Karas Ukrainoje

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ruošiasi atsistatydinti, o tai, kaip rašo „SkyNews“, gali paaštrinti Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo problemas. Vokietijos laikraštis „Bild“ rašo, kad gynybos ministrė traukias iš pareigų, todėl norima, kad kas nors kitas pradėtų darbą ministerijoje. Tiesa, gynybos ministerijos atstovai tokį pranešimą laiko gandais, todėl daugiau komentarų nepateikė.

UNIAN rašo, kad Turkija pakeitė savo poziciją dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje – Ankara nebesiekia, kad taika tarp abiejų valstybių būtų sudaryta bet kokia kaina.  Šia žinią pareiškė Ukrainos ambasadorius Turkijoje Vasilijus Bodnaras, duodamas interviu „Ukrinform“. Jo teigimu, pastarieji Turkijos pareigūnų pareiškimai įrodo jų suvokimą, kad Ukraina privalo išlaisvinti visas savo prarastas šalies teritorijas.

Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės penktadienį paragino Afriką pasmerkti Rusijos agresiją Ukrainoje ir kvietė stiprinti Europos Sąjungos ir viso žemyno šalių ryšius. „Svarbu nepamiršti, kad yra agresorius ir užpultasis, ir svarbu, kad visi pasakytų agresoriui, jog jis turi liautis“, – sakė Prancūzijos ministrė Catherine Colonna.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad Kyjivas iš savo partnerių pradeda gauti sunkiąją ginkluotę tam, kad karas prieš Rusiją būtų laimėtas. „Mūsų bendradarbiavimas su šalimis sąjungininkėmis tęsiasi ir viskas, ką galiu pasakyti, kad mes pradėjome gauti suniąją ginkluotę“, – socialiniame tinklę „Telegram“ sakė A. Jermakas.  Ukrainos atstovas viliasi, kad Ukraina ir toliau sulauks pagalbos iš savo partnerių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai penktadienį pateikė daugiau detalių apie Rusijos kariuomenės planuojamą naują ataką prieš Ukrainą.  Ukrainos kariuomenės operatyvinės grupės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk sako, kad rusai vykdo skyrdžių kontrolę, treniruojasi su bombonešiais. Jos teigimu, įprastai tokie veiksmai atliekami prieš naują atakos bangą. N. Humeniuk užsiminė, kad Juodojoje jūroje stebimi 4 rusų laivai, tačiau raketnešiai yra savo bazėse, kadangi jūra yra audringa.

Sausio 13-osios įvykius prisimename ne tik su skausmu, bet ir su pagarba už mūsų laisvę kovojusiems ir po tanku žuvusiems didvyriams. Šiais metais Sausio 13-ąją prisimename ne tik mes, bet ir šiuo metu už laisvę kovojantys ukrainiečiai. Su „1K“ paramos fondu Ukrainos kariai – 40 Vytauto Didžiojo artilerijos brigada – pasidalino vaizdo įrašu, kuriame jie sveikina Lietuvą su Sausio 13-ąja.

Ukraina iš esmės tapo NATO nare, nors Aljansas ir nenori būti įtrauktas į platesnį karą su Rusija, sakė ukrainiečių gynybos ministras. Oleksijus Reznikovas išreiškė įsitikinimą, kad sąjungininkės Vakaruose galiausiai sutiks skirti Ukrainai sunkesnės ginkluotės, tokios kaip tankai ir naikintuvai. „Šis susirūpinimas dėl kito eskalacijos lygio man yra tam tikras protokolas“, – britų transliuotojui BBC sakė jis ir atmetė NATO nuogąstavimus dėl Rusijos provokavimo.

Rusija penktadienį pranešė, kad perėmė Soledaro – miesto Rytų Ukrainoje, kuris per Maskvos puolimą tapo karščiausiu kovos tašku, – kontrolę. „Sausio 12 dienos vakare užbaigtas Soledaro miesto išlaisvinimas, kuris yra svarbus siekiant tęsti sėkmingas puolamąsias operacijas“ Donecko srityje, pareiškė Gynybos ministerija, turėdama omenyje Rytų Ukrainos regioną, kurį Maskva siekia visiškai užimti.

