptautinių sankcijų politikos pagrindinė nuostata, – tai, kas susiję su maisto prieinamumu, sankcijos tokiems produktams yra netaikomos. Nei į Rusiją gabenant, nei iš Rusijos“, –  Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė premjerė.

„Citadele“ bankas skolina 15 mln. eurų nekilnojamą turtą nuomojančiai Estijos fondų valdytojos „EfTEN Capital“ fondo „EfTEN Real Estate Fund 4“ įmonei.  Įmonė valdo sandėliavimo ir gamybos pastatų, nuomojamų SBA baldų grupės antrinei įmonei „Innovo Logistika“, kompleksą šalia Klaipėdos, SBA Industrinių inovacijų slėnyje, ketvirtadienį pranešė „Citadele“ bankas.

„The Financial Times“ grupės žurnalo „The Banker“ ekspertai metų banku Lietuvoje trečią kartą iš eilės šiais metais išrinko Šiaulių banką.  Vertindamas svarbiausius metų įvykius, „The Banker“ pabrėžė Šiaulių banko ir „Invalda INVL“ mažmeninių verslų sujungimą.

 Tvarus gynybos finansavimas galimas tik iš vieno šaltinio – mokesčių, tačiau dėl konkrečių priemonių turėtų būti siekiama platesnio sutarimo tarp partijų, sako Seimo, Vyriausybės vadovės bei krašto apsaugos ministras.

 Atvėsus orams elektros kaina Lietuvoje lapkritį augo 20 proc. – nuo 87,4 iki 105,2 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos tam turėjo atvėsę orai ir dėl to visame regione didėjęs elektros vartojimas. „Padidėjusią elektros paklausą Lietuvoje užtikrinti tapo sunkiau dėl maždaug 40 proc. sumažėjusios vėjo generacijos bei minimalios saulės elektrinių generacijos.

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad beveik keturi iš dešimties (39 proc) šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6 proc. susiviliojo ir nukentėjo finansiškai, 33 proc. sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė. Pernai sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas ir toliau augo – 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo.

Pagal galiojantį Socialinio draudimo pensijų įstatymą kiekvienais metais Lietuvoje yra ilginamas pensinis amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti. Ne išimtis ir 2024 m. Nuo jų pradžios tiek vyrams, tiek moterims iki pensijos teks dirbti ilgiau. Nepaisant nuosaikaus pensinio amžiaus ir būtino stažo ilginimo, palyginti su kai kuriomis Vakarų šalimis, lietuviai į pensiją išeina anksčiau. Tiesa, tose šalyse žmonės paprastai gyvena ilgiau nei Lietuvoje.

Daugiau nei 35 milijonus klientų pasaulyje turinti britų finansų programėlė „Revolut“ pradeda vystyti būsto paskolų produktą. Inovatyviai namų įsigijimo paslaugai sukurti bendrovė pradeda specialistų paiešką, dalis pozicijų atviros ir lietuviams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje jau pasamdyti 3 būsto paskolų ekspertai, artimiausiu metu planuojama paskelbti dar apie 15 lietuviams atvirų pozicijų.

Ir toliau prekybos tinkle „Lidl“ apsipirkti galima pigiausiai, skelbia naujausias atrinktų prekių krepšelių kainų palyginimas. Palyginti su kitais dviem didžiausiais Lietuvoje prekybos tinklais, kasdienėms reikmėms apsipirkti „Lidl“ parduotuvėse galima ženkliai pigiau. Tai leidžia pirkėjams sutaupyti, rašoma „Lidl“ pranešime žiniasklaidai.

Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ Vilniuje įrengs pirmąjį butą Baltijos šalyse, kurio interjeras sukurtas pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI). Išvysti ir įvertinti įdiegtus išmanius sprendimus bus galima jau kitų metų II ketv. Butą įmonė įrengs sostinės „Hill City“ projekte, jį bus galima įsigyti, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Savo statybų projektuose siekiame naudoti kuo daugiau inovacijų ir išmaniųjų technologijų.

Prieš dvejus metus Kinijai įvedus prekybos apribojimus Lietuvai dvišalės prekybos padėtis stabilizuojasi, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. Vis dėlto Aušrinė Armonaitė perspėja, kad tas stabilumas yra trapus. „Šiuo metu situacija stabilizuojasi, bet, kaip ir visada, kai darai verslą su komunistiniais režimais ar kitokias, negali būti tikras nei dėl savo nuosavybės, nei dėl tos partnerystės stabilumo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Armonaitė.

Lietuvos paštas pirmąjį šių metų  pusmetį už periodinių leidinių prenumeratos pristatymą į kaimus ir mažus miestus patyrė 3,65 mln. eurų nuostolį – 15 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Todėl įmonė prašo Vyriausybės kompensuoti tokius nuostolius.       RRT vertinimu, Lietuvos pašto nuostolių suma turėtų sumažėti dar apie 4 proc., nes į prašomą kompensuoti sumą  nepagrįstai įtraukta per didelė investicijų grąža.

Alkoholinių gėrimų, cigarečių ir kitų tabako gaminių kainos per pastaruosius kelerius metus didėjo ne taip sparčiai, kaip kitų prekių ir paslaugų. Dėl to šiuo žalingus sveikatai produktus reikia branginti labiau, o surinktus papildomus pinigus skirti krašto apsaugai. Taip yra įsitikinęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir grupė kitų Seimo narių.

Seime patvirtintas 2024 metų valstybės biudžetas yra kompromisinis ir geras rezultatas ribotų išteklių sąlygomis, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Man atrodo, kad tai, ką pavyko pasiekti, yra geras kompromisas. Kažkur čia mačiau komentarą, kad biudžetas nėra tobulas, tai aš nežinau, ar iš viso būna tobulas biudžetas, nes visada kalbi apie neribotus norus ir ribotus išteklius.

Į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtrauktos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ prašymas leisti atsiskaityti su darbuotojais turi būti svarstomas iš naujo, nutarė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį iš dalies tenkino įmonės prašymą bei įpareigojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) iš naujo svarstyti bendrovės prašymą šešiems darbuotojams išmokėti iš viso 41 tūkst. eurų atlyginimą už darbą 2022-ųjų spalį ir lapkritį.

Seimui lapkritį patikslinus 2023-iųjų biudžetą ir leidus Vyriausybei papildomai skolintis gyventojų kompensacijoms už šildymą, Finansų ministerija siūlo tam skirti 46,96 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.   Toks Vyriausybės nutarimo projektas parengtas atsižvelgus į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti tokią sumą būsto šildymo kompensacijoms ir socialinėms pašalpoms. Pinigai bus paskirstyti savivaldybėms. Trūksta apie 25 mln.

Seimo opozicija ketvirtadienį pateiks svarstyti nutarimo projektą kitąmet surengti patariamąjį referendumą dėl plynų miškų kirtimo ribojimo. Šį projektą teikia beveik pusšimtis parlamentarų. Referendumą siūloma surengti kitų metų birželio 9 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais. Rinkėjų būtų klausiama, ar pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.

Šiuo metu gyventojai atskirai moka tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tačiau už tvarkymą vandens, kuris lietaus ar sniego pavidalu iškrinta iš dangaus, moka tik įmonės. Kai kurių vandens tiekimo bendrovių atstovai tikina, kad to neužtenka. Ypač turint galvoje, kad dėl klimato atšilimo ateityje stichinių reiškinių gali būti vis daugiau.

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) įspėja: įsigijus tokį butą, ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą. Rekomenduotina prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.