Karas Ukrainoje

Rusijos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad jos kariai pradėjo puolimą Ukrainos Zaporižios srityje, kur šią savaitę suintensyvėjo kovos ir kur fronto padėtis kelis pastaruosius mėnesius iš esmės nesikeitė.

Aukšto rango JAV pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Ukraina neturėtų bet kokia kaina stengtis apginti Bachmuto miestą, o vietoj to pasinaudoti galimybe parengti didelį kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas. Šis pramonės centras tapo žūtbūtinio karo Rytų Ukrainoje epicentru, kuriame vyksta masiniai artilerijos smūgiai, lėtai judama į priekį ir žūsta daug aukų abiejose pusėse.

Pirkėjams skubant apsirūpinti atsargomis prieš įsigaliojant Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškus naftos produktus, gruodį Europos šalys importavo precedento neturintį dyzelinio kuro kiekį. Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.

Jungtinės Valstijos Rusijos privačią karinę bendrovę „Wagner“ penktadienį pripažino „tarptautine nusikalstama organizacija“, padidinusios spaudimą Ukrainoje kovojančiai privačiai Rusijos kariuomenei. „Wagner“ yra „nusikalstama organizacija, kuri toliau plačiu mastu vykdo žiaurumus ir žmogaus teisių pažeidimus“, pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Kipras įšaldė apie 1,5 mlrd. eurų (1,6 mlrd. JAV dolerių) su Rusija susijusių indėlių ir kitų aktyvų laikydamasis Europos Sąjungos sankcijų, paskelbtų dėl karo Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė šalies finansų ministras Konstantinas Petridis (Constantinos Petrides). Ministras spaudos konferencijoje taip pat pažymėjo, kad Rusijos indėliai Kipro bankuose sumažėjo nuo stulbinančių 40 proc. visų indėlių sumos prieš 2013 metų finansų krizę iki vos 3,8 procento.

Apie 400 žmonių prie Vokietijos ambasados Vilniuje penktadienio vakarą ragina Berlyną perduoti „Leopard“ tankų Rusijos užpultai Ukrainai. Susirinkusieji yra apsigaubę Ukrainos vėliavomis, laiko plakatus su užrašais: „Nustokit krūpčioti ir duokit tankų Ukrainai“, „Tiekite Ukrainai ginkluotę rusų teroristams įveikti dabar“, „Pacifizmas žudo“. „Norime, kad Ukraina kuo greičiau pradėti kontrpuolimą, nes kitaip bus trečiasis Minsko susitarimas ir mes turėsime 2014-ųjų atkartojimą, kai pasaulis nepa...

Sprendimas, ar perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard“, dar nepriimtas, Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį vykstančiame Ukrainos rėmėjų susitikime pareiškė naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Visgi jis pridūrė, kad Vokietijos pareigūnai patikrins turimas šių tankų atsargas tam atvejui, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jų perdavimo.

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje susirinkę gynybos vadovai penktadienį išklausė emocingą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą suteikti daugiau pagalbos, bet jiems sunkiai sekasi išspręsti nesutarimus dėl to, kas teiks ukrainiečiams kovinius tankus. „Tai labai svarbus momentas. Rusija persigrupuoja, verbuoja ir bando iš naujo apsirūpinti“, – susitikimo pradžioje perspėjo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Rusijos invazijai į Ukrainą pernai sukrėtus Europą ir visą pasaulį, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbė apie planus per kitus septynerius metus trečdaliu padidinti Prancūzijos gynybos biudžetą. Jis pareiškė prašysiąs parlamento patvirtinti naują 400 mlrd. eurų viršysiantį 2024–2030 metų biudžetą, kuris bus gerokai didesnis už 2019–2025 metų gynybos biudžetą, sudarantį 295 mlrd. eurų.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas Vakarų sąjungininkams tariantis dėl papildomos paramos Ukrainai, perspėja, kad dabar išaušo lemiamas momentas kare Ukrainoje. Penktadienį JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje 50 šalių atstovai aptaria tolesnę karinę paramą Ukrainai.

