Lietuvos verslas

Buvusi „Alvoros“ partnerė Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ dujotiekio projekte –  Estijos bendrovę „EG Ehitus“ 2020-aisiais iš Rusijos gamyklos „Eterno“ įsigijo jungiamąsias detales, kurios sutampa su sumontuotomis Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), antradienį skelbia portalas „15min“, remdamasis Muitinės duomenimis ir atlikęs tyrimą kartu su partneriais Estijoje.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus.  Daugumai komiteto narių susilaikius, nepritarta grupės opozicijos narių siūlymui paramą toliau sieti su vaikų skaičiumi.  Komitetas taip pat nepritarė, kad vaikų neturinčiai jaunai šeimai parama dvigubėtų – nuo 7,5 iki 15 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst.

Antradienį Klaipėdoje pradedamas kruizinių laivų sezonas – pirmasis prie Kruizinių laivų terminalo krantinės švartuosis su Voliso ir Futūnos teritorijos vėliava plaukiojantis laineris „Le Bellot”, antradienį pranešė Klaipėdos jūrų uosto direkcija. Šį sezoną – iki spalio 1 dienos – laukiama 53 laivų. Direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, šiemet jų turėtų būti 30 proc. daugiau nei pernai.

Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). Vien kovą produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų – 1,5 proc. daugiau nei prieš metus bei 3,2 proc. daugiau nei vasarį, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį padidėjo chemikalų ir chemijos produktų gamyba – 33 proc., kitų nemetalo mineralinių produktų – 13,7 proc.

Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudaryti sąlygas gauti individualų tęstinį gydymą.  „Mes šiuo metu labai stipriai plėtojame psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas. Tai yra tokios intensyvios paslaugos žmonėms vietoje stacionarinių, tai yra būtent ligoninės paslaugų.

Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą atvyko daug užsieniečių, kurie kalba rusiškai. Įsidarbinę jie su klientais bendrauja ne lietuvių kalba. Tačiau dėl to dalis tautiečių yra diskriminuojami, nes rusiškai nemoka. Taigi užsieniečius reikia priversti gyventojus aptarnauti ir paslaugas teikti tik lietuvių kalba. Antradienį atitinkamas įstatymo pataisas registravo grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicinių partijų frakcijų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. Progresiniai mokesčiai gyventojams ir įmonėms didėja augant pajamoms, gaunant didesnį pelną ar turint vertingesnį turtą. „Pirmas dalykas, kurį pabrėžia prezidentas, yra diskusija dėl progresyvumo.

Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas neturėtų priklausyti nuo lauko oro temperatūros.  Jo teigimu, nepriklausomai nuo oro sąlygų patalpose nuolat turėtų būti palaikoma 18–20 laipsnių temperatūra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Seimui antradienį ketina pateikti įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti įpareigojus darbdavius už saugos pažeidimus mokėti papildomas socialinio draudimo išmokas. Anot įstatymų iniciatorių, šiuo metu darbuotojų sauga ir sveikata statybos sektoriuje užtikrinama nepakankamai.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. Pasak Prezidentūros, susitikime prezidentas ketina aptarti finansavimo spragų rinkoje užkamšymą, prieigos prie kapitalo gerinimą, naujas finansines galimybes verslui. Su D. Vilčinsku taip pat ketinama aptarti galimas investicijas infrastruktūros vystymui, priemones gynybos pramonei ir Lietuvos verslo dalyvavimui atstatant Ukrainą.

Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. Taip pat siūloma apriboti perkamo būsto vertę, reikalauti jame registruotis, paramos dydžio nebesieti su vaikų skaičiumi.   Būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose nuo birželio siūloma leisti įsigyti, jeigu jo vertė neviršytų vidutinės konkrečios savivaldybės daugiabutyje esančio būsto vertės.

Seimas antradienį priėmimo stadijoje spręs dėl įstatymo pataisų, kurios leistų didiesiems ginklų ir šaudmenų gamintojams Lietuvoje pradėti gamyklų statybas negavus leidimo. Įvedus tokius pokyčius, bendrovės turėtų statybų leidimus gauti iki statybų pabaigos. Skubos tvarka Seime kelią besiskinančiais įstatymo pakeitimais numatoma, kad su gynybos poreikiais susijusius projektus būtų galima statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų.

