Karas Ukrainoje

Ukrainiečių „dronų armija“ per praėjusią savaitę sunaikino 101 rusiškos karinės technikos vienetą, rašo UNIAN. Skaičiuojama, kad šios technikos vertė siekia milijonus dolerių. Taip pat skelbiama, kad smūgių metu buvo likviduoti 76 okupantai.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas pirmadienį perspėjo, kad po to, kai Rusija smogė prie sienos su jo šalimi esančio Ukrainos uosto infrastruktūrai, iškilo pavojus Juodosios jūros saugumui. Vieno rumuno socialiniuose tinkluose paskelbtoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas sprogimas kitapus Dunojaus upės – dronai, atrodo, smogė į Ukrainos Reni uostą. Ukrainos pareigūnai pranešė apie keturias valandas trukusią Rusijos dronų ataką prieš uosto infrastruktūrą pietiniame Odesos regione.

Baltarusijos neteisėtai išrinktas prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – du klounai, mano ekspertas. Dabartinis samdinių „Wagner“ narių kiekis Baltarusijoje nekelia jokios grėsmės Lenkijai, skelbia UNIAN.net.

Maskvą pirmadienį atakavus dronams, buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą eilinį kartą ištiko isterija, rašo UNIAN. Isteriškai jis sureagavo į pirmadienio rytą pasirodžiusias naujienas apie Maskvoje nugriaudėjusius sprogimus. Su sveiku protu prasilenkenčiais teiginiais pagarsėjęs D. Medvedevas pirmadienį pareiškė, kad po dronų išpuolio Maskva bus priversta ieškoti „nestandartinių taikinių“ smūgiams Ukrainoje.

Sekmadienio naktį Rusija atakavo Odesos regioną. Raketų smūgiai pataikė ir į miesto Kristaus Atsimainymo katedrą. Kremlius pirmadienį paneigė, kad Rusijos pajėgos savaitgalį taikėsi į istorinę katedrą Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje, o dėl padarytos žalos apkaltino ukrainiečių oro gynybos sistemas. Rusijos kariuomenė neigė, kad taikėsi į Kristaus Atsimainymo katedrą, ir, nepateikdama įrodymų, tvirtino, kad į ją greičiausiai pataikė Ukrainos oro gynybos raketa.

Visi Rusijos moksleiviai bus mokomi kovinių bepiločių orlaivių valdymo pagrindų, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, rašo „Sky news“. Rusų senatorius Artiomas Šeikinas paskelbė, kad tokios pamokos vaikams prasidės nuo rugsėjo 1-osios.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas mano, kad Ukraina karą laimės iki kitos vasaros. Apie tai jis kalbėjo interviu CNN. O. Reznikovas pareiškė matantis galimybę, kad artimiausiame NATO viršūnių susitikime Ukraina būtų priimta į Aljansą. „Kas žino, galbūt tai bus labai svarbi diena Ukrainai. Tai tik mano prognozė“, – pridūrė jis. Interviu metu O. Reznikovo buvo paklausta, ar jis mano, kad karas baigsis iki kitos vasaros. „Taip. Mes laimėsime šį karą“, – greitai atsakė jis.

Ukrainiečiai toliau daro didžiulius nuostolius okupantams, rašo UNIAN. Vien per pastarąją parą buvo nukauta 660 rusų karių. Iš viso nukautų rusų skaičius jau pasiekė daugiau nei 242 tūkst., todėl artėja prie dar vienos psichologiškai svarbios ribos – 250 tūkst. Naujausius duomenis apie rusų nuostolius kiekvieną dieną skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pirmadienio ryto duomenimis, nuo karo pradžios rusai jau neteko 242 620 karių. 660 iš jų buvo nukauti praėjusią parą.

