Kitos šalys

Suomija, turinti vieną ilgiausių Europoje sienų su Rusija, antradienį pradeda parlamentines diskusijas dėl šalies stojimo į NATO paspartinimo, taip padidindama tikimybę, kad tai padarys anksčiau nei kaimynė ir karinė partnerė Švedija. Išgąsdintos Maskvos invazijos į Ukrainą, Suomija ir Švedija praėjusių metų gegužę atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymus įstoti į šiuo metu 30 valstybių vienijančią Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimas Rusijos lyderio Vladimiro Putino sąjungininkas, antradienį Pekine pradės trijų dienų valstybinį vizitą, augant geopolitinei įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje. Savo vizito metu A. Lukašenka susitiks su Kinijos prezidentu Xi JInpingu. Į Kiniją jis atvyksta po to, kai Pekinas paskelbė poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje, kurioje pabrėžė, kad yra neutrali šalis, ir paragino abi šalis palaikyti dialogą.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savaitgalį pareiškė savo pasipiktinimą Rusijos ambasadoriaus elgesiu, kai penktadienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje buvo paraginta tylos minute pagerbti karo Ukrainoje aukas.  „Niujorko Metropoliteno Opera surengė atminimo koncertą per karo metines“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė U. Reinsalu.  „Taip pat buvo pakviesti Europos šalių užsienio reikalų ministrai.

Kazachstanas penktadienį pranešė aptaręs dujotiekio tarp Rusijos ir Kinijos statybos galimybę, Maskvai gręžiantis į Aziją konflikto su Vakarais fone. Dujotiekis taip pat galėtų aprūpinti paties Kazachstano regionus, kuris, nepaisant didžiulių išteklių, dažnai susiduria su energijos trūkumu.

Japonų ministras pirmininkas Fumio Kishida pirmadienį pareiškė, kad Japonija iš Jungtinių Valstijų įsigis 400 sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, jo vyriausybei stiprinant šalies gynybą grėsmių, tokių kaip Kinija, akivaizdoje. „Mūsų šalies planas yra [įsigyti] 400 vienetų“ sparnuotųjų raketų, – sakė F. Kishida žemųjų rūmų biudžeto komitetui, tačiau nepateikė išsamesnių detalių, nurodydamas, kad šis pirkinys yra jautrus kariniu požiūriu.

Turkija pirmadienį pranešė, kad derybos dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija bus surengtos kitą mėnesį po to, kai jos buvo atidėtos sausį dėl Stokholme vykusių antiislamiškų protestų. „Susitikimas įvyks kovo 9 dieną“, – spaudos konferencijoje sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Paraiškas stoti į NATO turi ratifikuoti visos Aljanso, kuriam priklauso ir Turkija, narės.

Vašingtonas derasi su Berlynu ir Varšuva dėl bendrų karinių manevrų Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos keliamą grėsmę rytinei NATO aljanso sienai, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. B. Pistorius visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad buvo „svarstoma“ surengti pratybas, tačiau „kol kas“ nepatvirtino ir nepateikė jokių detalių.

Jungtinės Tautos prieš pirmadienį įvyksiančią donorų konferenciją pareiškė, kad šiemet milijonams žmonių karo nuniokotame Jemene padėti reikia 4,3 mlrd. JAV dolerių (4,08 mlrd. eurų). Pagalbos agentūroms reikia šių pinigų, kad galėtų padėti daugiau kaip 17 mln. žmonių aštuonerius metus trunkančio pilietinio karo nuniokotoje šalyje. Konfliktas nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir skurdžiausią Arabijos pusiasalio šalį įstūmė į vieną didžiausių humanitarinių tragedijų pasaulyje.

Prieš savaitę pietryčių Brazilijoje kilusių potvynių ir nuošliaužų aukų skaičius sekmadienį oficialiai padidėjo iki 64, bet toliau ieškoma vieno dingusio žmogaus. Tarp patvirtintų žuvusiųjų yra 18 vaikų, sakoma San Paulo valstijos vyriausybės pranešime. Praėjusį savaitgalį vaizdingame kurortiniame San Sebastiauno paplūdimio miestelyje ir jo apylinkėse per 24 valandas iškrito lietaus daugiau nei per visą vasarį.

