Viena moteris, dirbanti kasininke-konsultante parduotuvėje (parduotuvės neatskleidė), papasakojo, kad iš kasos dingo 100 eurų, o tą parą pamainomis dirbo trys darbuotojos.
Anot jos, pinigai dingo pirmoje dienos pusėje, tačiau 100 eurų iš atlyginimų bus išskaičiuota visoms trims kasininkėms.
„Taip pat peržiūrėjo kameras ir nieko blogo nepamatė. Paklausė, ar sutinku, pasakiau, kad nesutinku, tačiau gavau atsakymą, kad kito varianto neturiu. Darbo sutartyje apie tokius pinigų išskaičiavimus nieko nėra parašyta“, – piktinosi darbuotoja.
Ji paminėjo, kad netrukus bus paruoštas pinigų išskaičiavimo iš algos aktas, kurio ji neketina pasirašyti.
Moteris teiravosi, ar be jos parašo darbovietė galės išskaičiuoti pinigus ir kas bus, jei ji nesutiks: „Kaip elgtis tokioje situacijoje?“
Už kasą atsako darbuotojai, todėl tokie atvejai – reti
„Maxima LT“ Personalo departamento vadovė Tatsiana Ihnatovich patikino, kad reikšmingas pinigų trūkumas ar jų perteklius nėra dažnai pasitaikantis atvejis.
„Kiekvienas kasoje dirbantis darbuotojas naudojasi savo unikaliu prisijungimo prie kasos aparato kodu. Tiek pradėdamas, tiek baigdamas darbą darbuotojas susiskaičiuoja kasoje esančius pinigus.
Darbo metu atliekamos ir tarpinės pinigų inkasacijos. Šios priemonės užtikrina teisingą kasos operacijų apskaitą“, – aiškino ji.
„Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė taip pat paminėjo, kad kiekvienas pardavėjas kasoje dirba su savo registracijos kodu, t. y. darbuotojo kortele.
Pasak atstovės, tai leidžia atskirti, kuris darbuotojas kuriuo metu dirbo kasoje, jei joje per dieną keitėsi keli darbuotojai. Taigi skirtingų pardavėjų darbas toje pačioje kasoje nereiškia, kad nėra atskiros apskaitos.
„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis paantrino, kad kasose gali trūkti smulkių sumų dėl kasininko klaidų, bet, kad pinigų trūktų daug, yra labai retas atvejis.
„Yra bendra taisyklė, kad kasininkas materialiai atsako už kasą. Tai nieko naujo nėra, visais laikais taip buvo.
Kasininkas priima kasą, kasininkas priduoda kasą. Jeigu yra pinigų trūkumas, kasininkas yra atsakingas už tai“, – dėstė D. Ryliškis.
Kada pinigų trūkumą padengia įmonė?
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė nurodė, kad parduotuvėse yra įdiegtos aukšto lygio saugumo priemonės: įrengtos stebėjimo kameros, dirba apsaugos darbuotojai ir parengtos aiškios procedūros, kurios yra būtinos atlikti parduotuvės darbuotojui pradedant darbą.
„Šios priemonės leidžia mums efektyviai stebėti ir analizuoti situacijas, siekiant nustatyti atsakomybę už galimą žalą.
Kiekvieną situaciją analizuojame, stengiamės nustatyti žalą padariusį asmenį. Jei žala įvyko ne dėl darbuotojo kaltės – jos atlyginti neprašome“, – aiškino G. Kitovė.
„Maxima“ atstovė paminėjo – jeigu pinigai kasoje dingsta dėl pirkėjų kaltės, yra kreipiamasi į policiją, darbuotojas už tai nėra atsakingas.
O, jeigu nustatyti pinigų trūkumo priežasties nepavyksta, jį vėlgi dengia ne darbuotojas, o pati įmonė.
„Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, atvejų, kuomet kasoje atsiranda pinigų trūkumas, pasitaiko, tačiau dažniausiai tai būna mažos vertės sumos, siekiančios kelis eurus.
„Šis trūkumas dažniausiai atsiranda dėl žmogiškųjų klaidų, kuomet, atiduodant grąžą pirkėjui, jos yra atiduodama per daug.
Jei išsiaiškinama, kad trūkumas kasoje atsirado dėl darbuotojo neapdairumo, tuomet atkreipiamas darbuotojo dėmesys, jam papildomai paaiškinami darbo kasoje principai, prašoma būti atidesniam. Pinigai jokiu būdu nėra išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo“, – komentavo L. Skersytė.
Net ir keli eurai gali būti išskaičiuoti iš algos
Vis tik „Norfa“ parduotuvėse, kai dėl žmogiškos klaidos kasoje trūksta nedaug pinigų, jie yra išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo.
„Jei nedaug pinigėlių, vadinasi, klaida – ką ten aiškintis? Jei tu padarei klaidą, trūksta kelių eurų, tu ir atsakai už tai“, – kalbėjo D. Ryliškis.
„Rimi“ atstovė nurodė, kad darbuotojai turi saugoti darbdavio turtą. O loterijos bilietai, kaip ir kitos parduotuvėje esančios prekės, yra darbdavio turtas, kurio netekus dėl darbuotojo kaltės, darbdavys gali pareikalauti atlyginti žalą.
„Nustačius loterijos bilietų ar kitų prekių trūkumą, pirmiausia yra aiškinamasi, dėl kokių priežasčių toks trūkumas galėjo atsirasti.
Jeigu nustatoma, kad trūkumas galėjo atsirasti dėl to, kad darbuotojas netinkamai atliko savo darbines pareigas (pvz., paliko loterijos bilietus be priežiūros uždarytoje kasoje arba pats juos pasisavino), darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas atlygintų darbdavio patirtą žalą“, – komentavo E. Krasauskienė.