Į maisto prekių parduotuvę gyventojai dažnai užsuka ir kelis kartus per savaitę. Jei neatsineša savo, nupirktas prekes krauna į čia parduodamus plastikinius, popierinius arba daugkartinius maišelius. Jų kaina prekybos tinkluose svyruoja nuo 0,15 euro iki 3,99 euro. Taigi, kiekvieną kartą neatsinešę savo maišelio, pirkėjai papildomai moka už tai, kad turėtų, kur susidėti savo pirkinius.

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ pasitraukus 10 proc. jos akcijų turėjusiai strateginei investuotojai – didžiausiai pasaulyje pieno eksportuotojai – Naujosios Zelandijos „Fonterra“, įmonė neketina ieškoti naujo strateginio partnerio, sako Lietuvos įmonės vadovas Dalius Trumpa.

Prezidento kanceliarija balandį pradėjo gaminti elektrą Biržų rajone nutolusioje saulės elektrinėje. Prezidentūra BNS pirmadienį informavo, kad sutartis dėl elektrinės įsigijimo pasirašyta maždaug prieš metus, o ji pradėta naudoti balandį. Prezidentūros kanceliarija nurodo, kad saulės parke kartu su ja energija gaminasi ar 56 institucijos: darželiai, savivaldybės, sporto mokyklos, kultūros ir globos namai, universitetas, teatras, bibliotekos, parapija, mokyklos, muziejai.

Po rekordinių kainų žemumų, didmeninės elektros kainos Lietuvoje praėjusią savaitę pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 euro už megavatvalandę (MWh). Anot Lietuvos energetikos agentūros (LEA), elektra brango visame Baltijos jūros regione. Tuo metu Brent naftos kainų vidurkis vėl nesiekia 90 USD/bbl – tai pirmas naftos kainos sumažėjimas per daugiau nei mėnesį. Nagrinėjamą savaitę, balandžio 15–21 dienomis, didmeninės elektros kainų vidurkis Lietuvoje padidėjo nuo 27,4 Eur/MWh iki 78,6 Eur/MWh.

Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Lietuva buvo tarp šešių mažiausių Bendrijoje, rodo Eurostato duomenys. Latvijos valdžios skola siekė 17,6 mlrd. eurų ir sudarė 43,6 proc. BVP, Estijos – 7,4 mlrd. eurų, arba 19,6 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.

„Sodra“ jau skelbia kiekvienam darbuotojui pagal individualius duomenis perskaičiuotą sukauptą būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus. Nuo šių dydžių priklausys, kokią pensiją gausite senatvėje. „Sodros“ skelbiami individualūs duomenys, kuriuos galima pamatyti prisijungus prie asmeninės paskyros, leidžia suprasti, kiek laiko dar reikės dirbti, kol bus sukauptas būtinasis stažas senatvės pensijai. Taip pat, maždaug kokio dydžio ji bus.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas už 2023 metus išmokės 3,1 mln. eurų dividendų, sako įmonės generalinis direktorius Rolandas Zukas. „Tai yra didžiulis pasiekimas, sunku dirbti tokiame segmente, kuriame yra tiek konkurentų. (...) (Geri rezultatai – BNS) pirmą kartą per paskutinius 10 metų leido sumokėti dividendus“, – pirmadienį pristatydamas 2023 metų rezultatus žurnalistams  sakė R. Zukas.  „Paštas keičiasi“, – pabrėžė jis.

Lietuvos pašto (LP) pajamos 2023 m. siekė 14,4 mln. eurų, o pelnas –  5,1 mln. eurų, praneša generalinis direktorius Rolandas Zukas. Anot jo, tokios pajamos leis į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. euro dividendų. „Šie skaičiai – be nuostolių kompensavimo. Bet jeigu įskaitytume vienetinius įvykius ir pirkimus, mūsų pelnas siektų 2,8 mln. eurų“, – pirmadienį žurnalistams pristatė R. Zukas.   „Pirmą kartą per dešimt metų galėjome sumokėti dividendus“, – pridūrė jis.