Atokiame Papua Naujosios Gvinėjos Naujosios Britanijos regione sekmadienį įvyko 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimas, pranešė Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba (USGS), tačiau įspėjimas apie cunamį nebuvo paskelbtas. USGS nurodė, kad žemės drebėjimo gylis siekė 38 kilometrus ir buvo užfiksuotas retai apgyvendintame Vakarų Naujosios Britanijos salyno regione sekmadienio rytą.

 Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos (USGS) ir Japonijos meteorologijos agentūros duomenimis, šeštadienio vakarą prie Hokaido salos Japonijos šiaurėje įvyko 6,1 balo stiprumo žemės drebėjimas. Požeminis smūgis supurtė pakrantės miestus Kuširą bei Nemurą, tačiau įspėjimas apie cunamį nebuvo paskelbtas. 22 val. 27 min. vietos (15 val. 27 min. Lietuvos) laiku užfiksuoto žemės drebėjimo hipocentras buvo jūroje, 42,9 km gylyje, pranešė USGS.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų derybos Indijos Bengalūro mieste šeštadienį baigėsi nepasiekus konsensuso, Rusijai ir Kinijai prieštaraujant baigiamojo dokumento formuluotėms dėl Maskvos karo Ukrainoje. Susitikimas paskelbė G-20 pirmininkės Indijos reziumė ir dokumentą apie rezultatus. Juose sakoma, kad nepavyko susitarti dėl formuluočių apie karą Ukrainoje.

Praėjusiais metais viena moteris iš šiaurinės Indijos Biharo valstijos gavo pranešimą, kad jos dukters prievartautojas mirė, todėl byla prieš jį nutraukta. Motina tuo nepatikėjo ir atskleidė tiesą, dėl kurios teismo procesas buvo atnaujintas, o prievartautojas nuteistas. Šią nepaprastą atkaklumo istoriją skelbia „BBC Soutik Biswas“. Vieną vėsų rytą, galbūt praėjusių metų vasarį, du vyrai atvyko į kremavimo aikštelę prie Gango – šventosios Indijos upės.

Praėjus metams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Kinijos pasiūlymas, kaip spręsti konfliktą Ukrainoje, yra „svarbus indėlis“, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai, pabrėždamas Pekino raginimą vengti branduolinių ginklų panaudojimo. „Manau, kad Kinijos vyriausybės pateiktas planas yra svarbus indėlis.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai penktadienį įspėjo šalis, kad jos patirs „rimtų išlaidų“, jei ir toliau padės Rusijai išvengti tarptautinių sankcijų, įvestų siekiant sustabdyti jos invaziją į Ukrainą. Susitikime, kurį surengė šiuo metu G-7 pirmininkaujanti Japonija, valstybės narės pabrėžė savo įsipareigojimą sustabdyti lygiai prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą ir įspėjo Maskvą nenaudoti branduolinių ginklų.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas gavo apdovanojimą... nuo savęs.   UNIAN skelbia, kad R. Kadyrovas anksčiau įkūrė Čečėnijos Respublikos didvyrio titulą. O šiandien skelbiama, kad Kremliaus statytinis pats save šiuo titulu apdovanojo.   Pranešama, kad R. Kadyrovas tapo pirmuoju žmogumi, gavusiu šį apdovanojimą.

Rusija svarsto galimybę siųsti Iranui naikintuvus, nes tai yra plečiamo karinio bendradarbiavimo, dėl kurio Teheranas į Maskvą siunčia vis daugiau ginkluotės, skirtos invazijai į Ukrainą, dalis, penktadienį pranešė Baltieji rūmai. „Manome, kad Rusija gali su Iranu pradėti precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, tiekti ginkluotę, įskaitant raketas, elektroniką ir viską, ko reikia oro gynybai.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį tylos minute paminėjo pirmąsias karo Ukrainoje metines po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Rusiją vykdant genocidą jo šalyje. Tačiau tylos minutė paskelbta tik po to, kai Rusijos JT pasiuntinys Vasilijus Nebenzia primygtinai pareikalavo, kad Taryba pagerbtų „visus tuos, kurie žuvo“ per konfliktą. „Visos gyvybės yra neįkainojamos“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivui reikia bendradarbiauti su Kinija, siekiant užbaigti karą po to, kai Pekinas pateikė poziciją dėl konflikto Ukrainoje. „Kinija pradėjo kalbėti apie Ukrainą ir tai nėra blogai, – sakė V. Zelenskis. – Man atrodo, kad gerbiamas mūsų teritorinis vientisumas, saugumo klausimai.“ „Šiuo klausimu turime bendradarbiauti su Kinija... Mūsų užduotis – suvienyti visus, kad izoliuotume vieną“, – pridūrė jis.