„Iki“ komunikacijos vadovė aiškino, kad pastebėjus bet kokius finansinius neatitikimus (pvz., kasos trūkumus, loterijos bilietų trūkumus ir pan.) yra atliekama analizė ir darbuotojas turi atlyginti padarytą žalą tik įrodžius, kad ji buvo padaryta dėl jo asmeninių veiksmų.
G. Kitovė patikino, kad visos su darbo santykiais susijusios procedūros, įskaitant žalos atlyginimą, yra tvarkomos laikantis Darbo kodekso (DK) nuostatų.
Ar dėl klaidos darbuotojas gali būti atleistas?
Pasak „Maxima“ atstovės, nustačius pinigų apskaitos neatitikimus kasoje visų pirma yra bandoma išsiaiškinti to priežastis: „Dažniausiai pinigų neatitikimus kasoje pavyksta išsiaiškinti pasikalbėjus su darbuotojais ir peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.“
T. Ihnatovich įvardijo, kad dažniausiai pasitaikančios pinigų kasoje trūkumo priežastys yra žmogiškoji klaida ir tyčinis darbuotojo veiksmas – vagystė.
„Nustačius tokį vagystės faktą ir įvertinus žalą, darbuotojui gali būti taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė – padarytos žalos kompensavimas ir atleidimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Jei kasoje trūksta pinigų dėl darbuotojo neapdairaus pareigų vykdymo, trūkumą padengia darbuotojas, remiantis DK. Darbuotojas iš darbo neatleidžiamas dėl vienkartinės žmogiškos klaidos“, – komentavo pašnekovė.
Pasak „Lidl“ atstovės, jei pasitvirtina nesąžiningas, piktybinis darbuotojo elgesys, kuomet kasoje yra pasigendama didesnių sumų arba nustatomi ilgalaikio piktnaudžiavimo pasisavinant pinigus iš kasos atvejai, tuomet situacijos yra sprendžiamos individualiai.
„Taip pat gali būti imamasi priemonių, numatytų DK, pavyzdžiui, tiriamas galimas darbo pareigų pažeidimas ir, pažeidimui pasitvirtinus, svarstoma dėl darbo sutarties nutraukimo. Visgi tokie atvejai yra itin reti ir pavieniai“, – vardijo L. Skersytė.
Ar išskaičiuojant iš algos reikia darbuotojo sutikimo?
„Rimi“ atstovės aiškinimu, kasininkas darbą pradeda su savo avansu kasoje, o esant neatitikimui kiekvienas konkretus atvejis yra visada fiksuojamas ir yra priimamas sprendimas dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
„Kad būtų nustatytos tikrosios trūkumo priežastys ir imtasi tinkamų prevencijos veiksmų, aiškinantis situaciją visada yra įtraukiamas pats darbuotojas.
Jei darbuotojas nesutinka su padarytomis išvadomis, jis gali kreiptis į prekybos centro arba regiono vadovą bei HR centrinę karštąją liniją. Esant poreikiui atliekamas papildomas tyrimas“, – kalbėjo E. Krasauskienė.
„Maxima“ atstovė paminėjo, kad darbo sutartyje atskiro punkto, nurodančio, kad iš darbuotojo atlygio yra išskaičiuojamas kasoje atsiradęs pinigų trūkumas, nėra.
Tačiau su visais įmonės darbuotojais yra pasirašoma turtinės atsakomybės sutartis, pagal kurią darbuotojas yra atsakingas už jam patikėtą įmonės turtą, pavyzdžiui, telefoną, grynuosius pinigus, kompiuterį.
„Teisės aktuose yra numatyta galimybė padarytą žalą išskaičiuoti iš darbuotojo atlyginimo be jo sutikimo. Tačiau mūsų taikoma praktika yra, kad padarytos žalos kompensavimas gali būti daromas tik su darbuotojo raštišku sutikimu.
Jeigu nustatoma, kad pinigų trūkumo priežastis yra darbuotojo veiksmai, tačiau jis su tuo nesutinka, tokiu atveju kreipiamės į policiją“, – aiškino „Maxima“ atstovė.
Kada ir kiek pinigų gali išskaičiuoti iš atlyginimo
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškino, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai darbo sutarties šaliai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Tačiau pareiga atlyginti žalą, anot VDI, atsiranda tik tuomet, kai yra visos šios sąlygos:
- padaroma žala;
- žala padaroma neteisėta veika;
- yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
- yra pažeidėjo kaltė;
- pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;
- žalos atsiradimas yra susijęs su darbdavio veikla.
„Taigi, konstatuojant patirtos žalos faktą, nepakanka nustatyti vien kolektyvinės žalos fakto, kadangi bet kuriuo atveju privalo būti nustatyta konkretaus darbuotojo kaltė.
Tuo atveju, jeigu yra įrodinėjama žala, sukelta darbuotojo veiklos, turinčios nusikaltimo požymių, pavyzdžiui, vagystės, yra laikomasi pozicijos, kad konkretų tyrimą dėl šių aplinkybių konstatavimo galėtų atlikti tik atitinkamos teisėsaugos institucijos“, – pažymėjo inspekcija.
Ji primena, kad darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo žalos paaiškėjimo dienos, o išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala.
„Jeigu padaryta žala yra didesnė nei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydis arba jeigu yra praleistas vieno mėnesio terminas padaryti nurodymą išskaitai, tuomet darbdavys dėl reikalavimo atlyginti žalą privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Jeigu darbuotojas gera valia nesutinka atlyginti visos žalos iš karto, tai, nepriklausomai nuo atlygintinos žalos dydžio, išieškant žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio galima daryti tik Civilinio proceso kodekso leidžiamo dydžio išskaitas“, – vardijo VDI.