Ištikimiausią ir uoliausią Rusijos propagandistą Vladimirą Solovjovą labai įskaudino Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo žodžiai, kad Vakarai neturėtų leisti Rusijai laimėti karo Ukrainoje. Apimtas pykčio Kremliaus skalikas pareikalavo Rusijos išsiųsti kariuomenę į Berlyną. Naujausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino parankinio isteriją išprovokavo žinia apie puolamųjų ginklų, ypač prancūziškų šarvuočių, perdavimą Ukrainai. Visą minutę V. Solovjovas putojo apie Vakarus.

Jungtinės Valstijos šiuo metu yra susitelkusios į praktinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tačiau remia Kyjivo „būsimą narystę“ Aljanse, sako JAV ambasadorė NATO Julianne Smith. „Norime užtikrinti, kad Ukrainos kariai galėtų laimėti mūšio lauke, ir tai yra svarbiausias dalykas, kurį dabar galime padaryti dėl Ukrainos“, – penktadienį interviu BNS teigė Vilniuje viešinti diplomatė.

Vos už 10 km nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijos Novo Ogariovo mieste, Maskvos elitiniame rajone, pastebėtas oro gynybos kompleksas. Vaizdo įraše, kurį, kaip manoma, sausio 6 d. užfiksavo liudininkas, užfiksuota oro gynybos sistema, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Kaip pranešė vaizdo įrašu pasidalijęs skaitytojas, gynybos sistemą jis pastebėjo dėl didelio jos keliamo triukšmo.

Naujai paskirtas Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas mano, kad vokiškų tankų „Leopard 2“ tiekimas Ukrainai neturėtų būti susietas su JAV tankų M1 „Abrams“ skyrimu.

Nuo ketvirtadienio vakaro Rusijos žiniasklaida skelbia nuotraukas ir įrašus, kuriuose užfiksuotos, panašu, priešlėktuvinių raketų sistemos „Pancir-S1“, sumontuotos ant kelių Maskvos pastatų stogų. Vienas iš pastatų – Rusijos gynybos ministerija. Apie pastebėtą įrangą taip pat pranešė „Meduza“, „Novaja Gazeta“ bei BBC Rusijoje.

Rusijos Federacija ruošiasi slaptai mobilizacijai Kryme, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Laikinai okupuotose Krymo Autonominės Respublikos teritorijose Rusija ruošiasi slaptai mobilizacijai.

JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas praėjusios savaitės pabaigoje slapta lankėsi Kyjive ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais. Pasak leidinio, W. Burnsas atvyko į Ukrainą, kad informuotų V. Zelenskį apie jo lūkesčius dėl Rusijos karinių planų ateinančioms savaitėms ir mėnesiams.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė apie naują didžiulį ginklų ir amunicijos paketą Ukrainai, Kyjivą remiančioms Vakarų šalims siekiant sustiprinti jo šarvuotąsias pajėgas. Į paketą neįtraukti ukrainiečių prašyti vakarietiški koviniai tankai, tačiau jame yra 90 šarvuotųjų transporterių „Stryker“, dar 59 pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, oro gynybos sistemos „Avenger“ ir dideli bei maži šaudmenys, teigiama Pentagono pranešime.

JAV vadovybė rekomenduoja ukrainiečiams atidėti naują didelio masto puolimą tol, kol į Ukrainą nepateks nauja Vakarų ginkluotė ir nebus išmokta ja naudotis, skelbiama „Reuters“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 21:59 | Sunkiųjų tankų perdavimui Ukrainai „nėra alternatyvų“ – V. Zelenskis Vokietijai vis nesakant, ar ji atsiųs Kyjivo prašomų kovinių tankų „Leopard“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, jog „nėra jokių alternatyvų“, kaip tik Vakarams perduoti Ukraina...

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris daro prielaidą, kad Rusijai pralaimėjus karą, jos planai išliks nepakitę, skelbia UNIAN.   Apie tai admirolas Robas Baueris kalbėjo spaudos konferencijoje po NATO karinio komiteto posėdžio generalinio štabo viršininkų lygmeniu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime padėkojo šalims, paskelbusioms apie naują karinę pagalbą.   „Šiandien iš karto buvo priimti keli galingi partnerių sprendimai stiprinti mūsų gynybą. Visų pirma, sustiprinti mūsų artileriją.  Dėkoju Estijai už kitą ir didžiausią ginkluotos pagalbos paketą iš šios šalies. Haubicomis ir amunicija. Ačiū Švedijai už naują karinį paketą.