Pasaulio lyderiai penktadienį, per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, komentuoja šį karą, ir didžioji dauguma jų žada tvirtą paramą besiginančiam Kyjivui. „Kova už laisvę“ NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad nepaisant „tamsių nevilties ir destrukcijos metų“, kai tęsiasi Rusijos invazija į Ukrainą, ukrainiečiai neabejotinai nugalės kovoje su Rusija.  „Laisvė nėra nemokama. Už ją turime mokėti kasdien. Šiandien už savo laisvę drąsiai kovoja Ukrainos žmonės.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį suabejojo Kinijos noru tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos, Pekinui paraginus skubiai užbaigti karą taikos derybomis. „Kiekvienas konstruktyvus pasiūlymas... kelyje į teisingą taiką yra labai sveikintinas“, – per Maskvos invazijos į Ukrainą metines sakė F.-W. Steinmeieris. Tačiau jis pridūrė: „Ar pasaulinė galybė Kinija nori vaidinti tokį konstruktyvų vaidmenį, vis dar abejotina.

Moldovos gynybos ministerija penktadienį paneigė Rusijos kaltinimus, esą Ukraina kelia tiesioginę grėsmę jos prorusiškam separatistiniam regionui Padniestrei.

Šiaurės Korėja paleisdama į jūrą išbandė keturias strategines sparnuotąsias raketas, penktadienį pranešė valstybinė šalies žiniasklaida, nurodydama, kad šios pratybos parodė Pchenjano „branduolinių kovinių pajėgų“ pasirengimą potencialiam konfliktui. Tai buvo naujausias iš kelių pastarųjų Seulo ir jo sąjungininkų pasipiktinimą sukėlusių ginklų bandymų, dėl kurių Korėjos pusiasalyje išaugo įtampa.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Rusija „nedelsiant ir besąlygiškai“ išvestų savo karius iš Ukrainos, o pirmųjų karo metinių išvakarėse paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką. JT Generalinėje Asamblėjoje 141 narė pritarė rezoliucijai, kuria dar kartą išsakoma parama Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Septynios šalys balsavo prieš, o 32 – susilaikė. Tarp pastarųjų buvo Kinija ir Indija.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vieno baltarusių diplomato buvo paprašyta išvykti iš šalies. Apie tai paskelbta didėjant įtampai dėl Baltarusijoje įkalinto žymaus lenkų kilmės žurnalisto. Baltarusijos ambasados gynybos atašė netrukus išvyks iš Varšuvos, sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina vietos naujienų agentūrai PAP.

Europos Sąjunga (ES) turėtų apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį komisarą, kuris prižiūrėtų sankcijų rengimą ir vykdymą, kad jas būtų galima veiksmingai panaudoti reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinės Karalystės leidiniui „The Guardian“ sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Socialinių tinklų milžinė „Meta“ ketvirtadienį pranešė, kad dešimtys milijonų žmonių Irane naudojasi platforma „Instagram“, nors vyriausybė stengiasi blokuoti šią paslaugą dėl mėnesius trunkančių protestų. Iraną protestai krečia nuo to laiko, kai rugsėjo 16 dieną areštinėje mirė 22 metų Mahsa Amini, suimta už įtariamą moterų aprangos taisyklių pažeidimą.

Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai ketvirtadienį paragino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) iki kovo pabaigos pateikti naują pagalbos Ukrainai paketą, teigiama pareiškime. „Raginame TVF ir Ukrainą iki 2023 metų kovo mėnesio pabaigos pateikti patikimą, ambicingą, visiškai finansuojamą ir tinkamomis sąlygomis grindžiamą TVF programą“, – sakoma bendrame Didžiojo septyneto pareiškime, kurį po susitikimo Indijoje paskelbė šiuo metu G-7 vadovaujanti Japonija.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas  trečiadienį nurodė, kad susitarimas su Europos Sąjunga dėl Šiaurės Airijos prekybos po „Brexito“ neišvengiamai bus pasiektas, ir pažadėjo „tęsti kovą“ dėl patenkinamo rezultato.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

