Kitos šalys

Didžiojoje Britanijoje tiriamas neįprastas paprastai nekenksmingos virusinės infekcijos protrūkis, dėl kurios vienas kūdikis mirė, o aštuoni atsidūrė intensyvios terapijos skyriuose.

Naujosios Zelandijos policija ketvirtadienį dėl mažiausiai šešias gyvybes nusinešusio gaisro svečių namuose sulaikė ir padegimu apkaltino vieną vyrą. Penktadienį šis asmuo, kuriam pateikti du kaltinimai padegimu, stos prieš Velingtono apygardos teismą, sakoma policijos pranešime. Neatmetama galimybė, kad bus pateikta ir kitų, rimtesnių kaltinimų, nurodoma jame. Gaisras nakvynės namuose „Loafers Lodge“ Naujosios Zelandijos sostinės centre kilo anksti antradienį.

Kolumbijos Amazonėje po daugiau nei prieš dvi savaites įvykusios lėktuvo katastrofos buvo rasti gyvi keturi čiabuvių vaikai, įskaitant 11 mėnesių kūdikį, trečiadienį pranešė šalies prezidentas Gustavo Petro. Jis šia džiugia žinia pasidalijo socialiniame tinkle „Twitter“, pridurdamas, kad vaikai buvo rasti po įnirtingų kariškių paieškų. Lėktuvu, kuriam gegužės 1-ąją sudužus žuvo trys suaugusieji, skridusių nepilnamečių ieškojo daugiau kaip 100 karių su tarnybiniais šunimis.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai ketvirtadienį atvyko į Hirošimą Japonijoje, kur baisią karo kainą primenančioje aplinkoje svarstys griežtesnes sankcijas Rusijai ir būdus apsisaugoti nuo to, kas vadinama Kinijos ekonomine prievarta. Japonijos premjeras Fumio Kishida kitų šešių G-7 priklausančių turtingų demokratijų lyderius priima savo gimtajame mieste, tapusiame branduolinio naikinimo sinonimu ir dabar pilname paminklų taikai.

Vienas komikas Kinijoje parodijavo Xi Jinpingo žodžius apie šalies kariuomenę ir sulaukė cenzorių bausmės. Vyras ne tik neteko darbo, bet ir buvo nubaustas apie 2 mln. eurų siekiančia bauda. Pajuokavęs apie šunis komikas savo pasirodymo metu prilygino juos kariams ir taip sukėlė valdžios nepasitenkinimą. Cenzoriai nusprendė, kad jo atstovaujama komikų grupė „Shanghai Xiaoguo Culture Media Co“ ir pats komikas Li Haoshi „pažemino liaudies armiją“, skelbia BBC.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas apžiūrėjo pirmąjį šalies karinį žvalgybinį palydovą ir pritarė jo ateities veiksmų planui, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Prieš apžiūrėdamas palydovą Kim Jong Unas antradienį susitiko su Nenuolatinio palydovų paleidimo parengiamuoju komitetu, pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). Prieš mėnesį šalies vadovas pareiškė, kad palydovo statyba baigta, ir uždegė žalią šviesą jo paleidimui.

Ant Everesto trečiadienį žuvo Moldovos alpinistas, pranešė Nepalo pareigūnai, o per šį alpinizmo sezoną žuvusiųjų ant aukščiausio pasaulio kalno skaičius išaugo iki penkių. „Alpinistas žuvo šiandien anksti ryte trečioje stovykloje, bandome gauti daugiau informacijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė Turizmo departamento pareigūnas Yubarajas Khatiwada.

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova pirmadienį prisaikdino technokratų vyriausybę, kuri ves šalį į rugsėjo mėnesį vyksiančius pirmalaikius rinkimus, šaliai kovojant su politine krize. 15 narių ministrų kabinetui vadovaus buvęs centrinio banko valdytojo pavaduotojas ir gerbiamas ekonomistas Ludovitas Odoras. Užsienio reikalų ministru taps karjeros diplomatas Miroslavas Wlachovsky (Miroslavas Vlachovskis), gynybos ministru – buvęs aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnas Martinas Sklenaras.

