Lietuvos verslas

Lietuvos grupės „Modus Group“ anksčiau valdyta įmonė „Pavilnių saulės slėnis 14“ Vašingtono arbitraže pralaimėjo investicinį ginčą su Baltarusija, pranešė Minskas.  Pasak Baltarusijos Ekonomikos ministerijos, arbitražas visiškai atmetė Lietuvos investuotojų reikalavimus kompensuoti maždaug 9 mln. JAV dolerių (apie 8,36 mln. eurų šios dienos kursu) nuostolius, neva susidariusius dėl Baltarusijos kaltės.

Policija gavo pranešimus, kad per investavimo platformas iš žmonių išviliota 112,4 tūkst. eurų, didžiausia suma – apie 100 tūkst. eurų – buvo išviliota Jonavos rajone. Kaip antradienį pranešė Policijos departamentas, nuo liepos mėnesio iki gruodžio 11 dienos Jonavos rajone, Ratušėlių kaime, 61 metų moteris, investuodama per internetinę platformą, prarado apie 100 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Į Vilniaus gatves antradienį išvažiuos e. kontrolės automobilis, speciali įranga tikrins, ar vairuotojai susimokėjo už automobilių stovėjimą. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, šis automobilis automatiškai fiksuos automobilių valstybinius numerius ir patikrins, ar vairuotojai apmokėjo automobilio parkavimą. „Matydami kasmet augantį kelionių automobiliais skaičių ir tai lemiantį didelį poreikį stovėjimo vietoms, imamės efektyvesnės parkavimo kontrolės sostinėje.

Klaipėdos apygardos teismas antradienį planuoja atversti klaipėdiečio verslininko Vladimiro Stefanovo, kaltinamo bandymu legalizuoti 91 mln. eurų, gautų už karinės ir dvejopos paskirties prekes, bylą. Praėjusiame teismo posėdyje lapkričio pabaigoje to padaryti nepavyko šiam nespėjus susipažinti su bylos medžiaga, išversta į rusų kalbą.

Seimui antradienį teikiamas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas. Juo siūloma apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų.  Kainas apvalinti numatoma nuo 2025 metų gegužės, kai verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė siūlymui 20 proc., arba 122 eurais – iki 747 eurų  padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį  (NPD).  Už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo 114 Seimo narių, o susilaikė aštuoni.   Jei NPD būtų padidintas, daugiau pajamų „į rankas“ gautų žmonės, uždirbantys iki 2167 eurų per mėnesį „ant popieriaus“, arba vieną 2024 metams planuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU). „Sodros“ duomenimis, iki vieno VDU uždirba 811 tūkst.

Pastaruoju metu gyventojai buvo skatinami įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais. Esą taip darydami jie ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir gauna mažesnes sąskaitas už elektrą. Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.

Skelbiama, kad maisto produktų kainos mažėja. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pigo paukštiena, cukrus, sultys. Bet kaip yra iš tikrųjų? Kodėl realybėje parduotuvių lentynose žmonės tokių pokyčių nepastebi, o prekybininkai kalba apie dar vieną maisto kainų šuolį po naujųjų metų? Apie tai naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja: „Norfos“ tinklo vadovas Dainius Dundulis, „Luminor“ banko vyresnysis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kainų lyginimo portalo „Pricer.

Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su oro linijų bendrove „Heston Airlines“, vykdančia užsakomuosius ir išperkamosios nuomos su įgula skrydžius, pirmadienį pranešė bendrovė. Nuo kitos vasaros sezono ši bendrovė taps pagrindine Estijoje veikiančio padalinio „Novatours“ skrydžių partnere ir skraidins keliautojus iš Estijos.

Šaltuoju metų laiku išauga sergančiųjų skaičius. Todėl nemaža dalis gyventojų kreipiasi ligos išmokos. „Sodra“ suskaičiavo, kiek pinigų galima gauti, kiek laiko išmoka skiriama ir kur dėl jos kreiptis. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ramunė pasakojo, kad jau dvi savaites nedirba, nes serga ir turi nedarbingumą. „Turiu problemų su sąnariais. Dirbu gamybos įmonėje ir abejoju, ar galėsiu grįžti į darbą. Iki pensijos man liko pusmetis. Todėl naujo darbo ieškotis neverta.