Laikraštis „Washington Post“ publikavo buvusios JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice ir buvusio Pentagono vado Roberto Gateso atvirą laišką. Žymus praeities JAV politikai ragina dabartinę šalies valdžią suteikti Ukrainai didesnę karinę pagalbą ir daryti tai nedelsiant.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje kasdien praranda „apie 500–600“ karių, o Ukraina – „dešimtadalį šio skaičiaus“. Tai O. Reznikovas pasakė interviu BBC. Tiesa, transliuotojas čia pat pridūrė, kad ministro skelbiamų skaičių patvirtinti neįmanoma. „Reznikovas tvirtina, kad kasdien visoje šalyje žūsta „apie 500 ar 600“ Rusijos kovotojų, o Ukraina praranda dešimtadalį šio skaičiaus“, – rašo BBC.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija užsiminė apie derybas su Ukraina. Tiesa, derybų atveju ministerija nori, kad jos vyktų be tarpininkų. „Jei ir kai šie ryšiai atsinaujins, jie greičiausiai bus ir tiesioginiai“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksejus Poliščiukas, skelbia UNIAN. Anot jo, Vakarai, turėdami „savo tikslų“, neturėtų dalyvauti Maskvos ir Kyjivo derybose.

Kremliui reikia bent kažkokios pergalės Ukrainoje, kad paskatintų Rusijos visuomenę tęsti ir taip užsitęsusį karą. Bet kuris užgrobtas Ukrainos miestas yra Maskvos simbolis. Būtent taip Rusijos sprendimą tęsti kovas dėl ilgai nesugebamų užimti Rytų Ukrainos miestų aiškina Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas. „Soledaras yra simbolis. Soledaras, Bachmutas... Bet kuri gyvenvietė šiandien yra Rusijos Federacijos simbolis.

JAV Karo studijų instituto analitikai teigia, kad Rusijos pajėgos tikriausiai jau užėmė Rytų Ukrainoje esantį Soledaro miestą, tačiau tai neprives prie strategiškai svarbaus Bachmuto apsupimo. Naujausioje savo ataskaitoje instituto analitikai mano, kad Rusijos pajėgos kontroliuoja daug, jei ne visą Soledarą, ir joms, atrodo, pavyko išstumti Ukrainos pajėgas iš vakarinio miesto pakraščio.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas artimiausiomis dienomis ruošiasi pradėti naują, didelio masto mobilizacijos pradžią. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:43 | Vokietijos gynybos ministrė ruošiasi atsistatydinti Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ruošiasi atsistatydinti, o tai, kaip rašo „SkyNews“, gali paaštrinti Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo problemas.

Rusija paskelbė kare prieš Ukrainą sunaikinusi „Bradley“ kovos mašinų, rašo UNIAN. Pabrėžiama, kad Rusijos teiginys yra netiesa, mat šių kovos mašinų Ukraina dar net negavo. Jungtinės Valstijos sausio pradžioje paskelbė apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį, kaip sakė Baltieji rūmai, bus įtraukta ir šarvuočių „Bradley“. Nors jų Ukrainoje dar nėra, Rusija jau skelbiasi mašinas naikinanti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako nesitikintis, jog šią vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu jo šaliai būtų pasiūlyta pilnavertė narystė Aljanse, bet tikisi, jog sąjungininkės pasiųs nuo Rusijos agresijos besiginančiai jo šaliai signalą dėl šios perspektyvos ateityje.

Baltarusija šiuo metu nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos palaipsniui didina savo pajėgumus pasienyje, „Ukrinform“ cituoja ukrainiečių generolą Serhijų Najevą. „Šiuo metu situacija Baltarusijoje nekelia tiesioginės grėsmės Ukrainai. Nuolat bendraujame su užsienio partneriais. Ypač su partneriais iš JAV, Lenkijos ir kt. Mūsų žvalgyba taip pat nuolat veikia.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl vyks į Baltarusiją, rašo „Sky news“. Čia paskutinį kartą jis lankėsi prieš kelias savaites, gruodžio 19-ąją, kai į Baltarusiją vyko pats režimo lyderis Vladimiras Putinas. Pranešama, kad ateinantį ketvirtadienį S. Lavrovas vyks į Minską susitikti su Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos nariais. Vakarų ekspertai mano, kad Rusija spaudžia Baltarusiją tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje.

Sankcijos nėra veiksmingiausia priemonė pakeisti Rusijos visuomenės požiūrį į agresiją Ukrainoje, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, sankcijos kol kas nepasiekė norimo rezultato, o svarbiausios Rusijos agresiją galinčios stabdyti priemonės šiuo metu yra karinė ir politinė parama Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja Lietuvai už paramą ir sako pasitikintis lietuviais. Anot jo, Ukraina šiuo metu gina visos Europos vertybes, o būtent sąžininga ir atvira sąjungininkų parama padės nugalėti Rusijos agresiją. Apie tai V. Zelenskis kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat aptarė ir kitas svarbias temas.