Turkija per sekmadienį vykusį pirmą prezidento rinkimų turą neapsisprendė, kuris iš dviejų kardinaliai skirtingų tautos ateities scenarijų atrodo patrauklesnis: dabartinis šalies lyderis nevengia chaoso ir šlovina islamišką turkų praeitį, o kitas žada itin susiskaldžiusiai visuomenei šiek tiek ramesnę ir klestinčią ateitį.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas „nekantriai laukia, kada galės dirbti su bet kuo“, kas laimės Turkijoje vykstančius įtemptus prezidento rinkimus, pirmadienį pareiškė Baltieji rūmai ir pagyrė šią NATO sąjungininkę už taikiai surengtą balsavimą. „Sveikiname Turkijos žmones, kurie taikiai išreiškė savo norus prie balsadėžių“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, pažymėdamas, kad galutinis nugalėtojas dar nenustatytas.

Vakarų Slovakijoje susidūrus autobusui ir sunkvežimiui, žuvo vienas žmogus ir dešimtys buvo sužeisti, pirmadienį pranešė pareigūnai. Ugniagesiai pranešė, kad sužeisti mažiausiai 59 žmonės. Dėl avarijos buvo uždarytas greitkelis D2, jungiantis Slovakijos sostinę Bratislavą su kaimynine Čekija, pranešė policija. Išsamesnės informacijos apie sužeistųjų patirtas traumas neskelbiama, tačiau gelbėtojai sakė, kad kai kurie žmonės buvo sunkiai sužeisti.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka praleido svarbią valstybinę šventę, todėl kilo daug spėlionių dėl galimos sunkios jo ligos. Nuo praėjusios savaitės, kai nesėkmingai sudalyvavo pergalės dienos minėjime Maskvoje,  jis buvo dingęs iš visuomenės akiračio. 68 metų lyderis, kuris įprastai kasmet mini Valstybės vėliavos, herbo ir himno dieną sekmadienį nebuvo renginyje, jo vardu kalbą skaitė ministras pirmininkas.

Suomijos karinės oro pajėgos pranešė, kad pirmadienį centrinėje šalies dalyje sudužo karinis mokomasis lėktuvas, ir pridūrė, kad pilotai katapultavosi. Britanijoje pagamintas vienmotoris lėktuvas „Hawk“ sudužo į pietus nuo Keurū, esančio maždaug už 290 km į šiaurę nuo Helsinkio. Oro pajėgos socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad buvo atliekami pilotų sveikatos patikrinimai. Policija pranešė, kad ji ir gelbėjimo tarnybos yra įvykio vietoje. Neaišku, dėl ko lėktuvas sudužo.

Užsienyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė pirmadienį paragino visuomenę pasiruošti politinėms permainoms, kai pasirodė pranešimų apie blogėjančią autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos sveikatą. Nuo 1994 metų valdžioje esantis 68 metų vyras šešias dienas nesirodo viešumoje ir praleido svarbius renginius.

Sušlubavus režimo lyderio Aliaksandro Lukašenkos sveikatai Baltarusijoje gali atsiverti permainų langas ir demokratinės jėgos turi būti pasiruošusios valdžios perėmimui, sako Europos Parlamento (EP) delegacijos ryšiams su Baltarusija vadovas socialdemokratas Juozas Olekas. „Baltarusijoje gali būti laikas, kai režimas virstų ir reikėtų naujų jėgų, kurios galėtų vesti Baltarusiją demokratijos keliu.

Ekvadoro opozicijos kontroliuojamo parlamento vadovas pranešė, kad antradienį bus pradėtas apkaltos procesas prezidentui Guillermo Lasso. Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Virgilio Saquicela sekmadienį paragino 137 vienerių rūmų parlamento narius susirinkti į posėdį po to, kai praėjusią savaitę dauguma balsavo už tai, kad procesas būtų pradėtas. Jis prasidės antradienį apie 10 val. (18 val. Lietuvos laiku) ir gali trukti kelias dienas.

Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen ir Charles'is Michelis pasveikino Turkiją dėl didelio rinkėjų aktyvumo sekmadienį vykusiuose prezidento ir parlamento rinkimuose ir pavadino tai demokratijos pergale. „Tai labai aiškus ženklas, kad Turkijos žmonės yra pasiryžę pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis eiti balsuoti ir kad jie vertina demokratines institucijas“, – sakė U. von der Leyen. Ch.

Meksikos šiaurės rytuose esančiame greitkelyje susidūrus keleiviniam mikroautobusui ir vilkikui su puspriekabe sekmadienį žuvo mažiausiai 13 žmonių, pranešė vietos pareigūnai.  Transporto priemonės susidūrė kelyje tarp Saragosos ir Hidalgo pasienio valstijoje Tamaulipase. „Civilinės saugos institucijos reaguoja ir kol kas praneša apie 13 žuvusiųjų“, – sakoma Tamaulipaso saugumo pareigūnų pranešime.

Kinija už šnipinėjimą nuteisė 78-erių JAV pilietį kalėti iki gyvos galvos, sakoma pirmadienį paskelbtame teismo pranešime. Johnas Shing-wanas Leungas, turintis JAV pasą ir nuolat gyvenantis Honkonge, „buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, nuteistas įkalinimu iki gyvos galvos ir politinių teisių atėmimu visam gyvenimui“, sakoma rytinio Sudžou teismo pareiškime.

Į Kyjivą dviejų dienų vizito antradienį atvyks Kinijos specialusis pasiuntinys, dalyvausiantis kelionėje po Europą, skirtoje Pekino vadovaujamoms pastangoms dėl taikos derybų Maskvos karui Ukrainoje užbaigti. Vienas Ukrainos vyriausybės pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad aukšto rango kinų diplomatas Li Hui Kyjive lankysis gegužės 16–17 dienomis. Pekinas apie jo vizitą paskelbė praėjusią savaitę, teigdamas, kad Li Hui taip pat lankysis Rusijoje ir kitose Europos šalyse.

Einantis pareigas Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nesugebėjo įveikti opozicijos kandidato Kemalio Kilicdaroglu ir turės kovoti antrajame rinkimų ture. Nepadėjo dabartiniam Turkijos vadovui nei 45 proc. prieš pat rinkimus pakelti atlyginimai visiems valstybės tarnautojams, nei tiesiog rinkimų apylinkėje dalijami gyventojams pinigai. Turkijos centrinė rinkimų komisija jau patvirtino, kad R. T. Erdoganas nesurinko 50 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Jungtinę Karalystę susitikti su šalies premjeru Rishi Sunaku, kuris pažadėjo perduoti Kyjivui oro gynybos raketų ir tolimojo nuotolio atakos bepiločių orlaivių.  Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino, kad V. Zelenskis į šalį atvyko po to, kai savaitgalį lankydamasis Prancūzijoje ir Vokietijoje sulaukė naujų pažadų dėl karinės pagalbos prieš artėjantį kontrpuolimą.

Turkija rengiasi pirmajam šalies istorijoje papildomam prezidento rinkimų turui – dramatiškai nakčiai pasiekus kulminaciją, paaiškėjo, kad dabartinis šalies lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas aplenkė savo pasaulietinį varžovą, bet pirmajame ture pergalės neužsitikrino. Netrukus po vidurnakčio pasirodęs prieš šalininkų jūrą, R. T. Erdoganas atrodė triumfuojantis. Jis paskelbė esąs pasirengęs vadovauti šaliai dar penkerius metus.

Istorija mėgsta nenumatytas pasekmes. Naujausias pavyzdys ypač ironiškas: Rusijos prezidento Vladimiro Putino bandymas atkurti Rusijos imperiją kolonizuojant Ukrainą atvėrė duris į postimperinę Europą. Europa, kurioje nebėra imperijų, kuriose dominuotų viena tauta. Paradoksalu, tačiau norėdama užsitikrinti šią postimperinę ateitį ir atsispirti Rusijos agresijai, ES pati turi įgyti kai kurių imperijos bruožų.