Lenkijos valiuta – zlotas – per pastarąjį laikotarpį sustiprėjo. Ekonomistas sako, kad tai nėra gera žinia tiems, kurie neretai vykstą į kaimyninę šalį apsirpikti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad zloto kurso grafikas leidžia numanyti, kas galėjo lemti lenkiškos valiutos sustiprėjimą. O tai gali reikšti, kad dabar už 1 eurą lietuviai Lenkijoje nusipirktų mažiau prekių nei anksčiau, kai zloto vertė nebuvo tokia stipri.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-lapkritį gavo 193 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 10,1 proc. mažiau nei 2022 metais tuo pačiu metu. Vien lapkritį grupės pajamos siekė 19,7 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei pernai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio valdoma kompanija „Agrokoncernas“ skolinga 6 mln. eurų neįvardijamam trąšų tiekėjui, kuriam 2022 metais buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, išnagrinėjęs bendrovės Registrų centrui pateiktas ataskaitas.  „Iki karo turėjom įsiskolinimą. (...) Turėjom kreditavimą keletui mėnesių. Prasidėjo karas, pasakėm „stop, mes su jumis nedirbam“, ir taip pasiliko viskas.

Jau netrukus visam laikui bus uždaryta parduotuvė „Maxima“, esanti adresu Ukmergės  g. 223-3. Tinklas uždaro ir kai kurias kitas parduotuves, tačiau atidaro ir naujų. Uždaromos tos parduotuvės, kurios neatitinka įmonės standartų. „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė priminė, kad jos atstovaujama bendrovė veikia jau daugiau nei 30 metų. Esą per tuos metus įmonė nuolat keitėsi, keičiasi ir dabar.

Biokuras per savaitę Lietuvoje pabrango 3,2 proc., bet jo kaina išliko 13 eurų mažesnė nei tuo pat metu pernai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Grudžio 4-10 dienomis biokuro kaina siekė 22,77 euro už megavatvalandę (MWh), o prieš metus – 35,91 euro. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 8 proc. – nuo 44,7 eurų už MWh iki 41,1 eurų.

Patvirtinta 2024 metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – 4,3 tūkst. daugiau nei anksčiau buvo numatyta šiems metams, tačiau tiek pat, kiek numato lapkričio pabaigoje padidinta šių metų kvota.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės praėjusį penktadienį pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitądet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo švelniau bausti daugiabučių ar kitų patalpų administratorius už prastą darbą – jis siūlo leisti savivaldybei inicijuoti administratoriaus atšaukimą, jeigu tris kartus per metus jis būtų įspėtas arba nubaustas už veiklą konkrečiame daugiabutyje.     Be to, komitetas siūlo antrą kartą per vienerius metus atšauktam administratoriui neleisti 12 mėnesių pretenduoti dirbti toje savivaldybėje.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje lapkritį siekė 105 eurus už megavatvaladę (MWh) ir, palyginti su spaliu, augo 20 proc., o palyginti su 2022 metų lapkričiu, ji mažėjo daugiau nei dukart, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot VERT, didžiausios įtakos kainų pokyčiams lapkritį darė elektros vartojimo augimas, o dėl mažėjusios vėjo elektrinių gamybos didesne galia dirbo brangiau elektrą gaminančios elektrinės.

Lapkritį Lietuvoje naujai įregistruoti 398 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš jų 153 buvo nauji, ir 245 naudoti, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Lapkritį grynieji elektromobiliai sudarė 6,99 proc. visų naujų lengvųjų automobilių rinkos. Gruodžio 1-ąją šalyje iš viso buvo 11,1 tūkst. lengvųjų elektromobilių, taip pat – 378 lengvieji komerciniai elektromobiliai. Iš viso elektra varomi keleiviniai automobiliai užima 0,65 proc.

Įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai siūlo nuo 2024 metų liepos dar labiau sugriežtinti azartinių lošimų prieinamumą – jie siūlo leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri.  Tokią Azartinių lošimų įstatymo pataisą Seime įregistravo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis.

Vėjo jėgainėms pagaminus daugiau elektros, vidutinė elektros rinkos kaina praėjusią savaitę „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 11 proc. iki 131 euro už megavatvalandę (MWh).  „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę dėl nusistovėjusių orų elektros suvartojimas augo itin nežymiai, o vėjo jėgainės pagamino daugiau elektros. „Didžiąją dalį elektros suvartojimo užtikrino importas ir vietinės šiluminės elektrinės.