Susitikime su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka Kremliaus režimo lyderis Vladimiras Putinas išreiškė „nuolatinį susirūpinimą“ dėl potencialios grėsmės, kurią jam gali kelti Jevgenijus Prigožinas ir jo samdinių pajėgos „Wagner“, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Anot instituto, V. Putinas susitikimo metu padarė keletą reikšmingų simbolinių gestų. Vienas iš jų – A. Lukašenkos apsilankymas Rusijos Kronštato mieste, esančiame Kotlino saloje.

Ukrainos pilotai rugpjūtį pradės mokytis valdyti naikintuvus F-16, o šalies danguje jie pasirodys 2024 metais, interviu televizijai CNN sakė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Ministro teigimu, pilotų mokymai turėtų užtrukti mažiausiai šešis mėnesius, o Ukraina privalės sukurti infrastruktūrą šiems naikintuvams. Optimistiniu vertinimu, Kyjivas galės pradėti naudoti F-16 kitų metų pavasarį, savaitgalį duotame interviu teigė O. Reznikovas.

Rusijos laikinai okupuotame Kryme buvo surengta dronų ataka, skelbia rusų statytiniai, rašo UNIAN. Rusų primestos administracijos vadovas Sergejus Aksionovas skundėsi galinga dronų ataka. Rusų statytinis skelbia, kad virš pusiasalio buvo numušta 11 dronų. „Buvo pataikyta į amunicijos sandėlį Džankojaus rajone“, – cituojamas S. Aksionovas. Anot minėtos naujienų agentūros, apie sprogimus iš šūvius Kryme pranešimai pasirodė dar naktį iš semadienio į pirmadienį.

Apšaudę Odesą rusai naktį sužeidė keturis žmones ir sunaikino grūdų sandėlį, praneša „Reuters“. Rusijos pajėgos naktį iš sekmadienio į pirmadienį į Odesą paleido dronus. Sunaikintas grūdų sandėlis, sužeisti keturi uosto darbuotojai. Ataka „buvo nukreipta į Dunojaus uosto infrastruktūrą (...) Dėl smūgių buvo sunaikintas grūdų angaras, apgadintos cisternos, skirtos kitų rūšių kroviniams saugoti“, per „Telegram“ pranešė Ukrainos kariuomenės Pietinė vadavietė.

Ukraina ruošiasi antrajai kontrpuolimo bangai. Tokią išvadą „Bild“ žurnalistai padarė išanalizavę V. Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina artėja prie momento, kai „priemonės gali būti vykdomos greičiau“, rašo UNIAN. Svarbiausi pirmadienio įvykiai: 23:52 | Okupantai ruošiasi mūšiui dėl Mariupolio: visi miesto tiltai užminuoti Rusijos pajėgos ruošiasi mūšiui dėl Mariupolio. Teigiama, kad visi miesto tiltai buvo užminuoti, skelbia UNIAN.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pareiškė, kad Kyjivas ir Varšuva „visada bus vieningi“ po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka apkaltino Lenkiją turint teritorinių ambicijų.