„Turkijos šimtmečio“ pažadas buvo vienas pagrindinių prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano šūkių prieš šį sekmadienį vyksiančius šalies prezidento ir parlamento rinkimus. Ir beveik nekyla abejonių, su kuo jis konkuruoja: artėja Turkijos Respublikos šimtmetis, ji įkurta 1923 m. spalio 29 d., vadovaujant Mustafai Kemaliui Atatürkui. Nuo tada, kai 2002 m. atėjo į nacionalinę valdžią, Erdoganas tikrai įrodė esąs įtakingiausias Turkijos lyderis nuo Atatiurko laikų.

Kinija sensta ir traukiasi. Šalies gyventojų skaičius išaugo nuo 540 milijonų 1949-aisiais iki 1,4 milijardo 2021 metais, tačiau praėjusiais metais jis sumažėjo. Artimiausiais dešimtmečiais Kiniją gali ištikt likusios Rytų Azijos dalies visuomenių likimas, kuriam būdingas mažas gimstamumas, greitas senėjimas ir nuolat mažėjantis gyventojų skaičius. Prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio Kinijoje gyvens iki 200 mln. mažiau žmonių nei šiandien.

Šiais metais, kai Turkija mini savo kaip respublikos šimtmetį, itin atidžiai stebima, ar vieningai opozicijai pavyks išversti iš posto vis labiau autoritarinį lyderį šioje NATO priklausančioje šalyje. Sekmadienį vyksiantys Turkijos prezidento ir parlamento rinkimai gali pratęsti prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) valdymą arba pakreipti šalį nauju keliu.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį gynė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo kaltinimų kišantis į itin svarbius Turkijos rinkimus. Turkijos opozicijos kandidatas Kemalis Kilicdaroglu ketvirtadienį pareiškė, jog Rusija prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus skleidžia internete dezinformaciją, kad paveiktų balsavimo rezultatus. Kremlius šiuos įtarimus neigė, o R. T. Erdoganas penktadienį per televizijos transliuotą rinkimų kampanijos renginį užstojo V. Putiną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko stiprinti ryšius su Pietų Afrikos Respublikos (PAR) lyderiu Cyrilu Ramaphosa, penktadienį pranešė Kremlius. Dviejų šalių lyderiai „išreiškė savo ketinimus toliau stiprinti abipusiai naudingus ryšius įvairiose srityse“, rašoma Kremliaus pranešime, kuris buvo paskelbtas po V. Putino ir C. Ramaphosos pokalbio telefonu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį turėtų atvykti į Romą derybų su savo kolega iš Italijos, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, kuris užsiminė, kad taip pat galimas susitikimas su popiežiumi Pranciškumi. „Patvirtiname, kad šis susitikimas įvyks rytoj“, – sakė Italijos prezidento Sergio Mattarella atstovas spaudai, paklaustas apie galimą susitikimą su V. Zelenskiu.

Per Izraelio smūgį Gazos miesto centre penktadienį žuvo aukščiausio rango „Islamo džihado“ vadas, naujienų agentūrai AFP pranešė kovotojų grupuotės atstovas spaudai. Iyadas al Hassani žuvo per smūgį, kuris pataikė į vieną tankiai apgyvendintame mieste esantį butą, sakė atstovas. Per jį žuvo dar mažiausiai vienas žmogus.

Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų penktadienį kilo nauji susirėmimai pasienyje, pranešė Jerevanas. Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai dėl kruvinų susirėmimų kilo grėsmė sužlugdyti Europos Sąjungos vadovaujamas savaitgalį planuojamų taikos derybų tarp Kaukazo priešininkių pastangas. Baku ir Jerevanas jau dešimtmečius ginčijasi dėl armėnų gyvenamo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Dėl jo jau vyko du karai.