Lietuvoje veikiantis Latvijos kapitalo bankas „Citadele“ grikių, dribsnių, ryžių ir kitų kruopų gamintojai „Galinta“ paskolino 14,8 mln. eurų apyvartinėms lėšoms ir gamybos plėtrai, pirmadienį pranešė bankas. „Siekiame augti ne tik per įsigijimus, bet ir organiškai, rinkai pasiūlydami naujų aukštos kokybės produktų. „Citadele“ suteiktas finansavimas užtikrins stabilią įmonės veiklą ir sklandų investicinių projektų įgyvendinimą“, – pranešime sakė „Galintos“ vadovas Aurimas Taraškevičius.

Po to, kai antrąją balandžio savaitę elektra didmeninėje rinkoje buvo pigiausia nuo 2020 metų, praėjusią savaitę elektros kaina grįžo į pastarųjų mėnesių vidutinį lygį. Pasak elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, kainos pokytį lėmė mažėjusi vėjo ir saulės jėgainių gamyba, šiaurės šalyse remontuojami atominių elektrinių reaktoriai ir nežymiai augęs elektros suvartojimas.

 „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės vadovų komandą papildė Inga Romanovskienė, nuo pirmadienio užėmusi LTG rinkodaros ir prekės ženklo strateginio vystymo vadovės pareigas. „Naujajai vadovei keliami tikslai – konsoliduoti grupės prekės ženklų valdymą bei užtikrinti, kad visos atskirų prekės ženklų iniciatyvos prisidėtų prie vientisos ir aiškios komunikacijos kūrimo tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rinkose“, – sako LTG grupės korporatyvinių reikalų direktorius Aleksandras Zubriakovas.

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų bei verslo subjektų, tačiau auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas atkreipia dėmesį, kad dėl neaiškios gaminančių vartotojų ateities, atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Vieną didžiausių Europos Sąjungoje (ES) pajamų nelygybės lygį Lietuva gali mažinti siekdama Šiaurės regiono šalių ekonominių rodiklių. Anot „Investuok Lietuvoje“, padidinusi ekonominį produktyvumą 3,8 proc. per metus, Lietuva minėto regiono šalių lygį pasiekti galėtų iki 2050 metų. „Esami vertinami kaip bene didžiausią pajamų nelygybę Europos Sąjungoje turinti valstybė (...) Lietuvos ekonomikai reikalingas esminis postūmis, didinant produktyvumą.

 „Vičiūnų grupei“ pranešus apie gamyklos Rusijoje pardavimą, Kauno miesto opozicija neskuba uždaryti kelis metus laikinosios sostinės merui Visvaldui Matijošaičiui kelto klausimo. Politiniai oponentai viena vertus tvirtina, kad žinia dėl įmonės išėjimo iš Rusijos sutikta palankiai, tačiau, kita vertus, pripažįsta, kad pagrindo kalbėti apie interpeliaciją V. Matijošaičiui ir savivaldybėje dirbantiems jo sūnums vis dar yra.

Vilniaus mieste atnaujinamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Anot sostinės savivaldybės, šiluma jau keliauja į pastatų šilumos punktus. „Tam, kad šiluma pasiektų butuose įrengtus radiatorius, svarbu, kad namų administratorių ar bendrijų paskirti namo vidaus sistemų prižiūrėtojai šilumos punktuose atnaujintų šilumos tiekimą. Nuo to, kaip greitai šis veiksmas bus atliktas, priklauso, kada Jūsų namus pasieks šiluma.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) Vilniaus intermodaliniame terminale pradės krauti NATO karinius krovinius. Pritaikius terminalą tikimasi sparčiau gabenti krovinius iš Pabradės karinio  poligono ir taip mažiau apkrauti kelius, pirmadienį pranešė bendrovė. „Papildoma lokacija, kurioje galima pakrauti karinius krovinius, užtikrins, kad karinė technika bus gabenama saugiai, patikimai ir greitai – tiek karinių grėsmių, tiek taikos metu.

 Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 12,0 proc. didesnis nei pernai kovą – 8409 zlotai (1942 eurai pagal dabartinį oficialų zloto kursą), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (kovą, palyginti su vasariu) vidutinis atlyginimas iki mokesčių išaugo 5,4 procento.

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui Reipui. Kaip nurodo Vytauto Didžiojo universitetas, premija A. Reipui skirta už nuopelnus ir indėlį kuriant bei modernizuojant atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, už sukurtą pavyzdinę ir modernią atliekų tvarkymo sistemą Alytaus regione. Laureatui bus įteikta 5 tūkst. eurų bei skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio skulptūra.

Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ planuojamą amunicijos gamyklą svarstant statyti Radviliškio rajone, energetikos infrastruktūrą valdančios įmonės sako, kad tokią gamyklą norint prijungti prie jų tinklų gali tekti statyti naujas pastotes, dujų skirstymo stotis bei kitą infrastruktūrą. Skelbta, kad 155 mm kalibro amunicijos gamyklą svarstoma statyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje maždaug beveik 400 hektarų ploto valstybinėje žemėje šalia Baisogalos.

Telefonų dėklų prekės ženklą „Burga“ valdanti bendrovė „Hautica“ projektuoja naują gamyklą – į 7,2 tūkst. kv. metrų pastatą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) investuos apie 10 mln. eurų. Į patalpas planuoja persikelti 2025 metų pabaigoje, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Kadangi augame kasmet maždaug po 60 proc., nuomojamose patalpose nebetelpame. (...) Nuo 2022 metų mūsų apyvarta išaugo 60 proc., praėjusius metus baigėme turėdami maždaug 53 mln. eurų.

Gyventojai, dėl vienų ar kitų priežasčių nesukaupę pensijų stažo ir negalintys gauti įprastinės senatvės pensijos, pretenduoja į šalpos pensijas. Jos nemokamos, jeigu žmogus įsidarbina. Tačiau šią tvarką siūloma keisti. Tokias įstatymo pataisas oficialiai registravo Seimo narė Monika Ošmianskienė. Pensijas vieniems palieka, kitiems nebemoka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ji teigia, kad dabartinė tvarka diskriminuoja kai kuriuos gyventojus.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros kompanijos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis mano, kad vokiečių brigados karių atvykimas gali sukurti prielaidas augti nuomos kainoms Lietuvoje. Tačiau, svarsto verslininkas, to įtaka bus nežymi. Anot jo, nuomos kainos Vilniuje per 2023 m. išaugo 10 proc., o tai galėjo nulemti ir taip padidėjęs į Lietuvą atvykstančių asmenų kiekis. „Būsto nuomos kainos gali ir šiais metais padidėti nepriklausomai nuo to, ar bus vokiečiai, ar ne.

Prekybos tinklas „Iki“ ne tik auginasi talentus nuo pirmųjų dienų ir rūpinasi savo komandos nariais užtikrindamas jiems geriausiai poreikius atitinkančias karjeros galimybes, bet ir suteikia išskirtines asmeninio augimo galimybes. Nuotoliniai susitikimai su žinomais įvairių sričių ekspertais ugdo su darbu tiesiogiai nesusijusias „Iki“ komandos narių kompetencijas ir plečia jų žinias įvairiose srityse – nuo sveikatos ir kelionių iki liaudies tradicijų ir kosmoso.

Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako ir po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabų vis dar tikintis, kad dėl projekto galima rasti susitarimą. Tačiau jis tikino jau padaręs nuolaidų ir nežinąs, kaip būtų galima kompleksą pastatyti už mažesnę kainą. „Vilčių yra, jos visada miršta paskutinės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį Kaune atidarys regioninį karjeros centrą, domėsis socialiai atsakingu verslu. Kaune bus atidarytas dar vienas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras, pranešė ministerija. Užimtumo tarnyba šiais metais iš viso planuoja atidaryti 14 regioninių karjeros centrų. Tokie centrai jau veikia Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Tauragėje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Pastaruoju metu didmeninė elektros energijos kaina biržoje yra pigiausia per daugelį mėnesių. Kai kuriomis dienomis ji būna ir neigiama – gamintojai net primoka, kad tik elektrą kas nors paimtų.  Tačiau, panašu, kad kai kuriems elektros tiekėjams tai nė motais. Gyventojams jų siūloma elektra vis brangesnė.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų per atostogas noriai keliauja į užsienį bei renkasi pigesnes, bet dažnesnes keliones, rodo bendrovės „Baltic Tours“ inicijuota apklausa. Tyrimo duomenimis, šiemet beveik pusė – 48 proc. – šalies apklaustųjų, kurie per paskutinius 12 mėnesių atostogavo užsienyje, nurodė, kad jų atostogos trunka nuo 6 iki 10 dienų (18 proc.) arba 1–5 dienas (12 proc.). Iki dviejų savaičių per metus atostogauja 8 proc. gyventojų.