Popiežius Pranciškus trečiadienį, prieš pat pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, dar kartą paragino nutraukti ugnį kare, kurį jis pavadino absurdišku ir žiauriu.  „Žuvusieji, sužeistieji, pabėgėliai ir izoliuotieji, sugriovimai, ekonominė ir socialinė žala kalba patys už save“, – teigė 86-erių pontifikas per savaitinę bendrąją audienciją.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį paragino nutraukti Izraelio nausėdijų kūrimą okupuotose palestiniečių žemėse. „Kiekviena nauja nausėdija yra dar viena kliūtis kelyje į taiką“, – sakė jis. „Pagal tarptautinę teisę visa nausėdijų veikla yra neteisėta. Ji turi būti sustabdyta“, – teigė A. Guterresas ir pridūrė, kad „smurto kurstymas yra aklavietė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį susitikęs su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ir vystomojo bendradarbiavimo sekretoriumi Jamesu Cleverly kvietė įsipareigoti Ukrainos pergalei. „Mūsų ryžtas ir valia sustabdyti ir nugalėti Rusiją Ukrainoje išlieka toks pat stiprus kaip ir prieš metus, todėl turime išlaikyti bei didinti paramos Ukrainai apimtis – jokio nuovargio, jokio atsipalaidavimo“, – sakė G. Landsbergis.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) trečiadienį nurodė Azerbaidžanui nutraukti ginčijamo Kalnų Karabacho regiono blokadą, teigdamas, kad yra realus pavojus, jog žmonės patirs „nepataisomą žalą“. „Kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, Azerbaidžanas turi imtis visų jam prieinamų priemonių, kad užtikrintų netrukdomą asmenų, transporto priemonių ir krovinių judėjimą abiem kryptimis Lačino koridoriumi“, – Hagoje paskelbtame sprendime teigė pir...

Moteris, kuri nuvyko į Siriją ištekėti už džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojo ir iš kurios dėl to buvo atimta Jungtinės Karalystės pilietybė, trečiadienį pralaimėjo teisinį mūšį dėl pilietybės susigrąžinimo. Teisėjas Robertas Jay atmetė Shamimos Begum pateiktą apeliaciją. Shamimai buvo vos 15 metų, kai ji 2015-aisiais su dviem draugėmis pabėgo iš Londono prisidėti prie IS.

Keturių dienų darbo savaitė daugeliui darbuotojų ir įmonių būtų produktyvesnė nei tradicinė penkių dienų savaitė, rodo antradienį paskelbti vieno didžiausių tokio pobūdžio tyrimų Jungtinėje Karalystėje (JK) rezultatai. Daugiau nei 60 įmonių  JK dalyvavo šešis mėnesius trukusiame eksperimente, leisdamos beveik 3 tūkst. darbuotojų dirbti viena diena mažiau per savaitę, išlaikant tą patį atlyginimą.

Įkalinto buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio sveikata blogėja dėl smarkiai nukritusio svorio, trečiadienį pareiškė jo gydytojai, po to, kai tarptautinė bendruomenė paragino jį paleisti. 55-erių provakarietiškas reformų šalininkas buvo suimtas 2021 metais, praėjus kelioms dienoms po to, kai slapta grįžo į Kaukazo šalį iš užsienio. Nuo praėjusių metų jis guli ligoninėje po to, kai 50 dienų atsisakė maisto.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su Kinijos diplomatijos vadovu pareiškė, kad Pekino ir Maskvos bendradarbiavimas yra svarbus siekiant „stabilizuoti tarptautinę padėtį“. „Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas pasaulinėje arenoje yra labai svarbus siekiant stabilizuoti tarptautinę padėtį“, – sakė V. Putinas per susitikimą su Wang Yi. Jų susitikimas įvyko Kinijai bandant tarpininkės vaidmenį.

Šiaurės Kinijos Vidinės Mongolijos regione trečiadienį sugriuvus anglių kasyklai, žuvo du asmenys, o dar daugiau kaip 50 dingo, pranešė valstybinė žiniasklaida. Incidentas įvyko apie 13 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku vakarinėje regiono dalyje esančiame Alašano rajone, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. „Dabartiniais duomenimis, per incidentą žuvo du žmonės, šeši sužeisti, 53 dingo be žinios“, – sakoma CCTV pranešime socialiniuose tinkluose.