Ukrainos Luhansko srityje buvo rasta kankinimo kamerų, sako srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, rašo „Ukrinform“. Anot jo, informaciją apie kankinimo kambarius pateikė jose apsilankę žmonės. „Kalbant apie kankinimų kameras, deja, turime informacijos apie jų egzistavimą Luhansko srityje. Ten buvę žmonės sako, kad net siaubo filmuose nėra matę, ką kankintojai daro su vyrais ir net moterimis. Pirmiausia informaciją apie kankinimo kameras gavome iš Rubižnės.

Rusija ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos artėja prie druskos kasyklų miesto Rytų Ukrainoje užėmimo, o tai reikštų Kremliui neišvengiamą pergalę, tačiau pareikalautų daugybės rusų aukų ir didelės teritorijos, į kurią jie pretenduoja, sunaikinimo. Per pastarąsias 24 valandas mūšyje dėl Soledaro žuvo daugiau kaip 100 Rusijos karių, per televiziją pranešė Ukrainos Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

Ukrainos Bachmuto miesto, esančio fronto linijoje, viename sveikatos centre gydytoja Jelena Molčanova palydi pacientus į siaurą kabinetą, šildomą malkomis kūrenamos krosnelės, kur išduoda vaistus ir užpildo mirties liudijimus. Kartais jos lankytojai – paskutiniai kasdien apšaudomo miesto, kur nutrauktas pagrindinių paslaugų teikimas, gyventojai – tiesiog ieško prieglobsčio nuo stingdančio šalčio.

Ukraina gedi 6-metės Elios, kuri gyveno pafrontės Avdijivkoje, nuolat apšaudomoje Rusijos pajėgų. Vietos administracijos atstovų teigimu, ją prižiūrinti močiutė nenorėjo evakuotis ir laiku neiškvietė pagalbos jau merdinčiam vaikui. Manoma, kad mergaitę nuo karo baisumų ištiko širdies smūgis. Avdijivkos karinės-civilių administracijos vadovas Vitalijus Barabašas savo feisbuke paviešino tragišką 6-metės Elios istoriją. „Tai paprasčiausias siaubas. Šiandien mes su tokiu atveju susidūrėme.

Rusijos teismas nuteisė 24 metų profesionalų karį penkerių metų laisvės atėmimo bausme už atsisakymą kariauti Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Karys, „nenorėdamas dalyvauti specialiojoje karinėje operacijoje“, 2022 metų gegužę neatvyko į tarnybą, pranešė Uralo pietuose esančios Baškirijos respublikos teismų spaudos tarnyba. Teisėsaugos institucijos šį vyrą, Marselį Kandarovą, surado rugsėjo mėnesį, sakoma pareiškime.

Jeigu Rusijos pajėgoms pavyktų užimti visą Donecko sritį, kitas žingsnis būtų bandymas okupuoti Zaporožią, pareiškė Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksijus Hromovas. Jo teigimu, Rusija tam tolimesniam puolimui suformuos ne mažiau 20 divizijų ir padidins karių skaičių iki 1,5 mln. Jo teigimu, Kyjive numatoma, kad artimiausiu metu Rusijos kariuomenė aktyvuos bandymus užgrobti tas kelias likusias Donbaso regiono gyvenvietes, kurias šiuo metu kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.

Naujųjų metų išvakarėse Rytų Ukrainoje, Makijivkoje, žuvusių Rusijos karių artimieji netiki Rusijos gynybos ministerijos versija apie tai, kas nutiko. Tai atskleidžia BBC pokalbiai su žuvusių karių šeimomis. Per Naujųjų metų išpuolį Ukraina smogė pastatui okupuotame Ukrainos rytiniame Makijivkos mieste. Rusija pripažino, kad pastate, kuris buvo naudojamas kaip kareivinės, žuvo 89 jos kariai. Ukraina teigia, kad per šią ataką žuvo per 400 rusų karių.

Viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjunga nenubaudė Baltarusijos taip kaip Rusijos pastaraisiais sankcijų paketais, yra pačios Ukrainos prašymas nebausti Minsko. Apie tai skelbia Laisvės radijo korespondentas Rikardas Jozwiakas, remdamasis savo šaltiniais.