Pekinas penktadienį pranešė, kad Kinija nuo pirmadienio siųs specialųjį pasiuntinį į Ukrainą, Rusiją ir kitas Europos šalis aptarti, kaip spręsti karo Ukrainoje klausimą. Tai bus aukščiausio rango Kinijos diplomatas, apsilankęs karo draskomoje šalyje nuo Maskvos invazijos pradžios praėjusiais metais.

Turkija penktadienį pareiškė, kad derybos pratęsti susitarimui, kuriuo leidžiama eksportuoti grūdus iš karo draskomos Ukrainos, artėja prie pabaigos. „Artėjame prie susitarimo dėl grūdų sandorio pratęsimo“, – pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras. H. Akaras kalbėjo apie šią savaitę Stambule vykstančias Turkijos, Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybas. Susitarimo galiojimas baigiasi kitą trečiadienį.

Jungtinės Valstijos, neseniai surengusios Azerbaidžano ir Armėnijos derybas, ketvirtadienį paragino abi šalis po naujų susirėmimų pasinaudoti taikos iniciatyvomis. „Manome, kad toks smurtas kenkia Armėnijos ir Azerbaidžano padarytai pažangai siekiant ilgalaikės ir garbingos taikos“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.

Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad Kinijai tenka svarbus vaidmuo stengiantis užtikrinti taiką ir stabilumą pasaulyje, Pekinui siekiant tarpininkauti sprendžiant Rusijos invazijos į Ukrainą klausimą. Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas šią savaitę lankosi Vokietijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje, o trečiadienį Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kolege Catherine Colonna.

Rusijai užpuolus Ukrainą, baltarusiai patiria naują represijų bangą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje didžiausios pasaulio saugumo organizacijos ataskaitoje. Baltarusijoje dėl politiškai motyvuotų kaltinimų praėjusį mėnesį buvo sulaikyti mažiausiai 1 486 žmonės, nurodoma Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitoje. Ją matė naujienų agentūra AFP.

Vokietija tikisi, kad Didysis septynetas (G-7) šį mėnesį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime parengs bendrą poziciją dėl ekonominių santykių su Kinija ir apsvarstys vadinamojo žaliavų klubo įkūrimą siekiant mažinti priklausomybę nuo Pekino, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės aukšto rango pareigūnas. Vokietiją, Japoniją, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Kanadą ir Italiją vienijančio G-7 lyderių susitikimas vyks Hirošimoje gegužės 19–21 dienomis.

JAV pasiuntinys Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) ketvirtadienį apkaltino šią šalį, kad ji teikė karinę paramą Rusijai, nors deklaravo neutralumą karo Ukrainoje klausimu, pranešė vietos žiniasklaida. Ambasadorius Reubenas Brigety pranešė, kad JAV yra įsitikinusios, jog ginklai ir šaudmenys gruodžio mėnesį buvo pakrauti į Rusijos krovininį laivą Keiptaune.

Nakties dangų virš Pietų Japonijos nušvietę ugnies ruožai galėjo būti Kinijos paleistos kosminės raketos nuolaužos, ketvirtadienį sakė japonų pareigūnai. Trečiadienio vakarą socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti krintantys ugnies kamuoliai. Gyventojai ir socialinių tinklų vartotojai spėliojo, kas tai galėtų būti. Japonijos nacionalinės astronomijos observatorijos (NAOJ) Išigakio padalinys Okinavoje pranešė šviesos ruožų pastebėjęs trečiadienį 20 val. 33 min.

Izraelio kariuomenė ir Gazos Ruožo kovotojai naktį apsikeitė intensyvia tarpvalstybine ugnimi, o per dvi dienas žuvo mažiausiai 22 palestiniečiai – tai didžiausia smurto eskalacija pakrantės teritorijoje per pastaruosius kelis mėnesius.