Surastas Ukrainos karo fronte žuvusio rusų kario dienoraštis atskleidė, su kokiomis problemomis susiduria okupantų kariuomenė. „The Sunday Times“ publikacija skelbia, kad ant nukauto rusų kario rastas dienoraštis sugriovė Kremliaus propagandinį naratyvą apie tai, kad rusų kariuomenė, vykdanti karinę invaziją Ukrainos teritorijoje, yra gerai apginkluota ir aprūpinta kita reikiama įranga.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Baltarusijos Aliaksandras Lukašenka susitiko su minia žmonių Rusijos Kronštato mieste, esančiame Kotlino saloje. Tai buvo retas ilgamečių savo šalių lyderių pasivaikščiojimas praėjus mėnesiui po to, kai Rusijoje, tarpininkaujat A. Lukašenkai, buvo sudarytas susitarimas nutraukti dramatišką Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ maištą prieš šalies karinę vadovybę.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, reaguodamas į „Wagner“ karinės bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino veiksmus Rusijoje, diktatorius stiprina Nacionalinę gvardiją ir iš esmės kuria savo „vidaus kariuomenę“, rašo „Obozrevatel“. Publikacijoje Rusijos opozicijos žurnalistas Igoris Jakovenka teigia, kad de facto Rusijoje prasidėjo kova tarp dviejų mafijos klano atstovų – V. Putino ir J. Prigožino, „Rusijos gvardija smarkiai stiprėja. Ten važiuoja šarvuočiai.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas Sankt Peterburge susitiko su savo artimiausiu sąjungininku, Baltarusijos autokratiniu vadovu Aliaksandru Lukašenka. Savo ruožtu A. Lukašenka teigė neva nerimaujantis, kad „Wagner“ karinės bendrovės smogikai nori pulti Lenkiją. Diktatoriaus A. Lukašenkos spaudos tarnybos atstovai, cituodami diktatoriaus žodžius, teigė, kad „Wagner“ smogikai neva nori žengti į Vakarus. „Keliaukime į ekskursiją po Varšuvą ir Žešuvą“, – teigė A. Lukašenka.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad mūšio lauke per pastarąją parą buvo nukauta 630 rusų okupantų. Be to, Ukrainos gynėjai taip pat per praėjusią parą sunaikino 11 rusų kariuomenės tankų (4151 iš viso – red. past.), 29 artilerijos sistemas (4658), 3  oro gynybos sistemas (451) ir kitos karinės įrangos. Skaičiuojama, kad nuo invazijos pradžios ukrainiečiai nukovė beveik 242 tūkst. rusų okupantų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pažadėjo atkeršyti Rusijos pajėgoms po to, kai Maskva raketomis atakavo istorinį Odesos uostamiestį, nužudydamos vieną žmogų ir apgadindamos stačiatikių katedrą. „Raketos nukreiptos į taikius miestus, gyvenamuosius namus, katedrą, – sakė V. Zelenskis. – Rusijos teroristams už Odesą tikrai bus atkeršyta. Jie pajus šį atsakomąjį smūgį.

JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius sako, kad jeigu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nesurengs keršto už „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino surengtą maištą, jis bus labai nustebęs. Žvalgybos atstovas Williamas Burnsas, kalbėdamas apie tvyrančią įtampą Rusijoje, V. Putiną pavadino „didžiausiu keršto šalininku“, todėl, pasak W. Burnso, jis būtų labai nustebęs, jeigu maištą sukėlęs J. Prigožinas išvengtų tolesnio atpildo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Baltarusijos Aliaksandras Lukašenka susitiko su minia žmonių Rusijos Kronštato mieste, esančiame Kotlino saloje, o buvęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius prakalbo apie šalies gynėjų vykdomą kontrpuolimą.

Ukrainos kariuomenė patvirtino surengusi ataką, per kurią aneksuotame Krymo pusiasalyje šeštadienį sprogo šaudmenų sandėlis. „Smūgį kariniams objektams laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje sudavė Ukrainos pajėgos“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė kariuomenės šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Maskvos primestos Krymo administracijos vadovas Sergejus Aksionovas anksčiau šeštadienį paskelbė, kad per Ukrainos dronų ataką pusiasalyje šeštadienį sprogo šaudmenų sandėlis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu aptarė galimybes nutraukti Juodosios jūros grūdų koridoriaus blokavimą po to, kai Maskva pasitraukė iš itin svarbaus susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti saugų laivų eismą. „Pasidalijome dabartinės padėties Juodojoje jūroje ir jos keliamo pavojaus pasaulio aprūpinimo maistu saugumui vertinimais“, – po pokalbio telefonu su J. Stoltenbergu socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė V. Zelenskis.