Jau šį ketvirtadienį, sausio 12 dieną, 19:30 TV3 televizijos eteryje ir naujienų portale tv3.lt pasirodys speciali Edmundo Jakilaičio laida „Dėmesio centre“ su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Išskirtiniame interviu už savo ir visų mūsų laisvę kovojančios šalies prezidentas pasidalins svarbiausiomis įžvalgomis apie Ukrainos ateitį, ryšį su Lietuva ir reikšmingiausius ateities planus. E. Jakilaitis su Ukrainos prezidentu aptarė ne vieną svarbią temą.

Viena iš pagrindinių pasaulio lyderių užduočių – sustabdyti branduolinį mygtuką laikantį V. Putiną, įsitikinęs rusų opozicijos politikas Aleksandras Ryklinas. Jo manymu, Vakarai kol kas nedemonstruoja pakankamai ryžto, kad padėtų tašką šioje istorijoje ir nežino, kaip elgtis su Rusija. Iš Rusijos pabėgusio buvusio šios šalies žurnalisto ir politiko teigimu, Vakarų šalys, tikėtina, baiminasi Rusijos griūties labiau už patį V. Putiną.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas mano, kad Kremlius, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines norėdamas pademonstruoti rusams bent kokią nors pergalę, gali imtis žaidimo va bank. O. Danilovas Ukrainos televizijai sakė, kad Maskva jau „rengiasi tam tikriems įvykiams“ artėjant 2023 metų vasario 24-ajai – Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms.  Pareigūnas mano, kad V. Putinui bus svarbu pranešti apie bent tam tikrą pažangą fronte.

Rusijos gynybos pramonė nesugeba laiku papildyti amunicijos atsargų, todėl Rusijos pajėgoms šiemet bus sunku vykdyti puolimą Ukrainoje, savo naujausioje ataskaitoje rašo JAV Karo studijų institutas (ISW). „Rusijos gynybos pramoninės bazės nesugebėjimas išspręsti amunicijos trūkumo greičiausiai trukdys Rusijos pajėgoms 2023 metais tęsti puolimo operacijas Rytų Ukrainoje“, – rašo ISW analitikai.

Maskvos puolimui Ukrainoje vadovaus nebe generolas Sergejus Surovikinas, o pats Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad už šios rokiruotės slypi Rusijos prezidento Vladimiro Putino noras dar ilgai tęsti karą Ukrainoje.

JAV kartu su sąjungininkėmis rengia naują sankcijų paketą, kuriuo siekiama apriboti Rusijos naftos produktų eksportą, skelbia „The Wall Street Journal“. Pasak leidinio, šią savaitę vykusiuose susitikimuose Europoje JAV iždo departamento pareigūnai aptarė būsimų sankcijų Rusijos naftos produktams detales, kurios įsigalios vasario 5 d. Sankcijomis būtų nustatytos dvi Rusijos naftos produktų kainų viršutinės ribos – viena brangių eksporto prekių (pavyzdžiui, degalų) kaina, o kita – žemos kainos, ...

Ukrainos oro pajėgų 46-oji brigada skelbia apie nedidelį ukrainiečių postūmį Soledare. Anot kariškių, Soledaras išlieka Ukrainos, ukrainiečiai čia vykdo kontratakas. Tuo pačiu metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad Soledarą ir Bachmutą ginantys ukrainiečių daliniai bus nedelsiant ir nepertraukiamai aprūpinami viskuo, kas būtina.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ne veltui pakyrė naują rusų pajėgų Ukrainoje vadovą, mano politikos analitikas Markas Galeotti, rašo UNIAN. Anot eksperto, gali būti, kad Kremlius ruošiasi dideliam puolimui. Rusija trečiadienį vėl pakeitė savo kariuomenės vadą Ukrainoje ir paskyrė savo pajėgoms šiame konflikte vadovauti kariuomenės vadą Valerijų Gerasimovą.