Izraelio kariai trečiadienį įžengė į pagrindinį palestiniečių miestą okupuotame Vakarų Krante ir surengė retą dienos arešto operaciją, išprovokavusią susirėmimus, per kuriuos žuvo mažiausiai 10 palestiniečių ir daugybė žmonių buvo sužeisti. Šis reidas, per kurį vienas pastatas virto griuvėsiais, o kelios parduotuvės buvo suvarpytos kulkų, buvo vienas kruviniausių per beveik metus besitęsiančius susirėmimus Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje.

Per naują žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki aštuonių, antradienį pranešė pareigūnai ir žiniasklaida. Naujas, 6,4 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko pirmadienį, dvi savaitės po katastrofiškų, kone 46 tūkst. gyvybių nusinešusių drebėjimų. Turkijos nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad pirmadienį per drebėjimą šalyje žuvo šeši žmonės, o dar 294 buvo sužeisti. 18 sužeistųjų būklė kritinė.

Tailando ministras pirmininkas Prayutas Chan-O-Cha antradienį pareiškė, kad gegužę Tailande vyks visuotiniai rinkimai, o neoficiali rinkimų kampanija jau prasidėjo. Premjeras, kuris 2014-ųjų perversmo metu atėjo į valdžią kaip kariuomenės vadas, o po prieštaringai vertinamų 2019-ųjų rinkimų perėmė premjero postą, sakė žurnalistams, kad kovo mėnesį paleis parlamentą.

Buvęs danų gynybos ministras, viešai pareiškęs, kad Danijos slaptoji tarnyba padėjo JAV žvalgybai šnipinėti kelis Europos lyderius, antradienį paskelbė, kad buvo apkaltintas valstybės paslapčių atskleidimu.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pakartojo JAV nuogąstavimus, jog Kinija gali imti tiekti Rusijai ginklus, kad padėtų jai tęsti karą prieš Ukrainą. „Šį imperinį užkariavimo karą pradėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas. Būtent V. Putinas toliau eskaluoja karą“, – sakė J. Stoltenbergas. „Taip pat vis labiau nerimaujame, kad Kinija gali planuoti teikti paramą letaliniais [ginklais] Rusijos karui“, – pridūrė jis.

Per naują žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki aštuonių, antradienį pranešė pareigūnai ir žiniasklaida. Naujas, 5,4 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko pirmadienį, dvi savaitės po katastrofiškų, kone 45 tūkst. gyvybių nusinešusių drebėjimų. Turkijos nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad pirmadienį per drebėjimą šalyje žuvo šeši žmonės, o dar 294 buvo sužeisti. 18 sužeistųjų būklė kritinė.

Taivanas stiprins karinius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, kad pažabotų „autoritarinį ekspansionizmą“, antradienį po susitikimo su atvykusiais JAV įstatymų leidėjais sakė salos prezidentė Tsai Ing-wen. JAV Kongreso delegacijos penkių dienų vizitas surengtas po pranešimų, kad Taivane apsilankė vienas iš JAV aukščiausio rango gynybos pareigūnų, dėl įtariamų Kinijos šnipinėjimo balionų smarkiai išaugus įtampai tarp Vašingtono ir Pekino.

Britų transliuotojo BBC tyrimas pirmadienį atskleidė seksualinį išnaudojimą Kenijos arbatos ūkiuose, tiekiančiuose produkciją keliems populiariems Jungtinės Karalystės prekių ženklams. „Daugiau nei 70 moterų, dirbusių Kenijos arbatos ūkiuose, kurie daugelį metų priklausė dviem Britanijos bendrovėms, BBC papasakojo, kad jų vadovai jas seksualiai išnaudojo“, – teigiama transliuotojo interneto svetainėje.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė sako, kad reikėtų vertinti kiekvieną konkretų bandymą apeiti sankcijas.  „Visada atsiras tokių, kurie bandys apeiti, bandys piktnaudžiauti sistema, net panaudodami teisėtus ir neteisėtus dokumentus. Tikrai reikia vertinti kiekvieną konkrečią situaciją“, – LRT radijui antradienį sakė J. Neliupšienė.

Kinijos užsienio reikalų ministras antradienį sakė, kad Pekinas yra „labai susirūpinęs“ dėl karo Ukrainoje – „intensyvėjančio ir net tampančio nevaldomu“. Pekinas „dirbs su tarptautine bendrija, kad skatintų dialogą ir konsultacijas, atsižvelgtų į visų šalių susirūpinimą ir siektų bendro saugumo“, pareiškė Qin Gangas, Kinijos sostinėje sakydamas kalbą apie pasaulinį saugumą.