Jei po jūsų pamainos darbovietėje trūktų pinigų, ar sutiktumėte, kad dingusi suma būtų išskaičiuota iš jūsų atlyginimo, net jei nesate kalti? Kai kuriuose prekybos tinkluose net ir nedidelė kasininko klaida lemtų mažesnę algą. Tuo metu kitur, jei nepavyksta išaiškinti priežasties ar kaltininko, dingusius pinigus padengia pati parduotuvė.

Partijos „Nemuno aušra“ lyderio, Seimo nario ir kandidato į prezidentus Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo paskyrose paskelbtus įrašus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino paslėpta politine reklama. Anot VRK, feisbuko paskyrose „Nemuno aušra Vilnius“ ir „Remigijus Žemaitaitis kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus“ šių metų vasario 25 – balandžio 15 dienomis mokamai skelbti įrašai nebuvo pažymėti politinės reklamos žyma.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų yra nesumokėję apie 200 tūkst. šalies gyventojų, o bendras jų įsiskolinimas „Sodrai“ siekia 234 mln. eurų. Šiemet iš skolininkų jau išieškota apie 4 mln. eurų. „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis sako, kad daug žmonių nedeklaravo išvykimo į kitas šalis, todėl kaupiasi jų PSD skolos.

Neseniai įsidarbinę darbuotojai skundžiasi, kad darbdaviai neišleidžia slaugyti vaikų ar atostogauti. Darbo teisės specialistai siūlo dėl atostogų tartis draugiškai, o nedarbingumą, anot jų, turėtų suteikti gydytojai, ne darbdaviai. Taip pat specialistai vardija, kam atostogos priklauso ir neišdirbus numatyto laikotarpio. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad neseniai įsidarbinus darbdaviai nesutinka išleisti atostogų arba pasiimti nedarbingumą slaugyti vaiką.

Kauno miesto savivaldybė registravo tarybos sprendimo projektą, kuriuo siekiama nustatyti maždaug trečdaliu mažesnę metinio viešojo transporto bilieto kainą įmonėms, kai bilietų įsigyjama 100 ar daugiau. Balandžio 12 dieną registruotu projektu numatoma papildyti 2021 metais tarybos patvirtintus tarifus, nustatant 193 eurų metinio elektroninio bilieto kainą, kai įmonės ar įstaigos vienu metu įsigyja 100 ir daugiau šių bilietų.

Pasigaminti maisto namuose vietoje kavinės ar apsikirpti vietoje kirpyklos atrodo puikus būdas sutaupyti. Kaip ir patiems nusiplauti automobilį vietoje plovyklos. Vis tik ne visi susimąsto, kad tai yra nelegalu. Anot savivaldybių, transporto priemones galima plauti tik tam skirtose vietose, mat tepalai, degalai ir plovimui naudojama chemija gali užteršti net geriamą gyventojų vandenį. Už tokius pažeidimus gali būti skirtos baudos iki 600 ar net 1200 tūkst. eurų.

Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavinimą, gyvenantys ir dirbantys miestuose. Tačiau miškas yra gyvas organizmas ir jį reikia prižiūrėti. Tam reikia specialių žinių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Be abejo, miško priežiūros darbus gali atlikti samdomi specialistai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, kad šalies verslus jungiančios organizacijos pritaria 1 proc. pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimui gynybos tikslais. Visgi, jis pabrėžia, kad tokie pakeitimai turi būti daromi išsiaiškinus, koks bus planuojamų pokyčių poveikis verslui ir ekonomikai. „Verslas remia iniciatyvą gynybos finansavimui skirti 4 proc. nuo BVP ir dar daugiau.

Pernai uždirbę beveik milijardą eurų grynojo pelno Lietuvos bankai veną po kito regionuose uždaro klientų aptarnavimo skyrius – anot jų, tokį sprendimą priima įvertinę žmonių poreikius.  Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.  Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.

Daugelis gyventojų jau planuoja vasaros atostogas. Dažnas ieško geriausių ir pigiausių skrydžių bei viešbučių pasiūlymų. Tačiau išlošti galima atostogoms pasirinkus ir tinkamą laiką. Buhalterių atstovė vardijo mėnesius, kuriuos pasirinkę atostogoms gausite didžiausius atostoginius. Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.