Honkongas trečiadienį uždraudė užsienio teisininkams dirbti su nacionalinio saugumo bylomis, o išimtys taikomos tik turint miesto vadovo leidimą. Tai yra naujausias finansų centro teisinis ir politinis pokytis, Kinijai siekiant nutildyti kitaminčius Honkonge po didžiulių ir kartais smurtinių demokratinių protestų 2019 metais. Honkongas kadaise buvo giriamas už bendrosios teisės tradicijas, leidžiančias tarptautiniams teisininkams dirbti jo teisinėje sistemoje.

Katalikų Bažnyčios popiežius Pranciškus ir koptų stačiatikių popiežius Tawadrosas II trečiadienį Šv. Petro aikštėje drauge suteikė palaiminimą, parodydami svarbų ekumeninį gestą minint 50-ąsias istorinio jų pirmtakų susitikimo metines. Aleksandrijos popiežius ir visos Afrikos patriarchas Tawadrosas II prisidėjo prie Pranciškaus per jo savaitinę bendrąją audienciją. Iš pradžių jis arabiškai pasakė ilgą kalbą, o pabaigoje drauge su Pranciškumi palaimino lietingą rytą susirinkusius žmones.

Izraelis sudaro vis daugiau kliūčių palestiniečiams okupuotame Vakarų Krante ir blokadą patiriančiame Gazos Ruože gauti medicininę pagalbą, teigiama antradienį paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje. Ataskaitoje, pavadintoje „Teisė į sveikatą“, nustatyta daugybė atvejų 2019–2021 metais, kai dėl saugumo apribojimų dviejose atskirose teritorijose gyvenantys palestiniečiai vėlavo arba apskritai negalėjo gauti medicininės pagalbos.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad po Sirijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrų susitikimo Maskvoje bus parengtas planas, kaip normalizuoti šių dviejų šalių santykius. Kiek anksčiau trečiadienį Rusijos sostinėje įvyko pirmasis oficialus Turkijos ir Sirijos užsienio reikalų ministrų susitikimas nuo daugiau nei prieš dešimtmetį prasidėjusio Sirijos pilietinio karo pradžios. Derybose Maskvoje taip pat dalyvavo Rusijos ir Irano diplomatijos vadovai.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili Kremliaus sprendimą įvesti bevizį režimą kaimyninės šalies piliečiams pavadino eiline Kremliaus provokacija ir paragino valdžią skubiai sušaukti Saugumo tarybą. „Aš kviečiu valdžią sušaukti Saugumo tarybą ir apsvarstyti trijų mėnesių vizų įvedimo klausimą“, – pareiškė S. Zurabišvili. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė skrydžių į Sakartvelą draudimą bei vizų režimą šios šalies piliečiams, trečiadienį pranešė Kremlius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė skrydžių į Sakartvelą draudimą bei vizų režimą šios šalies piliečiams, trečiadienį pranešė Kremlius.  Remiantis trečiadienį paskelbtu dekretu,  V. Putinas patvirtino 90 dienų bevizį režimą Sakartvelo piliečiams nuo gegužės 15 dienos. Kitu dekretu atnaujintas susisiekimas oru tarp abiejų šalių.  Reaguodama į prieš Maskvą nukreiptus mitingus Sakartvele, Rusija 2019 metais uždraudė susisiekimą oru.

Baltieji rūmai antradienį paragino deeskaluoti konfliktą Gazos Ruože, tačiau gynė JAV sąjungininko Izraelio teisę smogti kovotojams anklave. „Raginame visas šalis deeskaluoti padėtį“, – sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai, atkreipdamas dėmesį į pranešimus, kad per Izraelio karinius veiksmus tragiškai žuvo civiliai gyventojai. Tačiau atstovas spaudai teigė, kad JAV įsipareigojimai Izraeliui išlieka tvirti.

Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos aukščiausi diplomatai  antradienį paragino Pakistane laikytis „teisinės valstybės principų“, po to, kai buvusio ministro pirmininko Imrano Khano sulaikymas išprovokavo smurtą visoje šalyje. „Mes tik norime įsitikinti, kad viskas, kas vyksta Pakistane, atitinka teisinės valstybės principus ir konstituciją“, – bendroje spaudos konferencijoje Vašingtone sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.