Kryme atnaujintas traukinių eismas, kuris anksčiau šeštadienį buvo sustabdytas po Ukrainos dronų atakos, per kurią Rusijos aneksuotame pusiasalyje sprogo šaudmenų sandėlis, pranešė prorusiška valdžia. „Traukinių eismas... atnaujintas“ rajone, kuriame įvyko ataka, platformoje „Telegram“ paskelbė Maskvos primestos vietos administracijos vadovas Sergejus Aksionovas. Anksčiau šeštadienį jis pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką Kryme sprogo šaudmenų sandėlis.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas diplomatiniais klausimais Emmanuelis Bonne'as sakė, kad Kinija tiekia Rusijai dalykų, kurie gali būti naudojami kaip karinė įranga. „Yra požymių, kad jie daro dalykų, kurių mes nenorėtume“, – ketvirtadienį Aspeno saugumo forume JAV sakydamas retą viešą kalbą teigė E. Bonne'as. Paklaustas, ką turi galvoje, jis atsakė, kad tiekiama tam tikra karinė įranga.

Bulgarija pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sutiko perduoti ukrainiečių kariuomenei maždaug 100 šarvuočių, visiškai pakeisdama savo politiką dėl karinės įrangos siuntimo Kyjivui. Bulgarijos parlamentas vėlai penktadienį 148 balsais prieš 52 pritarė vyriausybės pasiūlymui nusiųsti į Ukrainą pirmą sunkiosios karinės technikos siuntą.

Per Rusijos atakas 11-oje Ukrainos regionų praėjusią naktį žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, šeštadienį pranešė pareigūnai, tęsiantis įnirtingiems mūšiams šalies rytuose ir pietuose. Rytinio Donecko regiono prokuratūra pranešė, kad penktadienį vakare rusams apšaudžius Nju Jorko gyvenvietę, esančią į pietus nuo Bachmuto, žuvo mažiausiai keturi žmonės, įskaitant sutuoktinių porą. Dar trys vietos gyventojai buvo hospitalizuoti.

Per ukrainiečių smūgį Pietų Ukrainos Zaporižios regione šeštadienį žuvo rusų karo korespondentas Rostislavas Žuravliovas, dirbęs valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“, pranešė kariuomenė. „Dėl ukrainiečių kariuomenės smūgio panaudojant kasetinius šaudmenis buvo sužeisti keturi žurnalistai“, – sakoma Rusijos pajėgų pranešime.  „Per evakuaciją „RIA Novosti“ žurnalistas Rostislavas Žuravliovas dėl sužeidimų, patirtų sprogus kasetiniams šaudmenims, mirė“, – informavo kariškiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad jo šalies kontrpuolimas yra lėtesnis nei tikėtasi, bet sakė, jog taip yra todėl, kad operacija buvo pradėta vėliau nei planuota. „Planavome pradėti ją pavasarį, bet nepradėjome, nes neturėjome pakankamai šaudmenų ir ginklų, neužteko teisingai apmokytų brigadų, turiu galvoje, teisingai apmokytų [naudotis] šiais ginklais.

Okupuotame Kryme bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos karinius objektus, skelbia UNIAN. Teigiama, kad tikėtinas atakos tikslas buvo karinis aerodromas Krasnogvardeiskio srityje. „Priešas bandė dronais apšaudyti Krymo Krasnogvardeiskio srities infrastruktūros objektus. Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai yra vietoje, kad pašalintų galimas pasekmes. Dirba visos specialiosios tarnybos“, – sakė Krymo okupacinės valdžios administracijos vadovas Sergejus Aksenovas.

JAV karinė žvalgyba teigia, kad „nėra pagrindo abejoti“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiais, kad Rusija į Baltarusiją buvo perkelti pirmieji taktiniai branduoliniai ginklai. Apie tai CNN kalbėjo aukštas pareigas užimantys JAV žvalgybos pareigūnai. V. Putinas praėjusį mėnesį sakė, kad „pirmosios [Rusijos] branduolinės galvutės buvo pristatytos į Baltarusijos teritoriją“. JAV pareigūnai neatskleidė, kodėl mano, kad branduoliniai ginklai galėjo būti perkelt.

