Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad neseniai įsidarbinus darbdaviai nesutinka išleisti atostogų arba pasiimti nedarbingumą slaugyti vaiką.
Vilnietė Emilija nurodė, kad prieš mėnesį pakeitė darbą.
„Dirbu vadybininke. Darbo sąlygomis, atmosfera darbe ir kolegomis esu patenkinta. Tačiau neseniai susirgo mano dukra ir vadovas nesutiko manęs išleisti jos slaugyti. Anot jo, nedarbingumas man nepriklauso, nes įmonėje dirbu tik šiek tiek daugiau nei mėnesį“, – skundėsi moteris.
Ji džiaugėsi, kad jos dukra pasirūpino močiutė.
„Mano mama atvyko prižiūrėti anūkės. Mergaitė greitai pasveiko. Dabar jos sveikata puiki.
Tačiau nuvylė toks darbdavio požiūris – jis paiso tik savo interesų, bet ne darbuotojų. Juk mane galėjo pakeisti kolegos, tačiau jis nesutiko“, – sakė moteris.
Ji klausė, ar darbdavys turėjo teisę neleisti pasiimti nedarbingumą.
Beveik tą patį klausimą uždavė ir kitas portalo tv3.lt skaitytojas Romas. Jis naujame darbe dirba jau du mėnesius.
Vyras norėjo pasiimti atostogas, tačiau darbdavys jo neišleido.
„Draugas organizavo užsienyje savo gimtadienį, paprašiau darbdavio 3 dienų atostogų, tačiau jų negavau. Darbdavys tikino, kad per trumpai dirbu“, – piktinosi vyras.
Jis skaičiavo, kad jau tuoj bus trys mėnesiai, kaip jis dirba naujame darbe.
„Juk turiu tas kelias dienas sukaupęs, bet darbdavys vis tiek neleido jomis pasinaudoti“, – sakė Romas.
Kada turi išleisti atostogauti?
Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, advokatas Artūras Tukleris sakė, kad, pagal Darbo kodekso nuostatas, už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
„Išskyrus tam tikras įstatyme nustatytas išimtis, pavyzdžiui, nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos turėtų būti suteikiamos: nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; taip pat kitais įstatyme nustatytais atvejais.
Žinoma, ši norma nereiškia, kad darbdavys ir darbuotojas negali susitarti, kad darbuotojui būtų suteikiamos atostogos ir nesuėjus 6 mėnesiams. Kitaip tariant, darbuotojas turi teisę prašyti, o darbdavys gali leisti darbuotojui pasinaudoti tiek tai dienai sukauptomis atostogomis, tiek ir atostogomis avansu („į skolą“), net darbuotojui ir neišdirbus 6 mėnesių, įskaitant ir atostogauti bandomuoju laikotarpiu ir pan.“ – komentavo teisininkas.
Taikomos išimtys
Anot jo, įstatymas įtvirtina ir tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas.
„Pavyzdžiui, nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius.
Taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę; taip pat kitais įstatyme nustatytais atvejais“, – vardijo A. Tukleris.
Pasak jo, tam tikrais atvejais darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas.
„Tai galioja, jeigu atostogų prašo darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 metų, neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas.
Darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę“, – komentavo A. Tukleris.
Siūlo susitarti su darbdaviu
Anot VDI, darbdavys gali suteikti avansu kasmetines atostogas, darbuotojui paprašius.
„Kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti yra įgyvendinamos šalių susitarimu, kuriuo yra siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus.
T. y. darbuotojo – pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku. Darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės arba įstaigos veiklos efektyvumas“, – komentavo VDI.
Dėl nedarbingumo pažymėjimų
Pasak A. Tuklerio, darbuotojas turi teisę bet kada gauti nedarbingumo pažymėjimą, jeigu jam reikia slaugyti sergantį vaiką.
„O tokia teisė nėra susieta nei su darbuotojo darbo trukme pas konkretų darbdavį, nei su darbuotojo bandomojo laikotarpio pas tokį darbdavį pradžia, eiga ar pabaiga.
Kita vertus, jeigu darbuotojas neturės įstatyme nustatyto reikiamo socialinio draudimo stažo arba neatitiks įstatyme nustatytų išimčių socialinio draudimo stažo reikalavimui, jis tiesiog negaus ligos išmokos iš „Sodros“. Be to, gaunant ligos išmoką, darbdavys moka už dvi pirmąsias ligos dienas“, – komentavo teisininkas.
VDI irgi nurodė, kad esant būtinybei dėl darbuotojo ligos ar vaiko slaugos nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojas, nepriklausimai nuo to, kiek laiko darbuotojas dirba įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (savaitę, mėnesį ir pan.), vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis.