Į frontą Ukrainos rytuose atvykę Rusijos kariai pasipiktino sąlygomis, rašo UNIAN. Plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip savo vadams rusai skundžiasi neparuoštomis ir apledėjusiomis pozicijomis. Įraše taip pat matoma, kaip rusų grupė kasa ledu ir sniegu padengtas tranšėjas. „Ar mes turime čia gyventi?“ – suglumę klausia jie. „Beje, dabar minus 20, mums siūloma gyventi čia – lede.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, Aljansas priims konkrečius sprendimus dėl Ukrainos narystės NATO, rašo UNIAN. Apie tai jis trečiadienį kalbėjo Lvive per spaudos konferenciją su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais. „Kalbant apie Vilnių. Šiandien vien paramos Ukrainai atvirų durų retorikos forma nepakanka. Būtent, to nepakanka, kad motyvuotume mūsų valstybę, o tiksliau – mūsų karius“, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos atstovai pastaruoju metu vis aktyviau grasina Vakarams dėl šios demonstruojamos vienybės su Ukraina, tačiau efektas gaunasi atvirkštinis – Vakarų šalys, nors ir ne visada tiek, kiek Ukraina pageidautų, tačiau teikia precedento neturinčią karinę pagalbą.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskyrė generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą Jungtinės pajėgų grupės vadu, pranešė ministerija, rašo BBC Russian. Anksčiau šias pareigas ėjo Sergejus Surovikinas – jis tapo V. Gerasimovo pavaduotoju. „Specialiosios operacijos vadovavimo lygio padidėjimą lėmė vykdomų užduočių masto išplėtimas ir būtinybė organizuoti glaudesnę šakų ir padalinių sąveiką“, – cituojama ministerija. S. Surovikinas pareigas ėjo nuo pernai metų spalio.

Ukraina gali laimėti karą šiais metais, jei Vakarų šalys padidins ginklų, ypač ilgojo nuotolio raketų sistemų, tiekimą, trečiadienį sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. „Tik daugiau kaip 100 kilometrų nuotolio raketos leis mums gerokai paspartinti teritorijų deokupaciją“, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP ir pridūrė, kad pagal tokį scenarijų karas baigtųsi vėliausiai rudenį.

Ukrainiečiai užfiksavo aktyvų Rusijos pasirengimą naujam masiniam raketų išpuoliui prieš Ukrainą, rašo UNIAN. Apie tai liudija žvalgybinių dronų veikla, sako Ukrainos pietų pajėgų atstovė Natalija Humeniuk. Anot jos, rusams paprastai prireikia nuo 10 iki 14 dienų persiginkluoti ir pasiruošti naujam puolimui. Šiuo metu Ukrainai yra iškilęs mišraus oro puolimo pavojus, kai gali būti naudojami ir dronai, ir raketos.

Lietuva ir Lenkija paskelbė apie karinės technikos perdavimą Ukrainai, netrukus apie tokius pat ketinimus paskelbė ir Jungtinė Karalystė. Susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad šalis yra pasirengusi perduoti ukrainiečiams tankų kuopą (14 tankų), o Lietuvos prezidentas – oro gynybos sistemas.

Lenkijos prezidentas Andzejus Duda pareiškė, kad Lenkija perduos Ukrainai vokiškų tankų „Leopard“ kuopą, skelbiama „Nexta“. Šiandien Kyjive susitinka Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai, tariamasi dėl paramos Ukrainai vystymo. Lenkijos prezidentas pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi perduoti Ukrainai kuopą vokiškų tankų, tačiau tai turi būti koalicijos sprendimas.

Mūšiai Soledare ir Bachmute Rytų Ukrainoje laikomi kruviniausiais per visą karą, trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas. „Viskas, kas dabar vyksta aplink Bachmutą ir Soledarą, yra kruviniausios šio karo scenos“, – interviu metu sakė M. Podoliakas. Rusijos ginkluotosios pajėgos, ypač „Wagner“ samdinių daliniai, jau kelis mėnesius bando perimti šią teritoriją rytiniame Donbaso regione.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Lvive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu ir Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda bei pasirašė deklaraciją dėl tolesnės paramos Kyjivui tęsiantis Rusijos agresijai.

Dmirtrijus Medvedevas grasina Vakarams naujametinėmis „dovanomis“ ir grasina Vakarams susidorojimu. Ar kas nors dar bijo tokių Rusijos grasinimų? O gal būtent dėl tokių pareiškimų pagalba Ukrainai netiekiama taip greitai, kaip būtų galima? Pasaulio ir Lietuvos įvykius tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Andrius Jakimčuk ir Martynas Žilionis.

Rusų pareiškimai apie Soledaro užėmimą neatitinka tikrovės, trečiadienį transliuotojui „Suspilne“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas. „Rusai sako, kad Soledaras yra jų kontroliuojamas, bet tai netiesa. Išsamesnės informacijos laukite generalinio štabo ataskaitoje“, – sakė jis.