Vilniuje NATO viršūnių susitikime Ukrainai narystės niekas nepasiūlė, bet prabilta apie saugumo garantijas. Tiesa, Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pareiškęs, kad norėtų išgirsti ką nors konkretesnio. Tačiau dalis aljanso šalių mano, kad Ukrainos prašymas prisijungti prie NATO turėtų būti svarstomas tik pasibaigus karui su Rusija.

Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) vertinimu, buvusio rusų karininko, ultranacionalisto Igorio Girkino sulaikymas Rusijoje gali reikšti, kad keičiasi Kremliaus grupių jėgų pusiausvyra ir kad tai galbūt nėra palanku Rusijos saugumo tarnybai (FSB), kurioje I. Girkinas yra dirbęs.

Neteisėtai pastatytas tiltas per Kerčės sąsiaurį turi būti neutralizuotas, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“. „Krymo tiltas yra ne tik logistikos kelias, bet ir kelias, kuriuo kasdien tiekiama karo amunicija. <...> Žinoma, tai yra mūsų tikslas: bet koks taikinys, kuris neša karą, o ne taiką, turi būti neutralizuotas“, – cituojamas jis.

Bulgarija išsiųs apie 100 šarvuočių į Ukrainą – tai pirmoji šalies sunkiosios technikos siunta į Kyjivą, praneša AFP. „Ši įranga nebereikalinga Bulgarijos poreikiams ir gali būti rimta parama Ukrainai kovoje už šalies nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimą po nepagrįstos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – teigiama šalies parlamento pranešime. Bulgarija buvo susiskaldžiusi pagalbos Ukrainai klausimu.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka vyks į Rusiją susitikti su Kremliaus galva Vladimiru Putinu, rašo UNIAN. Kaip pranešė Baltarusijos propagandinė naujienų agentūra „BelTA“, A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimas turėtų įvykti savaitgalį.  Visgi tiksli vieta, kur susitiks diktatoriai, nėra nurodoma.  „Yra daugybė klausimų, kuriuos reikia aptarti“, – sakė A. Lukašenka.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas absurdiškais vadina Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, neva lietuvių ir lenkų su Ukraina formuojami kariniai daliniai skirti vėliau okupuoti Vakarų Ukrainą. „Visiškas absurdas – tiktai tiek galima pasakyti neinant į gilias analizes. Putinas yra visiškoje desperacijoje bandydamas sukurti dar vieną išorinį priešą, išorinio priešo naratyvą.

Rusijos diktatorius penktadienį griebėsi grasinimų ir perspėjo, kad Baltarusija bus ginama nuo išpuolių. Savo propagandinėje kalboje V. Putinas taip pat metė kaltinimus Lenkijai, esą ji rengia revanšistinius planus Vladimiras Putinas penktadienį perspėjo, kad Maskva panaudos visas turimas priemones, kad apsaugotų sąjungininkę Baltarusiją nuo galimų išpuolių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį perspėjo, kad Maskva panaudos visas turimas priemones, kad apsaugotų sąjungininkę Baltarusiją nuo galimų išpuolių. Kaip rašo „SkyNews“, V. Putinas savo ruožtu apkaltino Lenkiją, esą valdžios atstovai turi teritorinių ambicijų buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose.