Siekiant sugriežtinti kriptovaliutų rinkos priežiūrą siūloma įmones įpareigoti nuolat išlaikyti 125 tūkst. eurų nuosavą kapitalą, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) suteikti teisę uždrausti pažeidėjams teikti paslaugas. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai būtina padaryti dar iki 2025 metų, kai įsigalios europinis kriptoturto rinkų reglamentas (angl.

Pirmadienį atidarytas atnaujintas į Pabradės poligoną vedančio kelio Pabradė-Meškerinė ruožas. Maždaug 6 kilometrų ilgio kelio remontas kainavo apie 10 mln. eurų, pusmetį trukę darbai finansuoti laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšomis. Teigiama, kad tai itin kokybiškai ir greitai įgyvendintas projektas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šis kelias užtikrins sąjungininkams geras susisiekimo sąlygas tarp karinių ir kitų teritorijų.

Pastangos padėti Rusijos užpultai Ukrainai išgabenti savo žemės ūkio produkciją atskleidė nepakankamas Baltijos šalių transporto galimybes, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Taline paraginęs spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ įgyvendinimą.  „Mūsų pastangos padėti Ukrainai transportuoti žemės ūkio produktus parodė nepakankamus jungčių pajėgumus Baltijos šalyse.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vilniuje keičiasi atliekų rūšiavimo tvarka – gyventojai turės rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes bei antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas.  Siekiant, kad perėjimas prie naujosios tvarkos būtų kuo paprastesnis, jau nuo šiandien (gruodžio 11 d.) vilniečiai gali be papildomo mokesčio atsiimti maisto rūšiavimui skirtas priemones – vienkartinius oranžinius maišelius ir specialias daugkartinio naudojimo talpas.

Maždaug 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis žmonių atlyginimo. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o lapkritį juos gavo 2729 gyventojai. Vidutinis anuitetas, jiems mokėtas lapkričio mėnesį, buvo 64,58 euro.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatorės įsipareigojo padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai iki 2025 metų vasario sinchronizuoti tinklus su Vakarų Europa.

Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. Fondų valdytojai tikisi, kad tokie siūlymai nebus įteisinti ir neišbalansuos gerai veikiančios sistemos.  Vis dėlto apklausa rodo, kad 46 proc. pensijų fondų dalyvių kaupiamų lėšų neliestų, net jeigu tokia galimybė būtų.

Trūkstant aukštos kvalifikacijos elektros ir dujų įrenginius prižiūrinčių specialistų bei šių metų pabaigoje baigiantis pereinamajam laikui vyresniems darbuotojams įgyti būtiną išsilavinimą, Seime skinasi kelią pataisa, leidžianti ilgiau dirbantiems energetikos inžinieriams turėti ir žemesnį nei aukštąjį koleginį išsilavinimą.  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pirmadienį pritarė tokiems Energetikos įstatymo pakeitimams, tačiau jie negaliotų jauniems specialistams.

Lietuvos oro uostams (LTOU) tikintis, kad kitų metų pavasarį ir vasarą keleivių srautai sugrįš į priešpandeminį lygį, įmonė ieško dar beveik 40 darbuotojų – 35 keleivių patikros, oro uosto saugumo specialistų ir trijų terminalo asistentų. Didžioji jų dalis bus įdarbinta Vilniuje, pranešė LTOU. „35 žmonės yra konkrečiai į Vilnių ir dauguma jų yra aviacijos saugumo inspektoriai, dar papildomai asistentai yra.

Latvijos valstybinės energetikos grupės „Latvenergo“ valdoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“ iki 2030 metų į vėjo parkus ketina investuoti apie 1,3 mlrd. eurų, sako „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga. „Grupės planai iki 2026 metų turėti 600 megavatų (MW) vėjo parkų. Iki 2030 metų – 2,3 gigavato (GW). Lietuvoje iki to laiko realu pastatyti 800 MW. Jei padauginsime iš 1,7 mln. eurų už MW, turėsime maždaug 1,3 mlrd. eurų investicijas.

Tarptautinės grupės „Belor Group“ valdoma Lietuvos trąšų prekybos bendrovė „Belor“ pernai gavo 83 mln. eurų pajamų – 3,5 karto daugiau nei 2021 metais (24 mln. eurų).  Įmonė teigia, kad dėl dabartinių sąlygų rinkoje – nestabilumo dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų bei ekonominio sąstingio – investicijos neplanuojamos, o šių metų rezultatus prognozuoti sunku, nors siekiama išlaikyti 2022-ųjų lygį. „Prognozuoti 2023 ir vėlesnių metų pardavimus dėl šiandieninių aplinkybių sudėtinga.

