„Šiais metais, kadangi skirtumas tarp Švedijos ketvirtos ir Lietuvos prekybinių zonų yra žymiai mažesnis, perkrovos lėšų yra surinkta žymiai mažiau. Iki Naujų metų dar šiek tiek liko, tai po Naujų metų paskelbsime tuos skaičius. Jos yra kartais mažesnės, galiu tik tiek pasakyti, negu buvo praėjusiais metais“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė D. Kreivys.
2022 metais „Litgrid“ gavo 267,3 mln. eurų perkrovų įplaukų, o jų likutis metų pabaigoje buvo 351,5 mln. eurų, iš jų 118 mln. eurų buvo laikinai panaudota veiklos finansavimui, rašoma įmonės 2022-ųjų veiklos ataskaitoje.
Pasak D. Kreivio, perkrovos lėšos naudojamos energetikos infrastruktūros plėtrai.
„Jos bus naudojamos būtent Lietuvos (energetikos – BNS) infrastruktūros vystymui tam, kad turėtume saugesnę infrastruktūrą, galėtume prijungti daugiau atsinaujinančios energetikos. Dalis projektų Lietuvoje, tokių kaip šiaurės Lietuvos sužiedinimas, elektros perdavimo linijos Panevėžys-Mūša, bus įtraukti į „Litgrid“ dešimtmečio planus, todėl bus reikalingas finansavimas, kaip ir kitų linijų stiprinimui“, – aiškino D. Kreivys.
D. Kreivys pakartojo, kad perkrovos lėšos pagal ES reglamentą naudojamos vystyti infrastruktūrą siekiant panaikinti skirtumus tarp zonų.
„Praėjusiais metais susidarė realiai neadekvačios perkrovos lėšos dėl didžiulių skirtumų tarp Lietuvos ir Švedijos zonų, dėl to buvo priimtas sprendimas dalį tų lėšų grąžinti Lietuvos vartotojams, kurie mokėjo išties didelę kainą“, – kalbėjo D. Kreivys.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžiu piktinosi, kad nuo kitų metų į elektros tarifą nebebus įtraukiamos perkrovos pajamos ir jomis nebebus mažinamas tarifas.
Perkrovos įplaukos atsiranda dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir Latvijos elektros biržose.