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris po posėdžio pagyrė Ukrainos karinę vadovybę. Pasak jo, jos vadų taktinis ir praktinis meistriškumas pranoksta priešininko.  Apie tai skelbia „Ukrinform“.  „Šiandien specialią sesiją skyrėme situacijai Ukrainoje ir aplink ją.

NATO aukšto rango vadas ketvirtadienį įspėjo, kad Vakarų tankai netaps „stebuklingu sprendimu“ Ukrainai jos kovoje su Rusija, nors naujasis Kyjivo arsenalas bus pranašesnis už Maskvos ginkluotę. „Nėra jokios ypatingos ginklų sistemos, kuri taptų stebuklingu sprendimu. Reikalinga visų sistemų pusiausvyra“, – po NATO kariuomenės vadų susitikimo pareiškė vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris G. Cavoli.

Rusijos kariuomenė pradėjo „vietos puolimą“ šalia Orichivo miesto Ukrainos pietuose, ketvirtadienį pareiškė Maskvos primestas Zaporižios srities vadovas Vladimiras Rogovas „Mūsų pajėgos pradėjo vietos puolimą aplink Orichivą“, – pareiškė V. Rogovas, kurį cituoja Rusijos valstybinė žiniasklaida. Anot jo, fronto linija šiek tiek pasislinko, o dalis ukrainiečių pajėgų pasitraukė. „Mūsų pajėgos išlaiko savo pozicijas, – aiškino V. Rogovas.

Dalis Ramšteino formate dalyvaujančių šalių penktadienį praneš Ukrainai perduodančios vokiškų tankų „Leopard“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kai kurios siųs, bet ryt daugiau bus žinių“, – ketvirtadienį BNS sakė politikas, tačiau konkrečių šalių neįvardino. Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarų valstybės įsipareigos siųsti „šimtus vienetų“ šarvuotos karinės technikos.

Iki šiol buvo įmanoma atblokuoti beveik visų rūšių ginklų tiekimą Ukrainai iš partnerių, išskyrus naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas, Davose sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.  „Taip, tam reikia laiko ir taip, norėtume, kad partneriams neprireiktų tiek laiko apsispręsti, bet galiausiai gauname viską, ko prašome, išskyrus du didelius dalykus – vakarietiški naikintuvai ir tolimojo nuotolio raketos.

Kyjive ketvirtadienį apsilankęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad Ukrainai „turi būti pristatyta“ tankų. Į karo draskomos Ukrainos sostinę jis nuvyko likus dienai iki svarbaus susitikimo JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje, kuriame penktadienį bus kalbama apie karinę pagalbą Ukrainai. „Tvirtai tikiu, kad turi būti pristatyta tankų“, – parašė Ch. Michelis tviteryje po derybų su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Žuvusiųjų skaičius dėl Rusijos raketos atakos prieš gyvenamąjį namą Dnipre išaugo iki 46 žmonių, 80 žmonių buvo sužeisti.  Aukų atpažinimas tęsiamas, savo „Telegram“ kanale paskelbė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.   „Remiantis atnaujinta informacija, Rusijos raketa, pataikiusi į Dnipro daugiaaukštį pastatą, nusinešė 46 gyvybes. 11 žmonių dar nenustatyti, tiek pat tebėra dingę be žinios“, – sakė OVA vadovas.

Lietuva Ukrainai perduos du Mi-8 sraigtasparnius, artimojo nuotolio zenitinių patrankų L-70, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Šiandien turiu gerų žinių Ukrainai iš Lietuvos. Naujas Lietuvos mirtinų ginklų paramos paketas apims keliasdešimt L-70 priešlėktuvinių ginklų, amuniciją ir du Mi-8 sraigtasparnius. Visa perduodamos paramos vertė siekia apie 125 mln. eurų“, – „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį pranešė ministras.

Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio padėjėjas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarams atėjo metas nustoti bijoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir pasiųsti į karo draskomą šalį labai reikalingų modernių tankų. „Laikas nustoti drebėti dėl Putino ir žengti paskutinį žingsnį“, – tviteryje rašė prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas. „Ukrainai reikia tankų; tankai – raktas į tinkamą karo pabaigą“, – pridūrė jis.

Danija ketvirtadienį pareiškė, kad padovanos Ukrainai 19 Prancūzijoje pagamintų haubicų „Cezar“, prisijungdama prie kitų Kyjivo sąjungininkų Vakaruose, pažadėjusių suteikti sunkiosios ginkluotės. „Dėl „Cezar“ artilerijos nuolat palaikėme ryšius su ukrainiečiais, ir džiaugiuosi, kad dabar sulaukėme plataus parlamento pritarimo ją padovanoti Ukrainos laisvės kovai“, – sakė Danijos gynybos ministras Jakobas Ellemannas-Jensenas.

Jungtinė Karalystė nusiųs 600 raketų „Brimstone“ į karo draskomą Ukrainą, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, ketvirtadienį pareiškė britų gynybos ministras Benas Wallace'as. „Šiandien galiu pasakyti, kad į mūšių vietą ketiname išsiųsti dar 600 raketų „Brimstone“, kurios bus nepaprastai svarbios padedant Ukrainai dominuoti mūšio lauke“, – sakė jis žurnalistams Estijos Tapos karinėje bazėje.

Kalbėdamas apie planus perduoti Ukrainai Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį sakė, kad Vokietijos sutikimas nėra būtina sąlyga. „Vokietijos sutikimas čia yra antraeilis dalykas. Arba greitai gausime tokį sutikimą, arba patys pasielgsime, kaip reikia.

Vakarų šalys neturėtų tikėti Rusijos branduoliniais gąsdinimais ir suteikti Ukrainai tankų kaip įmanoma greičiau, pareiškė buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną jis palygino su vieno Charleso Dickenso romano veikėju „storuliu berniuku“, teigdamas, kad Kremliaus lyderis savo branduoliniais grasinimais bando įbauginti Vakarus.

Estija ketvirtadienį paskelbė, kad savo karinę pagalbą Ukrainai padidins iki daugiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto, ir akcentavo, kad didesnė ir spartesnė pagalba ginklais yra būtina. Reikšmingas šios Baltijos šalies pažadas buvo duotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui didinant spaudimą sąjungininkėms Vakaruose atsiųsti daugiau sunkiosios ginkluotės kovai su Rusijos pajėgomis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Ukrainai perduoda 2 mln. eurų vertės 330/110/10 kilovoltų (kV) transformatorių.  Įrenginys ketvirtadienį Šiaulių transformatorių pastotėje bus pakrautas ant platformos tipo puspriekabės ir išvežtas į Klaipėdą, iš kur Ukrainą pasieks jūrų keliais, pranešė „Litgrid“.     „Ruošdamiesi sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais atnaujiname savo tinklą ir įrangą, todėl turime nebenaudojamos, tačiau vis dar gerai veikian...

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Davose Jungtinių Valstijų kongresmenams sakė, kad Vokietija tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, jei juos siųs ir JAV, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė vienas aukšto rango amerikiečių įstatymų leidėjas.

Vokietija nebėra priklausoma nuo energijos išteklių, importuojamų iš Rusijos, interviu britų transliuotojui BBC pareiškė šalies finansų ministras. Christianas Lindneris pažymėjo, kad nuo tada, kai Rusija pernai vasarį pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, Vokietija visiškai diversifikavo savo energetikos infrastruktūrą. Po invazijos Rusija užsuko dujų čiaupus Europai ir tai pakurstė nuogąstavimus dėl galimų energijos tiekimo sutrikimų šią žiemą.

Stebint karo Ukrainoje eigą, nebegalime kalbėti apie tai, kad Rusija yra supervalstybė, ketvirtadienį išplatintoje „Radio Davos“ tinklalaidėje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Negalime kalbėti apie tai, kad Rusija yra supervalstybė, nors ji vis dar pretenduoja į tai.