Buvęs vadinamasis „Donecko liaudies respublikos gynybos ministras“ Igoris Girkinas (Strelkovas) buvo sulaikytas Rusijoje, rašo „Ukrainska Pravda“. RBC šaltiniai teigė, kad penktadienį rusų teisėsaugos pareigūnai sulaikė Igorį Girkiną. Tai patvirtino ir jo paties advokatas. Teigiama, kad jį iš namų teisėsaugos pareigūnai išvedė apie vidurdienį, bute atliekamos kratos. Pirminiais duomenimis, sulaikymas atliktas „Wagner“ karinės bendrovės samdinio prašymu.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis penktadienį atleido šalies ambasadorių Jungtinėje Karalystėje Vadymą Prystaiką po to, kai šis sukritikavo prezidento atsaką į ginčą dėl JK karinės pagalbos. V. Prystaika buvo atleistas po to, kai sukritikavo sarkastišką V. Zelenskio atsakymą į britų gynybos ministro Beno Wallace'o (Beno Voleso) pastabą, kad Ukraina turėtų būti dėkingesnė už sąjungininkų tiekiamą ginkluotę.

Vokietija jau perdavė Ukrainai pirmuosius 10 jai skirtų tankų „Leopard 1A5“, skelbiama vokiečių vyriausybės interneto svetainėje. Pagal bendrą su Danija projektą ateityje Vokietija Ukrainai turi pristatyti dar 100 tokių tankų. Ketvirtadienį atnaujinta Vokietijos vyriausybės informacija apie karinę pagalbą Ukrainai rodo, kad ukrainiečiams taip pat buvo pristatyta dar 20 kulkosvaidžių MG3, skirtų sunkiajai šarvuotajai technikai.

Yra ženklų, kad Kinija tiekia karinę įrangą Rusijos Federacijai, skelbia CNN. Teigiama, kad šiuos pastebėjimus CNN išsakė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas užsienio politikos klausimais Emmanuelis Bonnas. Pasak jo, yra ženklų, kad Kinija remia Rusijos Federaciją, o vėliau perduoti kariniai reikmenys naudojami fronte Ukrainoje. „Taip, yra ženklų, kad jie [Kinija] daro tai, ko mes nenorime, kad jie darytų.

Rusijoje planuojama surengti labdaros koncertą, kurio metu žadama rinkti lėšas tam, kad būtų nupirkti lavonmaišiai ir perduoti rusų kariams, kovojantiems fronte. Kaip rašo „Daily Beast“, Amūro srityje, Blagoveščensko mieste, liepos 22 d. ruošiamasi surengti labdaros koncertą, skirtą paremti rusų karius.

Rusams artilerijos smūgio metu nužudžius du vaikus, Ukraina į tai atsakys, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Rusams artilerija smogus Ukrainos rytuose esančiai Donecko sričiai penktadienį žuvo du berniukai.

Baltieji rūmai patvirtino, kad Ukrainos gynybos pajėgos jau pradėjo naudoti JAV kasetines bombas, praneša „Reuters“, cituoja UNIAN.  Apie tai informavo JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. Pasak jo, Ukrainos pajėgoms šias bombas pavyksta naudoti efektyviai.  „Gavome pirmus atsiliepimus iš ukrainiečių ir jie bombomis naudojasi gana efektyviai“, – sakė J. Kirby.  Jis pridūrė, kad kasetinės bombos veikia Rusijos manevrus kare.

Rusijos kariuomenei netrukus teks priimti nelengvą sprendimą: trauktis iš Bachmuto arba įstrigti mieste, kai jį apsups Ukrainos kariuomenė, teigia Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atsargos generolas majoras Viktoras Jagunas.  Pasak jo, nors okupantai sutelkė didžiules pajėgas Bachmuto kryptimi, vis dėlto jų moralinė ir psichologinė būsena yra pažeista. V. Jagunas sako, kad rusai ten dislokavo daug savo karių, bet rezultatų pasiekti nepavyko.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasmerkė Rusijos išpuolius prieš Ukrainos Juodosios jūros uostus Mykolajive ir Odesoje.  „Šie išpuoliai daro poveikį ne tik Ukrainai. Jau matome neigiamą poveikį pasaulinėms kviečių ir kukurūzų kainoms, dėl kurio nukenčia visi, bet ypač pažeidžiami žmonės pasaulio pietuose“, – teigė A. Guterresas savo atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico  paskelbtame pareiškime.