Tarptautiniam Stokholmo arbitražui prieš savaitę paskelbus sprendimą 7 metus nagrinėtame Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir Vilniaus miesto ginče, „Veolia“ teigia miestui išmokėsianti beveik 35 mln. eurų kompensaciją.    „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ savivaldybei bei Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) sumokės 17,9 mln. eurų ir apie 16,8 mln. eurų palūkanų – iš viso 34,7 mln. eurų“, – komentare sakė už „Veolia“ veiklą Lietuvoje atsakingas bendrovės direktorius Pawelas Orlofas.

Dantų tvarkymas ir kitos odontologinės ar burnos higienos paslaugos yra aktualios visiems. Ne paslaptis, kad jos skaudžiai pakrato piniginę. Vis tik yra sąrašas odontologijos paslaugų, kurios Lietuvoje, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), yra nemokamos. Tačiau nemažai gyventojų apie tai tiesiog nežino, nes klinikos galimai juos apgaudinėja.

Bankai dažnai akcentuoja, kad norint pasiimti paskolą būtina turėti puikią kredito istoriją. Tad kai kuriems skolininkams gauti paskolą neįmanoma. Tačiau, ką daryti tiems gyventojams, kurie yra turėję nedidelę skolą arba gavę pranešimą apie ją iš karto apmokėjo. Ar nedidelės ir senos skolos irgi gadina kredito istoriją? Portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakojo, kad prieš dešimtmetį gavo baudą, nes važiavo troleibusu be bilieto.

Darbo paieškos nėra malonios daugeliui: įtempti darbo pokalbiai, atsakymo laukimas, stresas ir nežinia. Būna ir taip, kad atsakymo tenka laukti mėnesiais arba darbdavys, pažadėjęs darbo vietą, tiesiog apsigalvoja. Taip yra todėl, kad, pasirodo, darbdaviai iki sutarties pasirašymo turi visišką laisvę su kandidatais elgtis kaip tik nori. Anot pašnekovų, jų elgesio nereglamentuoja jokie įstatymai ir nėra taikomos jokios taisyklės, išskyrus draudimą diskriminuoti dėl lyties, rasės ir kt.

Kelionės lėktuvu neretai sukelia daug streso: bijoma griežtų reikalavimų, patikrų, svorio ribojimų, dėl kurių ta kelionė gali ir neįvykti. Tad labai svarbu prieš vykstant į oro uostą susipažinti su taisyklėmis, kad vėliau nebūtų nemalonių staigmenų. Klaipėdietis Marijus (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tv3.lt papasakojo, kad vieną kartą prieš skrendant jį patikroje sustabdė dėl žiebtuvėlio ir liepė jį palikti arba išleisti iš dujas.

Pykčių tarp būsto nuomotojų ir nuomininkų būna įvairių. Vis tik atvejai, kuomet buto šeimininkė liepia kasdien tvarkytis, neleidžia turėti savo šiukšliadėžės ar pravardžiuoja, nutinka retai, bet nutinka. Pas tokią buto šeimininkę kambarį Vilniuje išsinuomojusi mergina skundėsi, kad nebegali kentėti tokio spaudimo, tačiau išsikraustyti bijo, nes nenori prarasti depozito. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuomotoja tokiu elgesiu pažeidžia visas teises ir turėtų depozitą grąžinti.

Seimas svarstys siūlymą perskaičiuoti senatvės pensiją gaunantiems išankstinę pensiją žmonėms, jeigu jie laikinai įsidarbins, o vėliau vėl bus atnaujintas išankstinės pensijos mokėjimas.   Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tokiais atvejais į išankstinę pensiją išėjusiems žmonėms mažinti pagrindinę pensiją tiek, kiek laiko jie gavo išankstinę pensiją.