Ukrainos karinės žvalgybos vadą Kyrylo Budanovą apie Kremliaus planus užgrobti Kyjivą invazijos išvakarėse įspėjo 45 metų bankininkas Denisas Kirejevas, vėliau dalyvavęs Ukrainos ir Rusijos derybose Baltarusijoje. Netrukus po to jis buvo mįslingai nužudytas. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, D. Kirejevas turėjo ryšių ir su Ukrainos, ir su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, daug metų bendradarbiavo su Rusijos Federacija per finansines institucijas ir už tai gaudavo daug pinigų.

Lenkijos prezidentas trečiadienį vėl pažėrė įspėjimų dėl rusiškų energijos išteklių ir Davose susitinkančiam pasaulio politiniam ir verslo elitui pareiškė, kad Maskva energiją naudoja kaip ginklą ir kaip priemonę daryti politinę įtaką, pranešė Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis valstybine naujienų agentūra PAP.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas skyrė įrašą šiomis dienomis vyksiančiam NATO kariuomenės vadų susitikimui Vokietijoje. Savo įraše jis numatė artėjantį Rusijos pralaimėjimą kare su Ukraina ir dėl to galintį sekti branduolinį karą. Anot D. Medvedevo, „branduolinė galios valstybė negali pralaimėti“.   „Rytoj NATO bazėje Ramstein didieji karo vadai aptarinės naują taktiką ir strategiją, o taip pat sunkiosios ginkluotės ir smogiamųjų sistemų tiekimo klausimus.

Ukraina turi būti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje laimėtoja, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Pagrindinis siekis būtų tas, kad Ukraina būtų šio susitikimo laimėtoja, o kas tai bus konkrečiai, dėl to dar reikės padirbėti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė. Vyriausybės vadovė dalyvavo parlamente vykstančioje politikų ir ekspertų diskusijoje apie liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo iššūkius bei galimybes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad tiriamos kelios sraigtasparnio katastrofos, per kurią išvakarėse netoli Kyjivo žuvo šalies vidaus reikalų ministras ir dar 13 žmonių, versijos. „Tyrimas tęsiamas. Yra kelios teorijos, bet aš nesu įgaliotas kalbėti apie kurią nors iš jų, kol tyrimas nebaigtas“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis Davose susirinkusiai auditorijai, paklaustas, ar avarija buvo nelaimingas atsitikimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos neryžtingumą dėl modernių tankų „Leopard“ tiekimo, žiniasklaidai pranešant, kad Berlynas juos tieks tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos taip pat pasiūlys savo tankus „Abrams“. „Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti ar lyginti. Kai kas nors sako: „Aš duosiu tankų, jei kas nors kitas taip pat pasidalins tankais“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Davose kalbėjo V. Zelenskis. – Nemanau, kad tai tinkama strategija.

Rusija greičiausiai svarsto galimybę Ukrainoje dislokuoti nedidelį skaičių savo naujųjų pagrindinių kovos tankų T-14 „Armata“. Tačiau Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba mano, kad toks sprendimas Rusijai bus „labai rizikingas“. Naujausioje savo ataskaitoje britų žvalgai skelbia, kad 2022 m. gruodį T-14 tankai buvo užfiksuoti mokymų zonoje pietų Rusijoje – ši vieta siejama su pasirengimu dislokavimui kare Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos šiuo metu nėra pasirengusios suteikti Ukrainai pažangių tankų „Abrams“, trečiadienį pareiškė Pentagono aukšto rango pareigūnas, atkreipdamas dėmesį į sunkumus dėl techninės priežiūros ir apmokymo.

Europos žydų kongresas sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kuriame šis rusus palygino su žydais, o Vakarus – su Hitleriu. „Esame sukrėsti ir pasipiktinę šiuo gėdingu ministro Lavrovo palyginimu tarp demokratinių šalių koalicijos veiksmų ir Hitlerio šešių milijonų žydų persekiojimo ir nužudymo Holokausto metu“, – pareiškė Europos žydų kongreso prezidentas Arielis Musicantas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį spręs, ar paremti Baltijos šalių iniciatyvą dėl specialaus tribunolo Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Politikai Starsbūre svarstys Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją. Šiuo dokumentu Europos Sąjunga ir Bendrijos institucijos raginamos imtis iniciatyvos ir skubiai įsteigti specialų tribunolą, kuris leistų atsakomybėn patraukti Rusijos vadovus.