Daugelis žino apie milžinišką plastiko žalą gamtai, dėl kurios šalys imasi drastiškų sprendimų. Tarp jų – plastikinių maišelių apmokestinimas, draudimas prekiauti plastikiniais šiaudeliais, indais ir kt. Vis tik kai kuriems kliūna, anot jų, nelogiškai naudojami plastikiniai įpakavimai. Nemažai žmonių visame pasaulyje dalinosi nuotraukomis, kuriose matomas popierinis šiaudelis plastikinėje pakuotėje. Vieniems tai kelia pasipiktinimą, kiti tikina, kad kitos alternatyvos tiesiog nėra.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad frakcijos nariai Seime inicijuos parlamentinį tyrimą dėl situacijos šalies energetikos sektoriuje. Be to, ji energetikos ministrą Dainių Kreivį kaltina nevaldant situacijos ir mano, kad turėjo atsistatydinti jau anksčiau.

Tūkstančiai lietuvių šiuo metu nedirba, bet be pinigų nelieka. Net ir nedirbdami jie net 9 mėnesius gali gauti nedarbo draudimo išmoką, kuri siekia 1156,5 eurų. Gruodžio 1 d. šalyje registruota 150,3 tūkst. asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas, praneša Užimtumo tarnyba (UŽT). Tai – 2,8 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Klientų skaičius 3,1 proc. didesnis nei prieš metus. Registruotas nedarbas šalyje lapkritį ūgtelėjo 0,2 proc. punktais, ir darbo neturintys asmenys sudarė 8,4 proc.

Dalis darbuotojų susiduria su algų vėlavimu arba apskritai algų nemokėjimu. Galiausiai neapsikentę žmonės išeina iš darbo, tačiau pinigų vis tiek neatgauna. Teisininkas pataria, kaip atgauti pinigus ir primena, kad už laiku nesumokėtą atlyginimą darbuotojai gali prisiteisti delspinigius arba netesybas. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad teko išeiti iš darbo, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo. „Tikriausiai viskas prasidėjo prieš 3 mėnesius, kuomet alga vėlavo porą savaičių.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pasiūlius bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) beveik 160 mln. eurų permoką vartotojams grąžinti per trumpesnį laiką – 2,5 ir 7,5 metų, mažės ir mokamos palūkanos, sako ESO vadovas Renaldas Radvila. „Tie palūkanų skaičiavimai, kurie buvo pateikti pirminiu variantu, akivaizdu, kad jie bus mažesni dėl to, kad terminai trumpėja, tai atitinkamai ir palūkanų sumos bus mažesnės.

Užbaigtas ilgiausio ir aukščiausio Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tilto bei jo prieigų pritaikymo visuomenei projektas, leisiantis lankytojams apžiūrėti tiltą ir pasimėgauti unikalaus Dubysos slėnio kraštovaizdžio vaizdais jau nuo gruodžio 13 dienos, rašoma „Lietuvos geležinkelių“ pranešime spaudai. Už 1,5 mln. Eur projektą įgyvendino LTG grupės akcinė bendrovė „LTG Infra“ kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Beveik 160 mln. eurų permoką bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO)  vartotojams turėtų grąžinti per 2,5 ir 7,5 metų. Iki šiol maksimalus terminas buvo 15 metų.    Permoką buitiniams vartotojams įmonė turėtų grąžinti per 2,5 metų, o įmonėms – per 7,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, penktadienį oficialiai patvirtino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Senatvės pensijų gavėjai šiomis dienomis sulauks paskutinių pinigų 2023 metais. „Sodra“ žada visas pensijas išmokėti iki Kalėdų. Pirmiausia pinigus gaus tie pensininkai, kuriems pensijos yra pervedamos į sąskaitas bankuose. Vėliau jos bus pristatomos į namus, arba pensijas bus galima atsiimti pašte. Kada „Sodra“ moka pensijas Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijas gauna 619,4 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 538,5 euro.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Capital Mill“ ir viešo elektromobilių įkrovimo tinklo vystytoja „Eleport“ diegs ir valdys elektromobilių įkrovimo stoteles šalia 60 „Capital Mill“ valdomų pastatų Baltijos šalyse.  12 stotelių bus šalia prekybos centrų, pranešė „Capital Mill“. Šiuo metu diegiama 16 stotelių, dvi iš jų – Lietuvoje.

Energetikos ir susisiekimo ministrai sako, kad elektros jungties „Harmony Link“ sausumoje bei europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektai bus ypač susiję Lenkijos pusėje. Todėl, pasak Mariaus Skuodžio, dabar Lietuvai ir Lenkijai svarbu susiderinti, jog šalių geležinkelio vėžės būtų susijungtos iki 2028 metų.